I�kreiptas socialin?s paramos veidas

Nijol? PETRO�I?T?

M?s? valstyb?s galvos kartais net su sveiku protu susipyksta beie�kodamos taupymo b?d?. O tuo pat metu beprasmi�kai i�m?to de�imtis t?kstan?i?, i� kuri? susideda milijonai, gra�iai tai pavadindami parama nuskriaustiems �mon?ms. Gyvas tokio ne?ki�kumo pavyzdys �iandien vaik�to po Raseinius, kai vaikinas, k? tik gav?s beveik 10 t?kst. lit? ?sik?rimui, �iandien nebeturi nei b?sto, nei pinig?. Jis neber?pi ir taip j? dosniai par?musiai valstybei, nes ji su juo ?statymi�kai jau atsiskait?.

?statymai ?pareigoja

Buvusiam Gab�i? vaik? nam? �Likimas� globotiniui� Karoliui S. rugs?jo antroje pus?je su?jo a�tuoniolika. Tos dienos kaip saul?s u�tekant lauk? tiek glob?jai, tiek valdi�kos institucijos, tiek pats Karolis, nes jis �inojo, jog tuomet taps labai turtingas, nes jam, t?v? globos netekusiam vaikui, valstyb? skirs 75 BSI (bazin? socialin? i�moka), kuri sudarys beveik 10 t?kst. lit?. Pilnametyst?s sulaukusiems iki 2009-?j? sausio 1 d., tokia i�moka buvo tik 50 BSI, o �tai Karoliui pasisek?.
Sulauk?s �laimingosios� dienos, Karolis negai�uodamas apsilank? rajono Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyriuje, kur grie�tai pareikalavo jam priklausan?ios ?sik?rimo pa�alpos. I� �iame skyriuje dirban?ios Reginos Marti�ien?s i�gird?s, jog gryn?j? negaus, Karolis i�p?t? �alinti pinig? i�gryninimo kli??i?. Pasak R.Marti�ien?s, vienkartini? ?sik?rimo i�mok? neleid�iama i�mok?ti grynaisiais, nebent b?t? likusi nepanaudota ma�esn? nei viena BSI dalis. ?statymas nurodo, jog i�moka gali b?ti panaudota tik b?stui pirkti, jo paskolai dengti ar b?sto nuomai bei mokes?iams u� j?, o taip pat baldams, nam? apyvokos reikm?ms � tam, kas i�ties b?tina savaranki�ko gyvenimo prad�iai. �Paprastai mums atne�a pirkini? s?skaitas, o mes pervedame pinigus. Nemok?ti mes negalime, nes tai mus ?pareigoja ?statymai�, – sak? R.Marti�ien?.

Pirko bajori�kai

Karolis brangioje parduotuv?je pirko bajori�kai: brang? �aldytuv?, plazmin? televizori?, skalbykl?, netgi ?montuojam? virykl?, nors ne�inojo, ? k? j? montuos, ir netur?jo jokio supratimo, kod?l j? i� viso reik?t? kur nors montuoti. Atsived? jis ? Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyri? ir �mog?, i� kurio jis neva nuomosis but?.
Deja, �iandien Karolis nebeturi nieko: k? prag?r?, k? gudresni u� j? i�viliojo. Jis �iandien v?l – kaip �alna patvoryje… Jau prie� Naujuosius jis brai�?si apie savivaldyb?s mero duris, sak?si gyven?s laiptin?se.
Skyriaus ved?ja Angel? Palekien? sako, jog toki? karoliuk? tenka sutikti nuolat. Tik vieni j? kartais leid�iasi perkalbami, pavyksta juos ?tikinti, jog j? ?sigeist? brangi? daikt? �iuo metu dar nereikia, o kiti n? ? kalbas nesileid�ia. �Jie �ino ?statymus ir tai, kas jiems priklauso, o jei bandom sulaikyti, tuoj mus skund�ia. Esame daugkart skambin? ? ministerij?, klaus?, kaip elgtis, jei matome, jog pinigai nueis perniek, bet atsakymas visuomet b?na vienas – laikytis ?statym?. Patarim? �mogui gali duoti tiek, kiek jis priima�, – kalb?jo A.Palekien?. Tuo tarpu Karolis j? skyriuje, sako, duris koja atidarin?ja.

Neprognozuojamas

Per Karol? itin akivaizd�iai atsiskleid�ia ir kitos m?s? socialin?s sistemos pikt�aizd?s, kai valstyb? m?s? pinigus nepamatuotai �vaisto v?jais, labai da�nai �yk�ti b?dama ten, kur labiausiai paramos reik?t?.
Karolis vaik? globos namuose �Likimas� buvo apgyvendintas anks?iau nei i�moko vaik�?ioti. Jo motina retai tei�eina i� kal?jim?, o apie t?v? ni?nieko ne�inoma. Kaip �iandien prisimena j? augin? Sereikos, Karolis nuo ma�um?s buvo labai sunkus vaikas. Jis net per savo krik�tynas, b?damas vos poros mmetuk?, geb?jo sugurinti nos? j? ant rank? laikiusiam krik�tat?viui. Tuomet visi tik nusisteb?jo didele vaiko j?ga. Kai berniukas prad?jo lankyti pirm?j? klas?, savo elgesiu jis prad?jo �iurpinti ir mokytojus. �Berniukas nesupranta, kad pamokoje reikia skaityti, ra�yti ar skai?iuoti. Jis vaik�to po klas?, ima kit? vaik? daiktus, stumdo knygas, mu�a vaikus per galv?, keikiasi, lau�o savo ra�ymo priemones. (…)Nusimauna kelnes ir kada panor?j?s i�eina i� klas?s.(…) Per darbeli?, pasaulio pa�inimo pamokas da�nai karpome �irklut?mis. Tada negaliu atsitraukti nuo jo, nes ne�inau, kokia mintis ateis ? jo galv?. Klas?s t?vai susir?pin?, nes berniuko nenusp?jamas elgesys kelia pavoj? j? vaikams�, – dar 2000-aisiais ra�? charakteristikoje mokytoja E. Ma�eikien?.� Karoliui augant, augo ir jo agresija. Raseini? specialiosios mokyklos direktor? Angel? Linartien? berniuko charakteristikoje nurodo, jog �jis nejau?ia atsakomyb?s u� savo veiksmus, ne?�velgia blogo elgesio pasekmi?. Nevaldo savo emocij?. Gav?s pastab?, ? j? arba nereaguoja, arba atsikalbin?ja, neretai pagrasina susidorosi?s. T?v? at�vilgiu ne kart? yra sak?s, jog nor?t? juos suspardyti, subadyti peiliu ar kitaip su�aloti.�? Gab�ius ne kart? pagalbon l?k? policija, kuriai pasiduoti Karolis nebuvo link?s. Ir medikai, kai Karolis atsidurdavo j? globoje, jo ne?veikdavo, jis net ligonin?je sugeb?davo pasigerti ir nusifilmuoti demonstruodamas lytinius organus.

�iurpino kaim?

Galop 2009-?j? sausio 14 d. Raseini? rajono apylink?s teismo sprendimu Karoliui buvo paskirta �vidutin?s prie�i?ros priemon? – atidavimas ? stacionaraus pob?d�io Kauno apskrities vaik? socializacijos ugdymo centr? iki jam sueis 18 met?. Nutartis apeliacine tvarka neskund�iama ir ?siteis?ja nuo pri?mimo dienos.� Vaik? nameli? gyventojai lengviau atsikv?p?. Tik neilgam. Karolis kur buv?s, kur nebuv?s – vis Gab�iuose. V?l �iro lang? stiklai, ?m? dingti kaime dvira?iai ir kiti vertingi daiktai, ? visas �alis lakst? ?sisiaut?jusio paauglio tramdyti atvykusi? pareig?n? sagos. Kaimas gyveno it ant parako statin?s: t?vai bijojo i� aki? i�leisti vaikus, nerimavo ir d?l savo turto saugumo.

Socializacijos centras neatsako

Kauno apskrities vaik? socializacijos ugdymo centro direktorius Adolfas Skali�ius tuokart teisinosi� netur?s galimybi? sulaikyti i� jo ?staigos pab?gan?io paauglio. �Pas mus – ne kal?jimas. M?s? net tvoros a�?rin?s, kad b?t? gra�esn?s. Tokios jos b?gan?i?j? nesustabdo.
I� kal?jimo ir tai �mon?s pab?ga. O pas mus – tik bendrojo lavinimo mokykla.��� � Paklaustas, kod?l jo ?staiga i�kart neprane�a policijai apie dingus? globotin?, direktorius kuo ramiausiai atsak?: �Policija paie�kos be trij? dien? vis tiek neskelbia. O po keleto dien? jis ir pats parsiranda.�
Raseini? VTAT vadov? Regina Klevinskien?, �besirisdama� su Karoliu, pri?jo i�vados, jog neai�ku, kam i� vis yra reikalingos tokios ?staigos kaip socializacijos centrai? �Socializacijos centrai u� niek? neatsako. Jie nene�a jokios materialin?s atsakomyb?s d?l savo globotini? elgesio. Jei vaikas, b?damas net teismo sprendimu socializacijos centre, padarys kok? nors nusikaltim?, ka�kas patirs materialini? nuostoli?, u� tai atsakys juridiniai vaiko glob?jai, nors jie tuo metu bus u� �imt? kilometr?. Nuvyksta m?s? aukl?tojos aplankyti savo vaik? ir juos randa girtus. Centro darbuotojai tame nemato nieko blogo arba teisinasi nieko negal? padaryti. �iuo po�i?riu Vaiko minimalios ir vidutin?s prie�i?ros ?statymas yra labai blogas, j? reikia nedelsiant stabdyti. Labai blogai, kad mes �iandien neturime, kur toki? vaik? kaip
Karolis apgyvendinti. N?ra n? vienos tokios ?staigos �alyje, kur b?t? galima priglausti psichin? negali? turint? agresyv? vaik?.�
Pra?jo kone du metai po R.Klevinskien?s garsiai i�sakyt? �od�i?, bet niekas tuo klausimu nepasikeit?. Niekas neatsak? ir n? nesivargino atsakyti ? klausim?, kam tuomet reikalinga �itaip brangiai mokes?i? mok?tojams kainuojanti ?staiga, kuri u� niek? neatsako?
�Valstyb? vis dar nesprend�ia vaik? su specialiaisiais poreikiais klausimo, nors psichin? vaik? b?kl? kasmet blog?ja�, – sako R.Klevinskien?. Ir �ias eilutes ra�ant Raseini? policininkai buvo pagav? tris b?glius i� Kauno socializacijos centro, du i� j? – raseini�kiai.

Niekam neber?pi

O paskui tokie vaikai suauga. I� valdi�k? globos nam? jie eina ? gyvenim? ir jo prad�iai gauna apie 10 t?kst. lit?. Bet ar kas nors band? suskai?iuoti, kiek j? i�ties tokia parama pasinaudojo? Da�niausiai socialin?s paramos skyriai jau i�mok?dami ?sik?rimo pa�alpas �ino, jog tie pinigai bus pragerti, juos i�vilios gudresni ir visuomet rasis, kas daiktus pakei?ia ? pinigus. �ino, bet moka. R.Klevinskien?s nuomone, gal kur kas naudingiau b?t? savivaldyb?je ?steigti nakvyn?s ar laikinos prieglaudos namus, o socialin? parama netur?t? apsiriboti tik pa�alp? paskirstymu pagal ?statymo raid?: �Taip, Karolis jau yra pilnametis ir su jam skirtais pinigais gali elgtis kaip tinkamas. Ta?iau ?statyme tur?t? b?ti pagalvota ir apie tokius �mones, kurie nesugeba savaranki�kai tvarkyti pinig?. O dar blogiau, jog ?statymi�kai net n?ra kastokiems �mon?ms padeda. Pagal jo protinius geb?jimus jam nepriklauso nei pensionatas, nei socialin? prie�i?ra.�