Inyk?s techninis paveldas

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Klus? durpynas prad?jo veikti pokario pirmajame penkmetyje, ketvirtajame kelio Raseiniai iluva kilometre, dein?je pus?je. ?ia ant nederlingos em?s st?ksojo emi kr?mokniai. Ten ilg? laik? augo ir griuvo mediai, paskui, apatiniams sluoksniams grimstant gilyn, puvo.

is durpynas, kaip ir iluvos, imkai?i? bei kit? vals?i? durpynai, priklaus? Raseini? apskrities pramon?s kombinatui ( vad. Piroga ). Durp?mis buvo apr?pinamos Raseini? miesto ?mon?s ir ?staigos.

Prie veikian?io agregato plu?jo darbininkai. Trys vyrai i duob?s kas? durpes ir met? ? ekskavatoriaus lovel?, i kurio grandine su pritvirtintais kauais jos buvo neamos ? pres?. Preso vandenio lyg? reguliavo darbinink? Laurinaityt?. Vanduo specialiai ?tvirtintu vamzdiu atitek?davo i alia esan?ios duob?s. I preso jau presuotos durp?s keliavo lentel?mis. Kapotoja St.Kavaliauskien? jas smulkindavo, kapojo kvadratais. I ?ia durp?s buvo kraunamos ? vagon?lius ir veamos diovinti.

Be jau min?t? asmen?, ?mon?je dirbo ved?jas A.Pocius, durpi? kas?jas St.Lukoevi?ius, kalvis J. Babi?as, krov?jas J.Miniotas, klojik?s Selvenien? ir Karveckien?, iveiotojai Mykolas Balikas ir Alfonsas Bartkus, sustatin?tojas Zigmas Selvenis.

Technika pastoviai gesdavo. I dviej? lokomobili? danai dirbo tik vienas. Ypatingai tr?ko kai kuri? sunkiai gaunam? dali? (pramon?s kombinatas sugedusi? ar netinkam? detali? keitimu beveik nesir?pino) ekskavatoriaus kau?, grandini? ir kt. Kalvis J.Babi?as jas remontavo prikeldamas naujam darbui. 1949m. balandio m?nes? prad?tas lokomobilio, durpi? preso bei ekskavatoriaus remontas baig?si gegu?s m?n. Durpi? iveiojimui ? diovinimo vietas tr?ko lenteli?.

? darboviet? buvo atvykstama 7 valand? ryto. Beveik kiekvien? dien? apie 3-4 valandas reik?jo laukti, kol prad?s veikti agregatas, nes nebuvo garo. Nuo rasos atidr?kusios durp?s tur?jo ilgai di?ti lokomobilio krosnyje. Durpynas netur?jo tam skirt? sand?li?, o pramon?s kombinatas nesiruo? j? statyti. Beje, pramon?s kombinate danai buvo v?luojama imok?ti atlyginimus darbininkams (iki m?nesio), maai kreip? d?mes? ? j? buitines s?lygas.

ie ir kiti trukdiai i esm?s atsiliep? ?mon?s produktyvumui. Metinis produkcijos planas buvo ?vykdytas 25 nuoim?iais. Skatinant spartesn? darb?, durpininkams buvo ?vestas vienetinis darbo atlyginimas. Rezultatai buvo akivaizd?s jie iaugo beveik trigubai.

Kai kurie darbininkai tur?jo asmenini? darbo pasiekim?. Durpi? kas?jas St. Lukoevi?ius, anks?iau per pamain? ikasdav?s 2-3 tonos durpi?, ?sipareigojo ikasti iki 5 ton?. Toki? pasiad?jim? b?ta ir daugiau. tai durpi? krov?jas J. Miniotas per sezon? ?sipareigojo ikrauti 800t durpi? papildomai. Ta?iau pati paad? virun? priklaus? durpyno ved?jui A.Pociui 10 ton? durpi? 1949m. birelio m?nes?…

Ta?iau palikime ramyb?je tuos paadus, dauguma durpinink? tais neramiais laikais dirbo s?iningai, r?pinosi savo ir eim? ilikimu. ? praeit? nugrimzdo durpyno istorija, sur?dijo ir inyko agregatai senasis technikos paveldas.

Komentarų nėra