Išplūstas mero patarėjas jaučiasi kaip laisvamanių purtomas kryžius

Arūnas Dambrauskas  

Tradicines katalikiškas pažiūras aktyviai propaguojantis Raseinių rajono mero padėjėjas Antanas Vizbaras sulaukė pasityčiojimo – internete buvo paskleista keiksmažodžiais pasodrinta dainelė „Vizbarinės“. Pasipiktinęs A.Vizbaras įrašą pademonstravo praėjusiame tarybos posėdyje, tačiau vos tik nuaidėjus  necenzūriniams žodžiams, meras įsakė sustabdyti įrašą. Politikas taip ir nesulaukė iš kolegų jokios moralinės paramos.

Tradicinių vertybių propaguotojas

Tarybos narys A.Vizbaras mano, kad prieš jį nukreiptas kūrinys sugalvotas ir įrašytas Šaltinio vidurinėje mokykloje ir tikina numanantis įžūlaus išpuolio užsakovus.

  Mažai kas abejoja, kad A.Vizbaras išpuolio sulaukė dėl to, kad yra „kietos rankos“, diegiant visuomenei tradicines katalikiškas vertybes, šalininkas, be to, aktyvus gana radikalaus patriotizmo propaguotojas.                    

  Kai „Alio, Raseiniai“ žurnalistas, norėdamas plačiau pasišnekėti apie politiko pažiūras, įėjo į kabinetą, iš karto buvo pasitiktas neįprastu klausimu: ar jūs esate pilnas lietuvybės?                     

  Pasinaudojau proga pasigirti, jog esu baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas.             

  Gali būti, jog ši aplinkybė politiką nuteikė pakankamai nuoširdžiam pokalbiui.               

Raseiniuose viešpatauja laisvamaniai?

   A.Vizbaro, kaip mero padėjėjo, veiklos sritis – valstybinių švenčių, atmintinų datų paminėjimas.      

  Raseiniuose dažnai galima išgirsti nuomonių, kad jo parengti scenarijai yra pilni pompastikos, persunkti ideologijos, perdėm „valdiški“, todėl nepatrauklūs, o jaunimui netgi atgrasūs.                  

  Pats A.Vizbaras savo renginiais iš esmės yra patenkintas ir net linkęs jais pasipuikuoti.                       

  „Mano surengtos Popiežiaus legato sutikimo iškilmės buvo įvertintos net Lenkijoje. Apie tai merui Petrui Vežbavičiui pasakė Lenkijos bažnyčios hierarchai. Jie pabrėžė, kad tokių iškilmių nėra matę visame pasaulyje“, – „Alio, Raseiniai“ žurnalistui pabrėžė A.Vizbaras.                 

  Tačiau Raseiniuose jo renginiai ir iniciatyvos sulaukia labai prieštaringų vertinimų, o interneto portale ,,You Tube“ pasirodžiusi dainelė liudija, kad lenkų kunigų pagirtas mero padėjėjas „savo kieme“ turi tūžmingų priešų.              

  „O ooo – Vizbarinės. Žemę drebins Vizbarinės. Į padangę kils daina, per pasaulį (keiksmažodis – red. past.) skris žinia – tai čia (keiksmažodis – red. pastaba) – čia Vizbarinės!“ Klasikinio roko stiliumi atliktoje dainelėje minimi ir tremtiniai.                

Ar verta kreipti dėmesį į tokius radinius internetiniame balagane? 

Regis, A.Vizbaras nusiteikęs vertinti rimtai: tai liudija jo sprendimas dainelę pademonstruoti Raseinių rajono tarybos posėdyje.                     

  Tiesą sakant, ir pats A.Vizbaras ne visada pasižymi rafinuotu elgesiu. Kai kurie jo pasisakymai beveik atitinka įprastą ,,You Tube“ formatą.              

  Antai kalbėdamas apie „Kalno“ mokyklos pavadinimą, politikas svarstė: „Ar čia didelis atradimas „Kalno“ mokykla? O kodėl ne „Pakalnės“, kodėl ne „Prieškalnio“, „Įkalnės“, „Pienės“, „Kvapnioji“, „Smirdžiamoji?“       

  Tokie mero patarėjo opusai nejuokais papiktino ir įžeidė mokykos bendruomenę.                         

  Apie išpuolį pranešė kolega   

   Tačiau  ir pats A.Vizbaras dabar įsižeidęs. Bando išsiaiškinti, kas yra to internetinio išpuolio užsakovai.              

  Politikas perspėja – Raseiniuose siautėja laisvamaniai. Tai sukelia papročių sumaištį ir gimdo tokias įžūlias, moralinį nuopolį atspindinčias daineles, kaip „Vizbarinės“.                  

  Žurnalisto nuomone, jei Raseiniuose būtų nuspręsta prigriebti vadinamuosius laisvamanius ir tvirta ranka įkrėsti jiems Dievo baimės, A.Vizbaras uoliai imtųsi tokio kilnaus reikalo: su įkvėpimu, taip sakant, pastatytų visus kryžiaus poza ir parodytų, brač, iš kur pamaldumas dygsta.                  

      Šokti leidžia demokratija     

  A.Vizbaras įsitikinęs, kad Raseiniuose niekinamos religinės šventės, nors dauguma miesto ir rajonų gyventojų save laiko katalikais.          

  „Pagal apklausos duomenis, kurie buvo skelbti 2001 metais, net 98 procentai  Raseinių gyventojų yra katalikai. Tačiau valstybė atskirta nuo Bažnyčios. Jei 98 procentai mokesčių mokėtojų yra katalikai, tai kas yra tie du procentai? Kas vadovauja valstybei?“ – retoriškai klausė rajono tarybos narys.  

  A.Vizbaras kritikuoja naujas tradicijas ir pabrėžia: nors nuo vasario septynioliktos dienos prasideda gavėnia, tačiau mieste vyksta katalikybės tradicijoms prieštaraujantys pramoginio pobūdžio renginiai. Blogiausia, kad jie vyksta net ir valstybinėse įstaigose.

  „Kultūros centre gavėnios laikotarpiu pilna visokiausių pramogų. Gal jos skirtos laisvamaniams? Juk tokių yra. Aiškiai pasisakau – negalima kalėdinės eglutės įžiebti lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, nes tai yra advento laikotarpis. Eglutę įžiebti galima tik Kūčių vakarą, po Bernelių mišių. Santūriai, katalikiškai reikia elgtis ir per gavėnios laikotarpį“, – dėstė A.Vizbaras.                      

  Jo nuomone, skelbimuose, kuriuose pranešama apie gavėnios laikotarpiu planuojamus renginius, turi būti pabrėžta, jog tie renginiai yra skirti tik laisvamaniams.                    

  „Tegul žmonės žino, kad jie laisvamaniai. Jie turi teisę šokti, demokratija tai leidžia. Bet jei sužinočiau, kad mano pažįstamas krikščionis eina į laisvamanių renginius, tada aš jo klausčiau, kuris mano pažįstamas yra tikras. Ar krikščionis, ar tas, kuris pramogauja laisvamanių būryje“, – sakė A.Vizbaras.                         

 Šimtdieniai virto kvailybės muge

  Tarybos nario A.Vizbaro įsitikinimu, gavėnios laikotarpyje turinčią vyrauti rimtį ypač darko šimtadieniai. Apskritai kalbant, šimtadieniai išsigimė.

  „Tarpukario laikotarpiu šimtadienis buvo susijęs su prasmingais dalykais: šimtas gražių darbų, šimtas gražių minčių. O dabar tai tik diskotekos ir pasivažinėjimas su balionais. Ir tai beveik sutampa su Pelenų diena! Kitą dieną mes jau – uše šiuše e – e – e…Tai kas mes tokie esame?  Ką reiškia pasivažinėti su balionais ir papypsinimas? Ar per dvylika metų mokykla tiek teišmokė?“ – neslėpė apmaudo politikas.     

     Sureagavo į gandus     

  Šių metų pradžioje pasklido gandas, kad A.Vizbaras uždraudė gavėnios metu rengti abiturientų šimtadienius.       

  „Tokie gandai pasiekė rajono atstovaujamąją ir vykdomąją valdžias. Vizbaras niekadėjas – uždraudžia šimtadienius. Gandas atėjo iki rajono mero, vicemerės. Apie vasario 17 dieną buvo išplatintas pareiškimas, kad Raseinių rajono vadovai leidžia organizuoti šimtadienio renginius. Bet aš juk tų renginių net nebuvau uždraudęs. Čia buvo gandai. Paskui pas mane atėjo kolega ir sako: ar žinai, Antanai, kad apie tave yra daina. Klausiu – kokia daina? Gugle ieškojau pagal tos dainos pavadinimą „Vizbarinės“. Bet neradau. Galvojau – gandas. Bet girdžiu, kad visi apie tą dainą šneka, ir savivaldybės Švietimo skyriuje tarpusavyje šnypščia. Pasirodo, ta daina iš tikrųjų Šaltinio vidurinėje buvo sukurta“, – pasakojo pašnekovas.                 

  Tačiau A.Vizbaras nenusimena, nes yra įsitikinęs, kad jis turi daug palaikančiųjų.                      

  „Tie, kas kūrė „Vizbarines“, yra suklaidinti. Jie išauklėti visai kitaip, todėl priešinasi katalikiškoms tradicijoms“, – reziumavo politikas.                         

     Keistas draudimas    

  Raseinių rajono savivaldybės užkulisiuose aptarinėjama A.Vizbaro iniciatyva uždrausti valstybinių švenčių proga teikti apdovanojimus išsiskyrusiems asmenims. Kalbama, kad mero padėjėjas jau buvo parengęs tokį draudimą motyvuojantį raštą.                            

  „Ar iš tiesų?“ – neslėpdamas nustebimo paklausiau politiko.                    

  „Čia ne mintys, bet yra parašyta. Kas pagal Konstituciją yra mažos valstybės valstybingumo pagrindas?  Šeima. Tvirta tradicinė šeima. Ne sugyventiniai. Apdovanojimų teikimo anketoje parašyta, kad pagerbtas žmogus turi būti sakantis tiesą, tesintis duotą žodį, nepriekaištingos reputacijos, tvirtos tradicinės šeimos atstovas. Anketa yra patvirtinta. Jei jis yra išsiskyręs, sulaužęs prie altoriaus duotą priesaiką? Tai jo problema. Aš ne teisėjas. Aš tik primenu, kas yra parašyta anketoje, kuri galioja jau ne vienerius metus“, – kalbėjo politikas.                          

  Pasak A.Vizbaro, išsiskyrusiųjų jis nesmerkia, tačiau juos užjaučia kaip sergančiuosius ir priduria, kad nuo ligų niekas, net ir pats A.Vizbaras, nėra apsaugotas.                      

     Politikas persistengė     

   Gyvenimo reiškinius per katalikybės ir patriotizmo prizmę dažnai vertinantis vyras netinkamus papročius įžvelgia net ir, regis, tokiuose nereikšminguose dalykuose, kaip kasdienis pasisveikinimas.             

  Jo nuomone, pasisveikinimas „laba diena“ yra netinkamas, o „gerą dieną“ – labai sveikintinas ir puoselėtinas.

  Pats politikas pabrėžtinai naudoja tik „gerą dieną“. Įsiteikti norintys su mero padėjėju sveikinasi, sakydami „gerą dieną“, o oponentai – „laba  diena“.

  Kodėl politikas taip sureikšmino tokį, regis, paprastą posakį?                     

  „Kai šventą dieną, sekmadienį, per pietus su šeima aptarinėjome sveikinimosi prasmę, pokalbį nugirdo mano mama. Ji sako: vaikai, jūs nežinote visos sveikinimosi istorijos. Iki okupacijos Lietuvoje geros valios žmonės sveikinosi „gerą rytą“, „gerą dieną“, „geros nakties“. Paklausiau mamos, iš kur atsirado tas „labas“. Ji paaiškino, kad „labas“ buvo naudojamas tik užeigose. O užeigų savininkai sakydavo: ui, tu tik ateik, nu, labas, tu tik ateik. „Labas“ sakydavo tik netašyti žmonės. Dauguma jau, matyt, užmiršo, kad tarybiniais laikais dėl pasisveikinimo buvo išleistas net įsakas. Todėl vaikai darželiuose ir pradinėse klasėse būdavo mokomi: labas rytas, mokiniai – labas rytas, tamsta“, – dėstė A.Vizbaras.

  Pasak jo, jei priešiškai nusiteikęs asmuo jam pasakytų „laba diena“, jis atsakytų – „ui, labą dieną“.                  

  Tačiau tokio pobūdžio mero padėjėjo svarstymus visiškai supeikia lietuvių kalbos specialistai, kurie sveikinimąsi „gerą dieną“ vadina peiktinu persistengimu.                      

  Kalbotyrininkų tinklalapyje „Gerbkime žodį“ teigiama: „Nepagrįstai keliamos abejonės dėl žodžio „labas“ lietuviškumo. Tai senas baltiškas žodis, bendras lietuviams ir latviams. Visi vartojame prieveiksmį „labai“, o juk tai yra būdvardžio “labas” vedinys. Peiktinas persistengimas sveikinimosi būdvardį „labas“ keisti į „geras“ – geras rytas! Be jokių svyravymų sveikinkimės kaip įprasta: ,,labas rytas“, „laba diena“, „labas vakaras“.                     

  Tačiau A.Vizbaras yra įpratęs atkakliai laikytis savo nuostatų. Jis tikino, kad visokie išpuoliai ir dainelė „Vizbarinės“ tik dar labiau sužadina pasiryžimą eiti savo keliu ir patvirtina, kad pasirinkta kryptis – teisinga.              

  „Nekrato ir nemėto akmenų tik į nudžiuvusią obelį“, – išdidžiai pabrėžė Raseinių rajono politikas.