Išskirtinis interviu su Antanu Vizbaru arba nevaldomas politikas

Ilona PETROŠEVIČIENĖ

– Kuo dabar gyvena, kvėpuoja Antanas Vizbaras, žinomas Raseiniuose veidas, ilgą laiką sukęsis politikoje?

– Aš turbūt nebuvau politikas. Politika – teorijos pritaikymas praktikoje, o ne kompromisų menas, tiksliau, melo ir niekšybių menas. Tokioje politikoje, ko gero, nesu dalyvavęs. Kai šokinėjama iš vienos partijos į kitą, tai paleistuvystė. Noriu iškelti retorinį klausimą: kodėl nei viena partija negali užsirašyti prie savo vardinio sąrašo: „Mūsų partijos atstovai ─ sakantys tiesą, tesintys duotą žodį, nepriekaištingos reputacijos, tvirtos tradicinės šeimos, mylintys Lietuvos valstybę, gerbiantys tradicijas“?

– Norėčiau grįžti prie klausimo, ką dabar veikiate?

– Turiu labai didelių darbų, sukuosi ir mąstau, kodėl Lietuvoje tokia pliurzė. Didžiausia blogybė Lietuvoje yra politikų ir politinio pasitikėjimo pareigūnų klaidingos informacijos teikimas. Viskas prasideda nuo klaidingos informacijos, net genocidas. Savo rinkiminėje programoje rašiau, kad reikėtų už melagingos informacijos teikimą 10 metų neleisti eiti mero, mero pavaduotojo, patarėjo, administracijos direktoriaus ir kt. pareigas. Įsivaizduojate, kokia būtų Lietuva, jei politikai turėtų tokią atsakomybę?

– Vyrauja nuomonė, kad politika yra melu pagrįsta. Norite pakeisti politikos sampratą?

– Mano devintas vanduo nuo kisieliaus giminaitis Maironis yra atsakęs į šį klausimą. 1926 m. jis yra pasakęs maždaug tokius žodžius, užrašytus atsiminimuose: „Lietuvi, kai tau bus labai sunku gyventi, kai aplinkui siaus nevaldomas melas, neteisybė, visos bjaurybės lįs į paviršių, žinok, kad visai neseniai tu ir tavo artimieji, kaimynai tą melą rėmėte, o dabar valdo tavo išrinkti siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja, diplomuotų valizų vežikai“. Paneikite prieš 86 metus pasakytus žodžius!
– Kiek metų aktyviame politiniame gyvenime sukotės, kiek kadencijų Taryboje buvote?

– Įsisukau nuo 1969 – 1979 metų, dar tarybiniais laikais. Sukausi ir Atgimimo laikotarpiu nuo pirmųjų dienų. Raseinių rajono taryboje buvau nuo trečiojo iki septintojo šaukimo. Žmonės patikėjo šmeižtu, kad Vizbaras, nedorėlis, lipa ant pianino, ant langų. Tas „pokštas“ per rinkimus parodė, kaip balsuoti žmonėms.

– Esate nusivylęs žiniasklaida?

– Paskaičiuokime. Prieš rinkimus vienas kvadratinis centimetras spaudoje kainuoja 3 litus be kelių centų. Tai reiškia, kad į 2 rajono laikraščius investuojama daugiau kaip 300 000 litų žmonių protui plauti. Televizijoje 1 min. kainuoja 297 Lt. Taigi masinės informacijos priemonės tampa ne purvasklaida, o kiauliažviege. Žiniasklaida tapo verslininke.

– Esate kovotojas už teisybę? Iš kur tai?

– Kai tau yra 18 metų ir sužinai apie tėvų likimą, tremtinių kančią, tampi nevaldomas. Aš buvau nevaldomas. Kaip elgtumeisi, jei mokytoja už neišmoktą pamoką tau, tremtinio vaikui, tuoj rašo papeikimus, blogą pažymį ir mažina elgesio pažymį, o kolūkio pirmininko dukrai už tą pačią neišmoktą pamoką kaip buvo aukščiausias įvertinimas, taip ir liko? Daug neteisybės mačiau ir rajono Taryboje, visose kadencijose. Merai drįsta išsikabinti antrame aukšte savo portretus su regalijomis. O regalijas tai Vizbaras sugalvojo įvesti, kai meru buvo E. Jonyla, tik pastarasis atsisakė. Regalijas ir mero ženklą turi teisę nešioti tik Kęstutis Skamarakas ir dabartinis meras Remigijus Ačas. Kiti merai turėjo pasakyti priesaikos žodžius: „Aš, toks ir toks, sakantis tiesą ir tesintis žodį, jūsų ir Aukščiausiojo akivaizdoje pasižadu…“ Juokingiausiai atrodo Darbo partijos, socialdemokratų ir liberalų partijų perversmininkų grupuotės 3 mėnesius mero pareigas ėjęs Dainius Šadauskis, kuris, pažeisdamas Savivaldybės tarybos reglamentą, nepriėmęs priesaikos, užsikabino regalijas, nusifotografavo ir patalpino nuotraukas viešoje erdvėje. Kaip jis galėjo pasakyti
priesaikos žodžius, jei melu, smurtu nuvertė buvusį merą. Galima ir kitaip elgtis šioje situacijoje, pasakyti: „Dirbai gerai, bet mes ateiname du kartus geriau padaryti.“ Priesaika ir buvo sugalvota, kad baigtųsi tarpusavio rietenos.

– Išrašykite receptą, ką reikėtų daryti, kad Lietuva išbristų iš pelkės?

– Kai randate žmogų, nukritusį gatvėje, ką darote? Iškviečiate greitąją pagalbą, gydytojas nustato diagnozę. Jei teisingai nustato diagnozę,  suleidžia vaistų ir žmogus pasveiksta. Kokia Lietuvos diagnozė? Yra dvi didžiosios blogybės: vieną iš jų jau minėjau – klaidingos informacijos teikimas. Antra blogybė – priimami įstatymai, bet jie nevykdomi. Kas dabar yra teisėjai? Buvę TSKP nariai, pasirašę bendradarbiavimo sutartis su KGB. Tremtinių vaikai neseniai tik buvo reabilituoti ir  studijuoti teisės negalėjo. Kodėl tavo sūnus negalės būti teisėju? Todėl, kad į šitą klaną jo niekas nepriims.

– Praėjusioje kadencijoje domė-jotės gimnazijos reikalais, norėjote sukeisti mokyklų patalpas. Ką manote apie dabartinę situaciją, kai „Kalno“  mokykla prašo leidimo pakeisti pavadinimą, o gimnazijos direktorius skundžiasi, kad nesutalpina mokinių?

– Dėl „Kalno“ mokyklos galvoju, kad tai yra fiktyvu, nesąžininga ir nepadoru. Situacija, kuri buvo prieš penkerius metus, turėjo būti išspręsta, patalpos turėjo būti sukeistos. „Kalno“ mokykla buvo nusifotografavusi „Alio, Raseiniuose“ su sutanomis, krikščionys pasidarę, jau galvojau, kad vien kunigus mokys. Esu įsitikinęs, kad gimnazija bus Vilniaus gatvėje. Ir motyvai būtų tokie: stadionas didžiausias Kauno apskrityje, ne kvadratui žaisti, respublikos valdžia buvusio švietimo skyriaus pastato vietoje žadėjo pastatyti sporto kompleksą. Galiu atskleisti paslaptį: Krašto apsaugos ministerija būtų vykdžiusi mainų programą visoje Europoje pagal pilietinio nesmurtinio karinio  ugdymo programą. Būtume gavę 1-2 mln. litų ir mokytojai bei mokiniai važiavę pagal mainų programą į kitas valstybes. Beje, „Kalno“ vidurinės mokyklos nevadinau smirdinčia, aš nenusiteikęs prieš šią mokyklą. Galiu pasakyti, kad šis pavadinimas yra gėdingas todėl, kad 1862 m. Kauno gubernijai vadovavę Muravjovo Koriko valdininkai Raseiniuose savo vaikams įsteigė trimetę mokyklą ir pavadino „Škola na gore“ ( mokykla ant kalno). Inteligentija, istorikai turėjo žinoti šį faktą. Pavergtas protas, ką begali pridurti, išaukštino Muravjovo laikų pavadinimą. Be to, koks skirtumas, kur vaiką veži? Juk vis tiek į „Kalną“ didžioji dalis, daugiau nei 500 mokinių, atvežami iš rajono, tai kodėl „Kalnas“ negalėjo būti Kalnų gatvėje? Tačiau mokytojai toliau savo nosies nemato,
jie – ne strategai. Ateina mokytojai į valdžią, užsikabina merų regalijas ir ką padaro? Štai Adolfas Juodka buvo tikras burmistras: pastatė paštą, banką, ligoninę, arešto namus, kalėjimą, elektrinę. Dabar Vytauto Didžiojo gatvę nutiesė, tai per nepilną mėnesį, pats mačiau, pora avarijų buvo: atsidaro vairuotojas, pasistatęs mašiną nurodytoje vietoje, dureles, o gatve važiuojanti mašina užkliudo. Arba J. Tamošaitis, K. Kordušas, L. Dargevičius komiteto posėdžiuose trinasi 17 metų ir negali padaryti tokio paprasto dalyko: suteikti gimnazijai tinkamas patalpas. Aš pats norėjau, kad gimnazija būtų stipriausia nuo Baltijos jūros iki Kauno, tai yra parašyta net sprendimo projekte.

– Ar nebuvo asmeninio intereso, kad vaikai baigtų tokią stiprią mokyklą?

– Ne, mano vaikai mokyklą baigė jau prieš dvejus metus. Dukra pagal mainų programą mokosi šiuo metu Norvegijoje.

– Nuo senų laikų sklando kalbos apie slaptąjį Vizbaro archyvą…

– Čia yra išmislas. Kaupiu tik Tarybos,  Valdybos sprendimus ir niekšiškus teisinius sprendimus. Daug dalykų nėra viešinama: Savivaldybės tinklalapyje turėtų būti tarnautojų CV, aprašytos darbo funkcijos. Pareiginiai nuostatai Savivaldybėje niekada nebuvo vieši, darbo užmokesčiai niekada neturėjo kriterijų. Štai ateina darbuotojas iš gatvės ir gauna 9 kategoriją, o seniai dirbantis žmogus – tik 7 kategoriją gauna. Naujiems darbuotojams padarė išskirtinę galimybę tapti valstybės tarnautojais. Akivaizdu, jeigu aš priimu pagal pažintį, tai manęs ir klausys. Jei kompetencijos ne prūdai, tai turės tylėti. Savivaldybė bylinėjasi su 6-8 atleistomis personomis. Galiu pasakyti, kaip viskas pasibaigs: pusę milijono išeitinių lėšų turės išmokėti, o meras ir administracija gaus 15 Lt baudą. Visais laikais taip buvo.

– Ir paskutinis klausimas: ar dalyvausite Seimo rinkimuose rudenį?

– Tik su tokia sąlyga, kad rinkėjai patys paprašys. Rinkėjai visada teisūs, bet dabar skundžiasi, kad aplinkui tik melas tvyro. Ar Vizbaras sakė žaboti politikus? Sakė. O balsavo už jį tik 0,75 proc. rinkėjų.Jeigu už teisingumą ir atsakomybę balsavo tik tiek Raseinių rajono žmonių, tai aš neturiu moralinės teisės dalyvauti rinkimuose. Jei atsibudę paprašys, tada sutiksiu, bet pats savo kandidatūros nekelsiu.