Įstatymas ar šlovė – štai kur klausimas
Kristina BENDŽIŪTĖ
Lapkričio 19 dieną vykęs 41-asis Raseinių rajono savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo pakiliai: mero pavaduotoja Gitana Rašimienė perskaitė lyriškus sveikinimo žodžius, skirtus merui Petrui Vežbavičiui, šį mėnesį švenčiančiam 59-ąjį gimtadienį (besidomintiems astrologija: mūsų meras gimęs po Šaulio ženklu, Tigro metais). Sukaktuvininkui įteiktos gėlės, akomponuojant muzikaliausiajam iš Tarybos narių – Antanui Vizbarui – sugiedota „Ilgiausių metų“. Pagerbimo ceremoniją ir sveikinimus P.Vežbavičius sutiko šypsodamasis, droviai nuleidęs akis, o ir vėliau, viso posėdžio metu, jo neapleido gera šventinė nuotaika – į Tarybos narių replikas ir ginčus meras žvelgė su atlaidžia, mįslinga šypsena. Posėdyje svarstyti ir patvirtinti 42 sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje meras informavo, jog vidurdienį lektorius iš Vilniaus skaitys paskaitą visiems, kuriems privalu deklaruoti turtą bei viešuosius ir privačiuosius interesus, todėl nėra kada gaišti, visus sprendimų projektus būtina apsvarstyti per pusantros valandos. O gal tokiam skubotumui įtakos turėjo ir kažkur nekantriai laukiantis gimtadienio tortas? Ir tikrai, sprendimų projektai buvo tvirtinami vienas po kito, nedelsiant ir per daug nesigilinant.
Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Petroševičius pristatė sprendimo projektą „Dėl individualios veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų gyventojų pajamų mokesčio dydžių pagal verslo rūšis patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, jog lyginant su praėjusiais metais, verslo liudijimų dydžiai yra sumažinti maždaug 10-15% , o kai kurios pozicijos netgi daugiau, tačiau tai susiję su sunkia ekonomine situacija, siekiant, kad kuo daugiau gyventojų įsigytų verslo liudijimus ir mažėtų šešėlinė ekonomika. Šis klausimas buvo svarstytas trijuose komitetuose, jam pritarta su tam tikrais pataisymais. Pagal sprendimo projektą, nuo 2010m. fiksuotas pajamų mokestis 90% sumažinamas neįgaliems asmenims ir bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių mokiniams ir studentams, 60% sumažinamas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, o bedarbiams, registruotiems darbo biržoje, lengvata bus taikoma vieną kartą per 12 mėnesių. Sprendimui pritarta balsų dauguma. Vis tik ilgokai užsitęsė sprendimo projekto „Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2009 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo Nr. 8-29 svarstymo“ narpliojimas. Kad ir kaip bebūtų keista, kalba ir vėl (jau, ko gero, trečią Tarybos posėdį) ėjo apie Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją. Šį klausimą turėjo pristatyti Juridinio skyriaus vedėjas Virginijus Pocius, tačiau pranešėjui net išsižioti neteko. Meras P.Vežbavičius iš karto perskaitė Laisvės kovų dalyvio, Lietuvos politinių kalinių sąjungos tarybos prezidiumo nario Petro Girdzijausko keipimąsi į Raseinių merą ir Tarybos narius: „Raseinių rajono savivaldybės taryba 2009-08-27 nusprendė miesto gimnaziją pavadinti Prezidento Jono Žemaičio vardu. Prieš šį pavadinimą sukilo biurokratinis šaršalynas, ėmęsis popiežiaus vaidmens aiškinti 1996-06-13 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie RLS Nutarimą Nr. 55. Šis nutarimas neprieštarauja Raseinių savivaldybes priimtam gimnazijos pavadinimui. VLKK teiginyje šio nutarimo 1p. teigia, kad pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs… Jonas Žemaitis Turgelių seniūnijoje gali būti nusipelnęs traktoristas, Kovarske – nusipelnęs kolchozo pirmininkas (dabar net mada prisiminti tokius nusipelniusius), todėl bus aišku kiekvienam vietiniam ir nevietiniam, kad šios pavardės vyras yra nusipelnęs Prezidento vardo (nutarimo 8p.) (…)“
Meras priminė, jog buvo sulaukta Rajono savivaldybės sprendimą palaikančių LR Seimo narių Manto Adomėno ir Valentino Stundžio raštų bei skambučių, todėl šiandien Tarybai pateiktas sprendimo projektas atsisakyti vykdyti Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2009 m. rugsėjo 22 d. reikalavimą, kuriame teigiama, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos pavadinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, ir reikalaujama laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Šiuo klausimu pirmasis pasisakė Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius: „Man atrodo, kad mes kartais nesuprantam, apie ką šnekam. Niekas neprieštarauja dėl prezidento titulo, ginčo esmė – ar yra pavadinime įrašyta Raseinių vietovė, ar nėra. Jeigu Raseinių vietovės pavadinime nėra, kaip aiškina Kalbos komisija, vardas neregistruojamas. Nuo rugpjūčio mėnesio mes niekaip negalime įvykdyti Tarybos sprendimo ir mokyklai oficialiai suteikti vardo. Valstybinė lietuvių kalbos komisija titulų pavadinimuose nerekomenduoja, tačiau jie nedraudžiami. Bet jeigu nėra nurodytos vietovės, pavadinimas yra negaliojantis. Šią problemą reikia kuo greičiau išspręsti, nes mokykla laukia pavadinimo.“ Tarybos narys Sigitas Vaičius pasisakė iš tribūnos. Jis tikėjosi, kad gimnazijai suteikti šį garbingą vardą entuziastingai sutiks visi Tarybos nariai nepaisant jų partiškumo. „Man labai gaila, kad kai kurie socialdemokratai mano, kad Prezidentas Jonas Žemaitis nevertas tokio įamžinimo. Gaila, kad ne tik socialdemokratai, bet ir mano partietis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas nuo pat šios idėjos iškėlimo aktyviai tam priešinasi. Iš pradžių baimintasi, kad nepritars mokytojai, po to iškilo problema dėl titulo, dabar – dėl vietovės. Mes tų problemų ieškome ir ieškome. Skaudu, kad taip elgiasi mūsų partiečiai, kurių ideologija yra visai kita. Manau, Prezidento Jono Žemaičio vardas į Lietuvos istoriją įrašytas aukso raidėmis, turėtume apie tai pagalvoti ir vieningai balsuoti už šio vardo suteikimą gimnazijai,“ – išrėžė Sigitas Vaičius. Į diskusiją įsijungė Tarybos narys Kęstutis Skamarakas: „Sigitai, tu, kaip žiūriu, lyg krištolas: pats sąžiningiausias, krikščioniškiausias, ir visais laikais toks buvai. Bet ne čia esmė. Mes komitete svarstėm ir pritarėm, kad pavadinime būtų įvardintas titulas, bet buvo gautas Vyriausybės atstovo reikalavimas. Kokie čia nesusipratimai: iš tokių niekų išpučiam tokią pūslę, vieną sykį reikia rasti bendrą vardiklį.“ Antrą kartą prabilo Tarybos narys Linas Dargevičius: „Esam Taryba – teisinės minties pavyzdys mūsų rajone. Lietuvių kalba – viena iš tautos išlikimo principų, mes laužom Kalbos komisijos principus, mes laužom teisinės valstybės principus, bet įstatymas yra aukščiau.“ Minėtoje gimnazijoje istorijos mokytoju dirbančio L.Dargevičiaus manymu, nėra taip sunku sutvarkyti pavadinimą, o šiandieninė padėtis kelia daug keblumų gimnazistams. ,,Ar labai gražiai atrodo, kai nuo rugsėjo mėnesio gimnazistai nežino, kaip rašyti ant sąsiuvinių. O čia tai yra labai gražus pilietinis auklėjimas. Tai pavyzdys jaunimui, kaip Taryba gerbia teisinę mintį Lietuvoje,“- niršo konservatorių lyderis.
Ypatingai trumpai pasisakė Tarybos narys A.Vizbaras. Jis priminė, jog pagal įstatymą ugdymo įstaigos gali būti pavadintos krašto istorijai nusipelniusių žmonių vardais, o Prezidentas Jonas Žemaitis nusipelnęs ne tik krašto, bet Lietuvos istorijai. Be to, Lietuvoje yra daug ugdymo įstaigų, kurių pavadinimuose panaudoti titulai. „Mūsų sprendimas jokiam įstatymui neprieštarauja, – su įsitikinimu kalbėjo A.Vizbaras, – komitete buvo visokių nuomonių, bet tikiuos, jog šiandien visi Tarybos nariai balsuos už tai, kad žodis „Prezidento“ liktų. Žodį tarė Raseinių garbės pilietis Antanas Girčys: „Sakot, kad mūsų partiečiai tam priešinasi – nieko nuostabaus, aš ir pats buvau iš šios partijos išeliminuotas. Žmonės, kurie priešinasi tokiam dalykui, neišsivalė iš savo dvasios senų sovietinių nuosėdų ir negali dėstyti istorijos ar ko nors kito, nejausdami priešiškumo. Geriau tada išeiti iš mokyklos ir nereikia savęs prievartauti.“ „Mieli kolegos, – pasigirdo skardus Tarybos nario Liudo Kavaliausko balsas, – mes diskutuojam jau kelintą Tarybos posėdį ta pačia tema. Ačiū Vaičiui, kad jis taip rūpinasi socdemais. Socdemai niekada neprieštaravo, kad gimnazijai būtų suteiktas Jono Žemaičio vardas. Aš pritariu Lino idėjai, kad mes turime vadovautis įstatymu, be vietovės registrų centras pavadinimo neregistruos. Čia vieno Tarybos nario, gerbiamo Antano išmislas ir užsispyrimas, kad būtinai taip turi būti. Kad ir kokie būtumėt teisuoliai, kito kelio nėra – reikia pavadinti „Raseinių Jono Žemaičio gimnazija“. Baikim vieną sykį tą cirką ir leiskim žmonėms normaliai dirbt.“ Į tribūną užkopė paskutinis norintis pasisakyti asmuo – Politinių kalinių, tremtinių, partizanų klubo „Garsas“ Istorinės atminties grupės vadovas Vytautas Mitrius. „Gerbiamas Dargevičiau, – mandagiai prabilo posėdžio svetys, – jūsų požiūris į jaunos kartos ugdymo mokyklą, atsiprašau už žodį, marksistinis. Kelia abejonių jūsų lojalumas partijai, kuriai atstovaujate…“ Gerbiamo V.Mitriaus žodžius nustelbė salės gaudesys, o ir nuosaikiajam Linui Dargevičiui pagaliau trūko kantrybė: užsipuolė žmogų iš visų kampų, o jis tik įstatymą bandė pagerbti…
„Norėčiau, kad visą šį posėdį ir pasisakymus įvertintų Etikos komisija, – vos tramdydamas pyktį prakalbo L.Dargevičius. Jo žvilgsnis nukrypo į Tarybos narį A.Vizbarą: ,,Gerbiamas Antanai, jau kelis kartus pastebėjau, kad jūs painiojatės laike. Aš niekada nemokiau jaunimo dainų apie Leniną, rusiškų dainų, nesegėjau komjaunimo ženklelio – aš to nedariau. Aš dar kartą kartoju – Lietuvos Respublikos įstatymas turi būti vykdomas. Apie titulo atmetimą mes nekalbam, mes kalbam apie tai, kad būtų kuo greičiau įregistruotas pavadinimas. Jūs prisiėmėt tą atsakomybę, pažadėjot, o dabar nesugebat surast tinkamo varianto – Vyriausybės atstovas atmetė jūsų siūlomą pavadinimą. Gerai, žaidžiam toliau tą žaidimą: įregistruos – neįregistruos. Po dviejų mėnesių vėl grįšime prie to paties klausimo. Jūs ateikit pas mane į pamoką ir pažiūrėkit, ką aš mokau ir kaip mokau. Antanai, tavo du vaikai, kuris nusiskundė istorijos dėstymu?“ Aistringą L.Dargevičiaus kalbą palydėjo audringi publikos plojimai. Dar prieš posėdį L.Dargevičius buvo pateikęs Tarybai kitokį sprendimo projekto variantą, kuriame siūlė pavadinimą „Raseinių Jono Žemaičio Gimnazija“, tačiau prieš pat balsavimą jį atsiėmė. Beliko vienintelis variantas – pritarti arba nepritarti pavadinimui „Prezidento Jono Žemaičio gimnazija“. Meras ragino pagaliau apsispręsti ir balsuoti. 14 Tarybos narių balsavo „už“, 10 „susilaikė“. Kažin, ar jau galime didžiuotis, kad turime Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją?
Sprendimo projektą „Dėl 2009 metų mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir perskirstymo“ pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Pranešėja siūlė neteikti šio sprendimo projekto 2 priedo, kuriame kalbama apie mokinio krepšelio lėšų perskirstymą, sąlygotą mokinių migracijos į kitus rajonus. Anot pranešėjos, įstatymas leidžia lėšų pervedimus ir patikslinimus iki gruodžio 1 dienos, o kol kas dar yra labai daug patikslinimų ir nesutapimų, todėl ji pageidavo šio punkto svarstymą atidėti kitam posėdžiui. Tarybos nariui Kęstučiui Skamarakui abejonių sukėlė 2009-2010m. lėšų paskyrimas pagal klases Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinei mokyklai. „Beveik visų mokyklų klasėse yra 29-31 mokinys, o Nemakščiuose yra penkios klasės po 14 mokinių. Penki komplektai – kiekvienam po 70 tūks. litų. Suprantu, kad geriau mokyti 15-7 mokinių, tačiau šiandien tokia situacija – mes vėl taškome pinigus. Ten didžiulė grupė pedagogų, turbūt dėl to, kad direktorė Kenstavičiaus sesuo, visi tyli ir nieko nesako,“- piktinosi K.Skamarakas. A.Krivickienė pastebėjo, kad Tarybos nariui užkliuvo 5 priedas, kuriame kalbama apie mokinio krepšelio lėšų ugdymo įstaigoms perskirstymą. Svarstant šį priedą Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitete buvo siūlomas patikslinimas mokinio krepšelio lėšų perskirstymui. Tam pritarė Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitetas ir Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komitetas. Pranešėja pateikė patikslinimus parengtam sprendimo projekto 5 priedui. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai bus skiriama 100 tūks. Lt lėšų mažiau, o Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinei mokyklai – 26,2 tūks. Lt mažiau. Kadangi minėtosioms mokykloms finansavimas sumažintas, kai kurioms ugdymo įstaigoms bus galima nuimti lėšų mažiau, nei buvo numatyta: Šiluvos vidurinei mokyklai bus nuimama 13 tūks. Lt mažiau, Raseinių pagrindinei mokyklai – 13,2 tūks. Lt, Ariogalos gimnazijai – 43 tūks. Lt, Raseinių „Kalno“ vidurinei mokyklai – 37 tūks. Lt, Raseinių Šaltinio vidurinei mokyklai – 20 tūks. Lt mažiau, nei buvo suplanuota.
Pasak A.Krivickienės, Nemakščių mokyklai turimų lėšų nepakaks šildymui, čia neišgelbės net mokinio krepšelis. Tačiau šiais metais ugdymo įstaigoms leista pilnai neįsisavintas mokinio krepšelio lėšas panaudoti kitoms švietimo reikmėms. Sprendimo projektui pritarta su pataisomis: „už“ balsavo 19 Tarybos narių, 4 „susilaikė“. Posėdžio pabaigoje meras P.Vežbavičius informavo, jog buvo gautas Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje V.Popovo teikimas dėl biudžeto paskolos viršijimo. Meras supažindino Tarybos narius su atsakymu, paruoštu Vyriausybės atstovui: „Lapkričio 1 d. savivaldybės papildytos biudžeto pajamos yra 48,8 milijono litų. Ilgalaikių paskolų – 15,452 milijono, iš jų 1,7 milijono yra europiniams projektams kofinansuoti. Iš viso savivaldybės įsiskolinimas siekia 35% , bet atskaičius Europos struktūrinių fondų paskolą, lieka 31,3%. O gruodžio 31 d., atidavus paskolos dalį, pas mus lieka bendras įsiskolinimas su Europos struktūriniais fondais 32,4 %, o be Europos struktūrinių fondų lieka 28,7%. Vadinasi, gruodžio 31 dieną mes tilpsime į įstatymą. Šitas neatitikimas atsirado dėl to, kad biudžeto pajamas mums Seimas per tris kartus nuo 53 milijonų nukirpo iki 48,8 milijono.“ Galiausiai meras lengviau atsipūtė ir paskelbė, kad viską, ką norėjo šįkart pasakyti, jau ,,išsėmė“. Pakvietęs visus į civilinės saugos kabinetą, išskubėjo pūsti gimtadienio žvakučių.
