Jauno mediko istorija – grubus susidorojimas

Psichologinis smurtas, mobingas gajūs ir kai kuriose rajono biudžetinėse įstaigose. „Šiai problemai nėra netinkamo meto“, – įsitikinusi viena Raseinių ligoninės medikių, sutikusi atvirai papasakoti, kaip buvo susidorota su šioje ligoninėje dirbusiu jos kolega anesteziologu. Ši jautri istorija atskleidė, kaip psichologinis smurtas šioje medicinos įstaigoje virto politiniu susidorojimu, prieš kurį buvo bejėgis net šios ligoninės vadovas.

Asta VOLKOVAITĖ
asta.volk@gmail.com

Pateikiame konkrečią istoriją, kai labai nesąžiningomis aplinkybėmis iš Raseinių ligoninės buvo priverstas išeiti jaunas, ambicingas, kompetentingas ir uolus anesteziologas Linas Šikarskas.

MEDIKO ATĖJIMO ISTORIJA
Jaunas anesteziologas L. Šikarskas Raseinių ligoninėje pradėjo dirbti 2018 m. liepos 1 d. Gerų specialistų regiono ligoninėms prisikviesti sunku, todėl neretai jų ieškoma pagal rekomendacijas. Taip šiuo atveju gydytoją, kaip kompetentingą specialistą, rekomendavo jį pažįstančios medikų bendruomenės atstovai. Jam buvo patikėtos Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus laikinos vadovo pareigos. L. Šikarskas šiam skyriui labai aukštai iškėlė kartelę, turėjo aiškią viziją – suaktyvinti reanimacijos veiklą.
Iki tol pacientų patekimas į Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių buvo vangus ir lovų užimtumas per metus vidutiniškai siekė 1,6–1,7 paciento per dieną. Šiame skyriuje yra šešios lovos, dvi pritaikytos pooperaciniam pacientų stebėjimui. Tušti ligoninės skyriai neturi ateities – tokia buvo L. Šikarsko ir ligoninės administracijos pozicija.
„Duokit man pacientų.“ Tokį ar panašų prašymą neretai girdėjo kolegos iš kitų ligoninės skyrių. Su įstaigos administracija aptarti tikslai buvo įgyvendinti – lovų užimtumas išaugo.
„Žmonės su rimtesne patologija, turėjo galimybę atsidurti tame skyriuje, kur jie būtų intensyviai stebimi. Nuo to neabejotinai pirmiausia gerai buvo gyventojams. Visi sunkios ar kritinės būklės pacientai, kuriuos reikia aktyviai stebėti, iškart buvo keliami į reanimaciją“, – pasakojo L. Šikarsko kolegė.
Naujasis anesteziologas siekė, kad ribiniai pacientai būtų dažniau guldomi į intensyvios terapijos skyrių, t. y. kad lengviau į jį patektų. Šiame skyriuje prie šešių lovų visą parą budi dvi slaugytojos, kai kituose skyriuose dirba trys slaugytojos prie 40-ies lovų.
L. Šikarsko siekis buvo pagerinti ligoninės paslaugų suteikimo kokybę – vadinamiesiems ribiniams pacientams siekė garantuoti intensyvesnę priežiūrą. Neabejotinai dėl to išaugo ir minėtame skyriuje dirbančių gydytojų darbo krūvis.

UŽSITRAUKĖ KOLEGŲ RŪSTYBĘ
Kas lėmė trintį tarp Anestezio-logijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje dirbančių asmenų, lieka neaišku dėl šio skyriaus personalo nenoro bendrauti ar, greičiau, išsisukinėjimo. Tačiau prieš anesteziologą L. Šikarską pradėti taikyti veiksmai buvo panašūs į mobingą ir iškalbingi. Ligoninės administracijai leista suprasti, kad medikas galbūt vartoja alkoholį ir skyriuje neva dingsta vaistai. Vėliau pradėta intensyviai stebėti ir fiksuoti, kada tiksliai jis atvyksta į darbą ir kada išvyksta. Be to, jis buvo apkaltintas net dokumentų klastojimu, kai prieš savo atostogas pildydamas žiniaraštį dėl kelionės išlaidų kompensavimo įvėlė menkavertę klaidą.
Dėl to dalyje ligoninės kilo apkalbos, o tų apkalbų objekto vertė buvo 10–15 eurų vertės klaida. Tačiau kalbos taip ir liko kalbomis, jokie įrodymai apie galimai netinkamą anesteziologo elgesį ligoninės administracijai nebuvo pateikti. Taip pat nebuvo gauta ir jokio raštiško skundo.
„Viskas vyko iki tol, kol buvo pradėta kalbėti apie mobingą. Dabar į tokį persekiojimą būtų žiūrima labai rimtai, turint omenyje medikų savižudybių atvejus Vilniuje ir Šiauliuose, kuomet…“ – prisiminė vienas iš L. Šikarsko kolegų.
2019 m. vasarą Raseinių ligoninė skelbė konkursą Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Tarp pretendentų buvo ir L. Šikarskas. Konkurse jis pasirodė geriausiai ir tų pačių metų liepą pradėjo eiti šio skyriaus vedėjo pareigas jau nebe laikinai. Deja, naujajam skyriaus vedėjui nebuvo lemta ilgai užsibūti.

M. TAMALIŪNAS REIKALAVO ATLEISTI MEDIKĄ
2019 m. rugpjūtį Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas buvo iškviestas į valdančiosios koalicijos posėdį. „Buvo atostogos. Telefono skambutis iš Savivaldybės pasiekė pavakarę. Man buvo pasakyta, kad esu kviečiamas dėl savo vedėjo“, – sakė įstaigos vadovas.
Kaip prisiminė valdančiosios koalicijos posėdžio dalyviai, M. Tamaliūnas per posėdį sėdėjo tyliai, nereplikavo, tik pabaigus svarstyti visus klausimus tarė žodį ir pareikalavo iš darbo atleisti Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus naująjį vedėją. Beje, viena šio skyriaus ilgamečių gydytojų yra ir M. Tamaliūno žmona Ina.
Kaip tuo metu koalicijos posėdyje įvardijo M. Tamaliūnas, naujasis žmonos vadovas turi problemų su alkoholiu ir netgi su narkotikais. Iš Tarybos nario lūpų nuskambėjo tokie epitetai kaip „alkoholikas“ ir „narkomanas“, tačiau įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius rimtus kaltinimus, nei per posėdį, nei vėliau jis nepateikė. Be to, jis pagrasino važiuosiantis į LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą, jei medikas nebus atleistas iš darbo, t. y. padarysiąs viską, kad anesteziologas trūks plyš paliktų darbą Raseinių ligoninėje.
Direktorius V. Merkliopas šiame posėdyje pasakė, kad neturi priežasčių atleisti mediko, bet pažadėjo su juo pasikalbėti. Nepraėjus nė menesiui L. Šikarskas apsisprendė iš darbo išeiti savo noru. Ir gydytojas, ir V. Merkliopas aiškiai suprato, kad vyko politinis spaudimas ir kad nuspręsdamas likti darbe gydytojas rizikuotų savo reputacija ar net karjera. Vėliau L. Šikarskas sėkmingai įsidarbino aukštesnio lygio Marijampolės ligoninėje Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėju. Verta paminėti, kad šios ligoninės anesteziologijos skyrius dvigubai didesnis nei Raseinių ir darbo krūvis intensyvesnis. Jis ir šiandien ten sėkmingai dirba.

KRAUSTYTOS CHALATO KIŠENĖS
Kalbėti atvirai apie Raseinių ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjo L. Šikarsko staigų išėjimą iš darbo su juo dirbusiems kolegoms neatrodė labai patogi tema. Apie tai paklaustas ortopedas traumatologas Giedrius Kunigiškis pripažino girdėjęs įvairių gandų apie aplinkybes, dėl kurių skyriaus vedėjas paliko ligoninę.
„Kiek girdėjau, buvo nesutarimų su kolegomis“, – prisiminė medikas. Jis pripažino, kad tai sakydamas turi omenyje Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje dirbusius gydytojus, bet išsamiau detalizuoti nepanoro.
Kartu su skyriaus vedėju daugiau kaip metus dirbusios slaugytojos tikino, kad L. Šikarsko neprisimena. Taip pat ir gydytoja Violeta Šagždavičienė teigė neturėjusi jokio kontakto su L. Šikarsku. Skubiosios pagalbos skyriaus slaugytojos Vilma Krincienė ir Virginija Žilvienė teigė L. Šikarsko taip pat nepažinojusios. „Iš kur jo pavardę žinote? Mes kartu su juo nedirbome. Jums reikėtų kreiptis į administraciją“, – siūlė V. Krincienė. Panašiai kalbėjo ir jos kolegė. „Kartu su juo nedirbau, jis pas mus priėmimo skyriuje nedirbo“, – tikino V. Žilvienė.
Kartu su L. Šikarsku dirbusi ir šiuo metu Raseinių ligoninėje tebedirbanti jo kolegė teigė žinanti, dėl kokių priežasčių medikas išėjo iš darbo. Medikės teigimu, su ja atėjęs atsisveikinti atvėrė jai širdį ir pasipasakojo.
„Jis sakė, kad nenori prarasti šeimos, savo gyvenimo. Nežino, kas bus rytoj. Jis tiesiog nekovojo. Neturėjo jokių galimybių kariauti. Tyliai ir ramiai su tuo žmogumi buvo susidorota. Laimėtojas akivaizdžiai buvo ne jis, jis negalėjo juo tapti“, – prisiminė medikė.
Jos žodžiais, L. Šikarskas jautėsi nuolat stebimas. Apie kiekvieną bent menkiausių abejonių galintį sukelti veiksmą iškart buvo informuojama administracija. Medikė prisiminė ne vieną tokią situaciją.
„Buvo atvejis, kai jis atvažiavęs budėti pamiršo atsivežti pietus. Perpiet nulėkė su mašina iki parduotuvės maisto nusipirkti. Jis nepaliko ligoninės be priežiūros. Paliko reanimatologą (skyriaus vedėjas buvo apkaltintas palikęs skyrių be priežiūros – aut. past.). Jo psichologinė būsena turėjo būti labai baisi, kad tą visą laikotarpį ištvertų“, – vertino medikė. Jai buvo žinoma, kad kolega nepagrįstai kaltintas vartojantis alkoholį ir narkotikus.
„Medikas vizualiai gali atpažinti onkologijos, cerozės kamuojamą žmogų. Neblaivų žmogų tuo labiau atpažinsi“, – nepagrįstais kaltinimais stebėjosi medikė.
Anot jos, kolegą kamavo baimės. Nuolatinis jo stebėjimas, chalato kišenių, šiukšliadėžių tikrinimas po budėjimo jam kėlė minčių, kad į jo chalato kišenes slapta gali būti įdėta vaistų, kas galėtų jį sukompromituoti ir sugriauti reputaciją. „Jis bijojo išeiti iš darbo palikdamas chalatą“, – prisiminė pašnekovė.
L. Šikarską ji apibūdino kaip draugišką ir kolegišką mediką, kuris pirmas suskubdavo padėti kitiems gydytojams.
„Mes, dirbantys medikai, labai jo gailėjomės. Mums ligoninė – antri namai, jaučiamės parduodantys sielas. Jis irgi buvo toks. Buvo vienas tų, kuris stengėsi, turėjo viziją, kaip padaryti reanimaciją tokią, kad ji atitikų rodiklius, kad būtų pilna. Žmonės su rimtesne patologija turėjo galimybę atsidurti tame skyriuje, kur jie būtų intensyviai stebimi. Sunkios būklės pacientai, kuriuos reikia aktyviai stebėti, monitoruoti, iškart buvo keliami į reanimacijos skyrių. Tas pats pasakytina apie kritinės būklės pacientus. Ten yra viena slaugytoja prie vieno ar dviejų pacientų, kai kituose skyriuose kelios slaugytojos keliasdešimčiai pacientų. Be to, žmogus visą laiką yra monitoruojamas, jam galima kur kas daugiau suteikti pagalbos, nei, tarkim, terapijos skyriuje. Nuo to neabejotinai pirmiausia gerai buvo gyventojams. Šiuo metu indikacijos pakliūti į reanimacijos skyrių yra nesuvokiamos, gydytojams yra paprasčiau iškelti žmogų į Kauno klinikas nei paguldyti į reanimaciją“, – pažymėjo medikė.
Jai iki šiol labai apmaudu, kad ligoninė neteko labai kompetentingo specialisto.
„Jam rūpėjo pacientai. Turbūt per tiek metų, kiek čia dirbu, jis buvo vienintelis, kuriam rūpėjo žmogus“, – sunkiai tramdydama ašaras pasakojo medikė.

GYDYTOJO PLANAI – LIGONINEI
L. Šikarskas turėjo ambicingų planų. Jie buvo ranka subraižyti popieriuje. Tai esą buvo reali jo vadovaujamo skyriaus vizija, kurią jis stengėsi įgyvendinti nepaisant visko.
„Vis kalbama apie ligoninės uždarymą. Kodėl taip yra. Neįvykdome rodiklių. Ir kalbama ne apie terapiją, ne apie chirurgiją, ne apie traumatologiją. Ir visa ta situacija dėl to, kad neguldome ligonių į reanimaciją. Ta reanimacija visą gyvenimą eina prieš visus mus. Tai yra mūsų virtuvė. Jis (L. Šikarskas – aut. past.) norėjo ją pakeisti, kad būtų kitaip, kad būtų taip, kaip kiekvienoje normalioje ligoninėje, kur reanimacija yra pati stipriausia, kur ateina reanimatologas pas terapeutą ir planuoja konsiliumus, tariasi, bendrauja“, – prisiminė L. Šikarsko kolegė.
Jos vertinimu, situacija, kurią išgyveno L. Šikarskas, šiuo metu galėtų būti laikoma mobingu ar psichologiniu smurtu. Visa tai esą vyko ne dėl vienos priežasties.
„Pagrindinė priežastis – skyriaus žmonės nebuvo patenkinti darbo krūviu“, – situaciją vertino medikė.
Tai patvirtino ir dar vienas ligoninės darbuotojas. „Kai vedėjas taip organizuoja darbą, dirbti labiau reikia. Esant galimybei stengiamasi mažiau dirbti. Kaip anksčiau, mažiau priguldyti. Suprantu, keistai atrodo, kad sveikatos apsaugoje taip gali būti. Bet vyksta tokių dalykų“, – apie Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus darbą atsiliepė pašnekovas.
L. Šikarsko kolegė įvardijo ir dar vieną galimą priežastį, dėl kurios anesteziologas skyriuje taip ir nepritapo. „Jis (L. Šikarskas – aut. past.) nepūtė į vieną dūdelę su jais (senbuviais kolegomis iš skyriaus – aut. past.). Tą atmosferą senbuviai suformavo, ne tie jauni, kurie atėję teka šilta srove. Iš tų senbuvių mes patys puikiai žinome, kurie prieina prie valdžios. Kol nepasikeis jie, nemanau, kad toje ligoninėje kas nors keisis“, – vertino medikė. Jos nuomone, jei L. Šikarskas nebūtų buvęs toks stiprus žmogus, ši istorija būtų galėjusi pasibaigti dar vienu mediko savižudybės atveju, kaip tai jau nutiko Šiauliuose ir Vilniuje.

STRAIPSNIO AUTORĖS KOMENTARAS
Rengiant šį straipsnį savaitraščio „Alio, Raseiniai“ redakcija ir straipsnio autorė sulaukė beprecedenčio spaudimo iš M. Tamaliūno aplinkos žmonių. Buvo darytas spaudimas ir pačiam gydytojui L. Šikarskui, skambinta net į dabartinę jo darbovietę. Taip pat M. Tamaliūnas siekė nutildyti buvusius koalicijos partnerius, kad šie neatvirautų apie L. Šikarsko karjerą nulėmusį valdančiosios koalicijos posėdį. Šis spaudimas prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po išsiųstų klausimų M. ir I. Tamaliūnams.

Inai Tamaliūnienei pateikti klausimai
1. L. Š. dirbo Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius laikinu vadovu nuo 2018 metų vasaros, vėliau laimėjo konkursą į vadovo vietą. „Alio Raseinių“ surinkta informacija rodo, kad prieš jūsų tuometinį vadovą vyko savotiškas mobingas. Gydytojas buvo įtarinėjamas alkoholio vartojimu, jam metami kaltinimai dėl tariamo vaistų dingimo. Gal galite pakomentuoti, kodėl Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje susiklostė tokia situacija?
2. Ar per metus laiko nuo jo darbo pradžios šie labai sunkūs kaltinimai gydytojui kaip nors pasitvirtino? Gal turite įrodymų? Visgi dirbdavote viename kabinete, matydavote šį gydytoją akis į akį. Ar darbe nors kartą pajutote nuo savo vadovo sklindantį alkoholio kvapą? Kaip anesteziologė, manau, nesunkiai atskirtumėte ir apsvaigusį nuo vaistų asmenį, ar nors kartą per metus laiko matėte apsvaigusį savo buvusį vadovą?
3. Po maždaug metų darbo Raseinių ligoninėje ir likus mėnesiui iki jūsų buvusio vadovo, gydytojo L. Š. atsistatydinimo Raseinių rajono savivaldybėje vyko valdančiosios koalicijos narių susitikimas. Jo metu jūsų vyras Mingaudas Tamaliūnas, girdint visiems koalicijos nariams (taip rodo redakcijos surinkta informacija), L. Š. kaltino esant alkoholiku, narkomanu ir ragino nedelsiant jį atleisti. Jūs prašėte savo vyro taip pasielgti ar jis veikė savo nuožiūra?
4. Į šį koalicijos posėdį buvo iškviestas ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas. Jam jūsų vyras davė nurodymus atleisti tuometinį Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vadovą L. Š., pakartojant labai sunkius kaltinimus. Ką tokio padarė buvęs jūsų kolega, kad šitokiu būdu reikėjo jį išprašyti iš darbo vietos?
5. L. Š. dalyvavo konkurse į Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vadovo postą, ruošė ir įteikė dokumentus, dalyvavo susitikimuose, jų garso įrašai saugomi dar ir šiandien. Po maždaug mėnesio įvyko minėtas valdančiosios koalicijos posėdis. Dar po mėnesio L. Š. parašė prašymą jį atleisti iš pareigų. Ar sutinkate, kad esant tokiai padėčiai L. Š. parašė prašymą atleisti jį iš pareigų ne savo noru, o priverstas jūsų vyro?

I. Tamaliūnienės komentaras

Suprantu, kad dėl mano vyro, kandidato į Raseinių rajono merus, statuso jums būtini straipsniai žiniasklaidoje, tačiau nesu ligoninėje įgaliota atsakyti į jūsų užduotus klausimus apie privatų asmenį. Esu paprasta ligoninės darbuotoja, todėl neturiu teisės teikti viešai numatomos publikuoti informacijos jūsų laikraščiui.

Mingaudui Tamaliūnui pateikti klausimai
1. L. Š. dirbo VšĮ Raseinių ligoninės Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius laikinu vadovu nuo 2018 metų vasaros, vėliau laimėjo konkursą į vadovo vietą. „Alio Raseinių“ surinkta informacija rodo, kad prieš šį mediką vyko savotiškas mobingas. Gydytojas buvo įtarinėjamas alkoholio vartojimu, jam metami kaltinimai dėl tariamo vaistų dingimo. Gal galite pakomentuoti, kodėl skyriuje, kuriame dirba jūsų žmona, susiklostė tokia situacija?
2. Ar per metus laiko nuo jo darbo pradžios šie labai sunkūs kaltinimai gydytojui kaip nors pasitvirtino? Gal turite įrodymų? Visgi jūsų žmona kartu su šiuo mediku dirbo viename kabinete, matydavosi su šiuo gydytoju akis į akį. Kokius nuogąstavimus ar kt. informaciją dėl galimai netinkamų mediko veiksmų jums yra išsakiusi žmona? Ar ji prašė kokios nors jūsų pagalbos? Jei prašė, kaip konkrečiai skambėjo šis prašymas?
3. Po maždaug metų darbo Raseinių ligoninėje ir likus mėnesiui iki minėto mediko atsistatydinimo Raseinių rajono savivaldybėje vyko valdančiosios koalicijos narių susitikimas. Jo metu jūs, girdint visiems koalicijos nariams (taip rodo redakcijos surinkta informacija), L. Š. kaltinote esant alkoholiku, narkomanu ir raginote nedelsiant jį atleisti. Dėl kokių priežasčių toks reikalavimas buvo išsakytas?
4. Į šį koalicijos posėdį buvo iškviestas ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas. Jam buvo duotas nurodymas atleisti tuometinį Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius vadovą L. Š., pakartojant labai sunkius kaltinimus. Ką tokio padarė šis medikas, kad šitokiu būdu reikėjo jį išprašyti iš darbo vietos? Kokie surinkti įrodymai tai vertė daryti? Jei tokie įrodymai buvo, kodėl jie nebuvo pateikti per koalicijos posėdį? Tuo atveju, jei šis medikas nebūtų atleistas, ruošėtės važiuoti į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) (taip rodo redakcijos surinkta informacija)? Kokia informacija žadėjote pasidalinti su SAM ar ko norėjote prašyti?
5. L. Š. dalyvavo konkurse į Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vadovo postą, ruošė ir įteikė dokumentus, dalyvavo susitikimuose, jų garso įrašai saugomi dar ir šiandien. Po maždaug mėnesio įvyko minėtas valdančiosios koalicijos posėdis. Dar po mėnesio L. Š. parašė prašymą jį atleisti iš pareigų. Ar sutinkate, kad esant tokiai padėčiai L. Š. parašė prašymą atleisti jį iš pareigų ne savo noru, o, tikėtina, priverstas jūsų veiksmų?

M. Tamaliūno atsakymas

Ši konkreti 2019 metų situacija ir užduoti klausimai nėra susiję su manimi. Nesu ir nebuvau minėto asmens darbdavys, netgi nedirbau minėtoje įstaigoje, todėl neturėjau jokių teisinių galių šio žmogaus priimti ar atleisti iš pareigų. Dėl šios priežasties neturiu kompetencijos atsakyti į jūsų užduotus klausimus.
Be to, jie yra susiję su privačiu, ne viešu asmeniu, kuris nežinia, ar yra pateikęs raštišką sutikimą būti minimas ir komentuojamas viešai, nurodant jo asmeninę informaciją (pagal suformuluotus klausimus ir pateiktus inicialus asmuo gali būti lengvai identifikuojamas).
Bet kokiu atveju, noriu pabrėžti, kad jei yra nors menkiausių abejonių, kad priimant ar atleidžiant šį asmenį buvo pažeisti kokie nors teisės aktai, tai turėtų būti sprendžiama LR įstatymų nustatyta tvarka.
Atkreipiu dėmesį, kad 4 metų senumo neva nutikę įvykiai, kurie tiek laiko buvo nebylūs ir tampa žurnalistams aktualūs tik prieš artėjančius rinkimus, yra paprasčiausiai nekorektiška rinkimų kova įtraukiant žiniasklaidos atstovus.

Redakcijos įžvalgos į M. Tamaliūno atsakymus
1. Pirma atsakymo dalis, redakcijos nuomone, klausimai ir situacija betarpiškai susijusi su Mingaudu Tamaliūnu ir jo žmona. Nors jis ir nedirbo ligoninėje, pateiktuose klausimuose aiškiai įvardyta, kad jis dirbo Savivaldybės taryboje ir įėjo į valdančiosios koalicijos sudėtį. Vaidmuo, kurį atliko pasinaudodamas politiniu svoriu ir pažintimis, ko gero, buvo lemiamas, kad gydytojas Linas Šikarskas išeitų iš darbo.
2. Antroje atsakymo dalyje M. Tamaliūnas vengia žurnalisto prašymo atsakyti į klausimus prisidengdamas susirūpinimu L. Šikarsko gerove. Neva stengiasi apginti asmens duomenis gydytojo, kurį viešai kaltino labai sunkiais nusikaltimais – esant alkoholiku ir narkomanu, nepateikdamas jokių įrodymų. Tokie kaltinimai anesteziologui yra pasikėsinimas į brangiausią jo turtą – licenciją. Ši dalis atskleidžia M. Tamaliūno tam tikrus neigiamus būdo bruožus ir politinės veiklos metodus.
3. Trečioje dalyje užsimena apie teisės aktų pažeidimų ir darbo santykių sprendimą LR įstatymų nustatyta tvarka. Sutinkame su šia dalimi, žiniasklaida atlieka savo pareigą publikuoti informaciją, iš kurios matyti nemažai teisės aktų, tvarkų, įstatymų, etikos pažeidimų, interesų konfliktų ir paprasčiausios pagarbos kolegoms gydytojams stoka. Praktika rodo, kad dažnu atveju tyrimai prasideda po publikacijų spaudoje. Tai yra žymiai geriau nei tyrimų pradžia po medikų savižudybių.
4. Ketvirtoje dalyje suabejojama savaitraščio „Alio, Raseiniai“ etika. Atsakydami turime paminėti, kad informacija apie šį įvykį laikraštį pasiekė maždaug prieš du mėnesius ir suprasdami situacijos delikatumą ruošėme publikaciją itin atsakingai, teko pakalbinti daug šaltinių, kad galėtume pateikti kuo tikslesnį situacijos aprašymą. Apmaudu, kad situacija, nors ir aktuali visiems rajono gyventojams, ne tik medikų bendruomenei, yra pateikta šiek tiek vienpusiškai, nes Anesteziologijos, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus personalas yra atsitvėręs tylos siena arba, kaip matyti iš M. Tamaliūno ir jo žmonos atsakymų, išsisukinėjimo siena.