Jei ateis diena X, būsime pasiruošę

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Įgyti šaudymo įgūdžių, o galiausiai ir patį ginklą – apie tai svarsto vis daugiau tautiečių. Ir ne tik svarsto, bet ir imasi konkrečių veiksmų: asmenų, turinčių legalius ginklus, kasmet daugėja tūkstančiais. Imtis veiksmų juos verčia sudėtinga geopolitinė situacija, noras būti pasiruošus, atėjus dienai X apginti save, savo artimą, Tėvynę.

Įkvepia Laisvės kovotojo žodžiai
Raseiniškis Rokas Ramanauskas ginklų pasaulyje nėra naujokas. Domėjęsis ir išbandęs įvairias jų rūšis, prieš kelerius metus pradėjo mokytis sportinio šaudymo, tapo tikru šios sporto šakos entuziastu.
Tačiau miklindamas ranką ir akies taiklumą Rokas niekada nepamiršta, kad tai ne tik pramoga – jeigu išauštų diena X, jis žino, kad nebus užkluptas nepasiruošęs.
„Turime ruoštis dabar, – sako jis, atmintinai cituodamas partizano Juozo Streikaus-Stumbro žodžius, kuriuos jis ištarė sakydamas paskutinę kalbą teisme, prieš pat sušaudymą: – „Mes mokėme savo vaikus tik duoną auginti, medį sodinti, o reikėjo išmokyti taikliau šaudyti, be gailesčio, nes okupantai nė vieno iš mūsų nesigailėjo. Ir negailės, ir plėš, ir alins mūsų tautą tol, kol ji neišmoks gintis taip, kaip bitės gina savo avilį, kol visi kaip vienas nepasitiks priešo su ginklu rankoje.“

Šią citatą R. Ramanauskas nuolat kartoja ir per Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijoje jo vedamus praktinio šaudymo užsiėmimus. Vaikai čia susipažįsta su koviniais ginklais, mokosi juos išardyti, surinkti, šaudyti. Žinoma, tai nėra tikri ginklai. Tačiau žaisliniai modeliai „Airsoft“ – tikslios kovinių pistoletų „Glock“ kopijos, jais praktikuojasi ir suaugusieji.
„Būrelį vedu antrus metus. Pernai orientavausi į penktokus–aštuntokus, maniau, kad jaunesniems gal per anksti, bet šįmet sugužėjo visas būrys trečiokų. Dėstau tuos pačius dalykus, ką pats esu išmokęs ginklo panaudojimo kursuose. Taigi turiu mąstančių, disciplinuotų žmonių, turinčių visas reikalingas žinias, kad galėtų pradėti šaudyti. Pasakysiu paprastai: pastatytas prie šių vaikų savim pasitikintis 30–40-metis patirtų milžinišką gėdą“, – neabejoja Rokas, šaudymo šįmet mokantis 25 vaikus. Beje, 85 procentai būrelio lankytojų – mergaitės.
R. Ramanauskas turi ginklo panaudojimo kursų atestatą, yra susitvarkęs visus formalumus, reikalingus ginklui įsigyti ir laikyti. Iš viso jis turi penkis ginklus – pistoletus, revolverį ir pneumatinius ginklus. Tai jo sportinio hobio arsenalas, su kuriuo nuolat praktikuojasi šaudykloje.
„Jei reikės ginti šalį, šie įgūdžiai bus auksiniai. Labai norėčiau visiems priminti: nepakanka nusipirkti ginklą, dvi dėžutes šovinių ir pasidėti į seifą – būtina nuolat praktikuotis. Norint įvaldyti ginklą ir jaustis tvirtai, reikia atlikti bent porą tūkstančių šūvių. Nesvarbu, ar tas ginklas įsigytas savigynai, ar karui, ar sportui. Negalvoju apie blogiausia, kasdien pistoleto nesinešioju – šiandien jaučiuosi visiškai saugus. Bet jei kiltų karas, viską, ką turiu, susidėsiu į kišenes ir ginsiuos“, – ryžto nestokoja raseiniškis.

Klientų srautus reguliuoja geopolitinė realybė
Šį savaitgalį Linas Ubartas, įmonės „Gynyba“ Kaune įkūrėjas, atvyksta į Raseinius, čia jis ves šaudymo pratybas. Tai mokymų, kurie yra privalomi siekiant tapti šaunamojo ginklo savininku, dalis. L. Ubartas, mūsų kraštietis, kilęs iš Akstinų, tokius mokymus organizuoja visoje šalyje, neaplenkia ir Raseinių. Norinčiųjų išmokti valdyti šaunamąjį ginklą mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, pastaruoju metu daugėja.

„Susidomėjimas padidėjęs ženkliai, tikrai daugiau nei du kartus. Panašus šuolis buvo ir prieš trejus metus, prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, bet tąkart jis buvo 3–4 kartus didesnis. Su laiku žmonės, matyt, apsiprato, nurimo, tačiau dabar, stebėdami pokyčius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kintančius santykius su Rusija, suakyvėjo vėl“, – jau dešimt metų šia veikla užsiimantis L. Ubartas žmonių norą ginkluotis tiesiogiai sieja su geopolitine situacija.
Per mėnesį MB „Gynyba“ mokymuose dalyvauja apie šimtas asmenų. Dauguma – didžiuosiuose miestuose, Raseinių vidurkis – penki asmenys. Tarp jų ne vien vyrai, kiekvienoje grupėje apie 30 procentų besimokančiųjų sudaro moterys.
„Klientų daug, su kiekvienu sunku išsikalbėti apie motyvus. Bet Policijos departamento parengta šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo programa apima ir tuos dalykus, kurie reikalingi ir profesinei veiklai, todėl dalis ateina dėl to, kad nori dirbti apsaugos darbuotojais su šaunamuoju ginklu, aplinkos apsaugos inspektoriais, pardavėjais ginklų parduotuvėje. O kiti klientai, kurie nori įsigyti ginklą savigynai, paprastai sako darantys tai dėl geopolitinės situacijos“, – aiškina L. Ubartas.
Linas atskleidžia, kad MB „Gynyba“ klientų amžiaus vidurkis – 25–55 metai, pridurdamas, kad  trumpuosius ginklus leidžiama įsigyti nuo 23 metų. Kokių profesijų, išsilavinimo, socialinių grupių atstovai ginkluojasi aktyviausiai, pasakyti sunku – tokia informacija nėra renkama. Anksčiau buvo reikalaujama, kad ginklo savininkas būtų ne mažesnio nei vidurinis išsilavinimo, dabar tokių apribojimų neliko.
Į 30 valandų trukmės programą įeina teorinių paskaitų ciklas, susipažinimo su ginklu bei šaudymo pratybos ir egzaminas. Kaina priklauso nuo to, kuriame mieste vyksta mokymai. Tarkim, Kaune jie kainuoja 150 eurų, Raseiniuose – 120 eurų.
Bet mokymai toli gražu ne viskas, ko reikia norint įsigyti ginklą. Apibendrindamas gan ilgą procedūrą L. Ubartas akcentuoja pagrindinius dalykus: būtina pasirūpinti medicinine pažyma, išklausyti ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kursą, gauti iš policijos patvirtinimą apie nepriekaištingą reputaciją, pabaigus kursus įsirengti seifą. Tik tada išduodamas leidimas laikyti ir nešioti ginklus. Beje, pilietinio pasipriešinimo kursas įtrauktas neseniai. Jo tikslas – suteikti informacijos, kaip ginklo savininkas turėtų elgtis ekstremalioje situacijoje, taigi ir prasidėjus karui.
„Turėdamas leidimą asmuo gali eiti į bet kurią ginklų parduotuvę ir, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, įsigyti pistoletą, revolverį ar ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus. Būtent su šiais ginklais mes mokome savo klientus“, – priduria pašnekovas.

Nežinia, kokia ateitis laukia, bet ruoštis reikia
Klientų antplūdį šiuo metu išgyvena ne tik mokymų organizatoriai, bet ir tirai bei šaudyklos. Tai vienintelės vietos, kuriose galima kelti šaudymo kompetencijas.
L. Ubartas socialiniuose tinkluose mato didžiulį suaktyvėjimą, anot jo, anksčiau nieko panašaus nėra buvę.

Mūsų rajone tobulinti šaudymo įgūdžius galima Raseinių technologijos ir verslo mokyklos uždaroje šaudykloje bei lauko šaudykloje „Žalia kamanė“, įsikūrusioje Paliepių seniūnijoje.
„Bumas buvo prasidėjus karui, tada daug kas turėjo norą įsigyti ginklą, dabar vėl jaučiamas pagyvėjimas. Vos tik situacija paaštrėja, reaguojama labiau“, – pastebi „Žalios kamanės“ įkūrėjas Daivaras Pluščauskas.
Lauko šaudykloje treniruojasi šauliai, medžiotojai, bet 80 procentų klientūros sudaro jokių reikalų su ginklais prieš tai neturėję asmenys. Čia jie dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose po išklausyto teorinių žinių kurso, privalomo įsigyjant ginklą. O vėliau lankosi dažnai, nes įgūdžiai įgyjami tik šaudant nuolat, mokantis tą daryti greičiau, taikliau, tiksliau.
„Žmogus jaučiasi psichologiškai saugiau žinodamas, kad namuose turi daiktą, kuriuo gali apginti save, šeimą, namus“, – pagrindinį – saugumo – motyvą, kurį mini klientai, įvardija Daivaras.
Šaudykloje mokoma naudotis visomis savigynai skirtomis ginklų rūšimis – pistoletais, revolveriais ir ilgaisiais lygiavamzdžiais ginklais. Didžioji dauguma klientų įsigyja pistoletus bei revolverius, vos keli procentai renkasi ilguosius lygiavamzdžius. Pistoletų kainos svyruoja nuo dviejų šimtų (naudotų) iki dviejų tūkstančių eurų, bet gerą naują ginklą galima įsigyti ir už aštuonis šimtus eurų.

„Dabartinė situacija priverčia galvoti apie šiuos reikalus. Niekada nenorėtum, kad išsipildytų blogiausias scenarijus, bet pasiruošti reikia. Jei žmogus tinkamas naudoti ginklą – geros sveikatos, psichologiškai stabilus, turi policijos leidimą – manau, apsirūpinti juo ganėtinai verta. Kartą išsilaikei, išmokai ir ramu. Nežinia, kokia ateitis mūsų laukia, kaip viskas pasaulyje pakryps – galbūt šių įgūdžių niekada neprireiks, o gal taps labai vertingi“, – svarsto D. Pluščauskas.

Ginklavimosi kreivė kyla
Atskirų rajonų statistika apie ginklų įsigijimą nėra kaupiama. Tačiau Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio „Alio Raseiniams“ pateikta bendra šalies statistika rodo, kad apsiginklavusių gyventojų kasmet daugėja.
Išsiskiria 2022-ieji, Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metai, kai šis skaičius šoktelėjo beveik trimis tūkstančiais.
2025 m. sausio 1 d. 99 641 Lietuvos nuolatinis gyventojas turėjo 199 579 registruotus ginklus (iš jų 33 002 – dujiniai pistoletai (revolveriai), 19 670 – mažos galios pistoletų (revolverių), 50 664 – graižtviniai ir kombinuoti šautuvai, 48 280 – lygiavamzdžių šautuvų, 44 399 – pistoletai (revolveriai), 1 902 – pneumatiniai ginklai, 1 662 – kiti ginklai).
2024 m. sausio 1 d. 98 557 Lietuvos nuolatiniai gyventojai turėjo 195 039 registruotus ginklus.
2023 m. sausio 1 d. 97 016 Lietuvos nuolatinių gyventojų turėjo 189 435 registruotus ginklus.
2022 m. sausio 1 d. 94 263 Lietuvos nuolatiniai gyventojai turėjo 181 604 registruotus ginklus.
2021 m. sausio 1 d. 94 093 Lietuvos nuolatiniai gyventojai turėjo 178 099 registruotus ginklus.
2020 m. sausio 1 d. 94 168 Lietuvos nuolatiniai gyventojai turėjo 175 680 registruotų ginklų.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“