Jei pats turi, pad?k kitiems
UAB Raseini? uvininkyst? generalinis direktorius ?eslovas Kenstavi?ius, be jokios abejon?s, vienas ikiliausi?, inomiausi? ir gerbiamiausi? m?s? rajono moni?. Jis vis? savo gyvenim? uoliai darbavosi Raseini? krato labui. ?eslovo Kenstavi?iaus vadovaujama UAB Raseini? uvininkyst? yra didiausia ir ekonomikai stipriausia uvininkyst?s bendrov? alyje. Verslininkas aktyviai dalyvauja ir visuomeniniame bei kult?rinia-me gyvenime, niekada neatsisako paremti renginius, bendruomenes, organizacijas. Jo kabinete ? ak? krenta gausyb? pad?k?, garb?s rat?, apdovanojim?. 2006 m. ?eslovas Kenstavi?ius tapo konkurso Lietuvos kaimo spindulys nugal?toju; 2008 m. u s?kming? vadovavim? ekonomikai stipriausiai uvininkyst?s bendrovei alyje ir nuopelnus Raseini? rajono kult?rai jam suteiktas Raseini? garb?s pilie?io vardas; 2003-2007 m. buvo Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nariu, Kaimo reikal?, ekologijos ir teritorij? planavimo komiteto pirmininku.
Su ?eslovu Kenstavi?iumi kalb?jom?s apie uvininkyst?s diaugsmus ir r?pes?ius, verslo keli?, visuomenin? veikl?, Raseini? krato ateit?, planus ir siekius.
- Kaip iandien sekasi UAB Raseini? uvininkyst?? Kuo galite pasidiaugti ir su kokiais sunkumais tenka susidurti?
- UAB Raseini? uvininkyst? didiausia tokio pob?dio bendrov? Lietuvoje. Yra apie 50 tvenkini?, uiman?i? apie 1300 ha plot?, i viso ?mon?je dirba 34 mon?s.
Vasar? darbas tvenkiniuose labai romantikas: esi gamtoje, tarp mik?, ?sipili i bokto paar?, plaukioji sau valtele, eri uvis. Ta?iau ruden? apie du m?nesius trunkantis uv? gaudymas labai sunkus darbas: mon?s iki keli? po dumbl? braido, kol susemia laimik?. uvies uauginame tikrai nemaai apie 400 ton? per metus. Auginame ir karpius, ir am?rus, ir lydekas, ir karosus, lynus. uv? uauginti tai ne pariuk? nuerti, ji tinkam? svor? 1,5-2 kg, pasiekia per trejus metus.
Perkame ekologikus paarus i ?kinink?. Por? met? r?m? valstyb?, ta?iau dabar param? nutrauk?. Nelabai apsimoka auginti ekologik? uv?, nes paarai 30-40 procent? brangesni, o u uv? niekas nenori brangiau mok?ti.
Nors ir sunkmetis, ekonomikai ver?iam?s gerai darbuotoj? atlyginimai nesuma?jo, o kai kuriems net padid?jo. Visi darbuotojai geri, ?ia dirba nuo seno, labai maa kaita. Daugiausia dirba Paupio, Gabi? kaimo gyventojai. Raseini? uvininkyst?s kolektyvas brandus ir geras. 2008 metais pareng?me projekt?, finansuojam? i ES fond?, ir buvome pripainti Kauno regiono lyderiais.
Yra ir sunkum? i tvenkini? nori pasipelnyti brakonieriai, taigi tenka samdyti apsaug?. Dar viena rykt? kormoran? antpuoliai. ie pauk?iai igaudo labai daug uv?, patirdavome apie 200 t?kstan?i? lit? nuostoli?. Sunki buvo iema reik?jo gelb?ti uvis: kirsti eketes net 67 cm lede, kad jos gaut? deguonies. Vasar? orai irgi buvo nepastov?s kartis pakenk?, uvims tr?ko deguonies. Patyr?me nuostoli?, ta?iau labai smarkiai ?mon?s finans? nepaveik?. M?s? pagaminamos produkcijos kiekis labai priklauso nuo oro s?lyg?.
Turiu ir visuomenin?s veiklos 2002 m. ?k?riau Nacionalin? akvakult?ros ir uv? produkt? gamintoj? asociacij?, esu tarybos pirmininkas. M?s? respublikoje yra 19 uvininkyst?s bendrovi?; ?k?rus asociacij? uvininkyst?s bendrovi? gyvenimas ymiai palengv?jo ? ministerij? ar uvininkyst?s departament? einame nebe pavieniui. Per tuos metus gavome tam tikr? lengvat?, pareng?me kelet? projekt?, dalyvaujame ES programose. Gauname iokias tokias kompensacijas u kormoran? padarytus nuostolius, tvenkini? ir greta esan?ios aplinkos sutvarkym?, sal? ?rengim?.
- Kur realizuojate savo produkcij??
- Anks?iau b?davo sunku prigaminti produkcijos, o dabar sunkum? kyla realizuojant. Lietuviai palyginus valgo nedaug uvies, per metus suvalgo tik apie 200 t?kstan?i? ton? karpi?. Mes Lietuvoje realizuojame tik apie 30-40 procent? produkcijos, uvimi apr?piname Vilniaus prekyb?. Kita m?s? produkcija ikeliauja ? Latvij?, Lenkij?, Vokietij?. uvies realizacija vyksta itisus metus karpi? galima nusipirkti ir vasar?, ir iem?. Ta?iau visi uvies augintojai stengiasi kuo daugiau parduoti ruden?, nes per iem? sunku uvis ilaikyti, tod?l pavasar? ir vasar? jos tr?ksta.
- Kaip Jums pavyko sukurti klestin?i?, stambiausi? Lietuvoje uvininkyst?s bendrov??
- uvininkyst?s ?kiui vadovauju jau 53 metus – nuo pat jo ?k?rimo. em?s ?kis mane trauk? nuo vaikyst?s. Baig?s 8 klases ?stojau ? em?s ?kio technikum?, o paskui baigiau Lietuvos veterinarijos akademij?, tapau veterinarijos gydytoju. Kur? laik? dirbau kol?kyje techniku, zootechniku. 1962 metais prad?jau dirbti Vidukl?s pauktininkyst?s tarybinio ?kio vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. Buvau aktyvus jaunuolis, vadovavau profs?jungai. Kai 1967 metais k?r?si Paupio uvininkyst?s ?kis, vis? akys nukrypo ? mane – pasi?l? direktoriaus pareigas. Nelabai nor?jau sutikti, nes reik?jo stoti ? partij?, o mano t?vas buvo didelis Lietuvos patriotas, labai nusiteik?s prie bet kokias partijas. Buvo sunkum?, ta?iau prad?j?s direktoriauti radau bendr? kalb? su mon?mis. Vertinau ir gerbiau mones, j? darb?, m?s? uvininkyst?s ?kis prad?jo kilti. I pradi? netur?jome nei kontoros, nei pastat? patys k?r?m?s, stat?m?s, taip iaugo didel? ir grai Paupio gyvenviet?. Daug d?mesio skirdavau kult?riniam gyvenimui, sportui. 1973 m. prie Paupio uvininkyst?s ?kio buvo prijungtas tuo metu atsiliekantis Raseini? uvininkyst?s ?kis. I karto padid?jo plotai buvo apie 5000 ha em?s, vert?m?s ne tik uvininkyste – auginome 3500 an?i?, 600 karvi?, apie 1000 buli?. Lietuvai atgavus nepriklausomyb? tarybiniai vadovai nelabai buvo reikalingi, ir mane nor?jo pakeisti, ta?iau mon?s stojo u mane m?ru ir nesutiko, kad b?t? paskirtas kitas vadovas.
- Kokios charakterio savyb?s pad?jo pelnyti moni? pagarb? ir sukurti stabil? versl??
- Niekad nebuvau savanaudis nei kertingas. Prie? neturiu, esu reiklus, ta?iau jei mog? itinka nelaim?, visada padedu. Jei jau?iu, kad k? nors ne taip pasakiau ar buvau neteisus, mogaus atsipraau. Kadangi vadovauju stipriai bendrovei, turiu galimyb? ir visada paremiu kult?rinius renginius, ne?gali?j? organizacijas, bany?ias, mokyklas, bendruomenes. Gyvenime vadovaujuosi principu jei pats turi, pad?k kitiems. Pagrindinis vadovo bruoas tur?t? b?ti sugeb?jimas suprasti moni? l?kes?ius. Esu paprastas, draugikas, su mon?mis bendrauju betarpikai, n?ra joki? atstum?. inoma, jei darbuotojas prasikalsta, nubaudiu, ta?iau visad stengiuosi ilikti teisingas. Kai dirbi atsaking? vadovaujant? darb?, vien gerumo neutenka, nes mon?s gerumu irgi pasinaudoja.
- Kur J?s? t?vik?? I ko paveld?jote organizacinius sugeb?jimus, vadovo talent??
- Mano t?vik? Vidukl?s kratas, Auktkeli? kaimas. Didel? ?tak? man padar? t?vas. Jis buvo labai doras, s?iningas, geras organizatogali?j? organizacijas, bany?ias, mokyklas, bendruomenes. Gyvenime vadovaujuosi principu jei pats turi, pad?k kitiems. Pagrindinis vadovo bruoas tur?t? b?ti sugeb?jimas suprasti moni? l?kes?ius. Esu paprastas, draugikas, su mon?mis bendrauju betarpikai, n?ra joki? atstum?. inoma, jei darbuotojas prasikalsta, nubaudiu, ta?iau visad stengiuosi ilikti teisingas. Kai dirbi atsaking? vadovaujant? darb?, vien gerumo neutenka, nes mon?s gerumu irgi pasinaudoja.- Kur J?s? t?vik?? I ko paveld?jote organizacinius sugeb?jimus, vadovo talent? – Mano t?vik? Vidukl?s kratas, Auktkeli? kaimas. Didel? ?tak? man padar? t?vas. Jis buvo labai doras, s?iningas, geras organizatorius. Organizaciniai sugeb?jimai, mok?jimas vadovauti m?s? gimin?s bruoas. Ir mano s?nus Jordanas karingas – ivyst? ger? kapital?, ta?iau jis nei i valdios, nei i moni? nieko nepa?m? – pats itin daug dirbo ir versl? suk?r? labai s?iningai.- 2003-2007 m. buvote Savivaldyb?s tarybos nariu. Ar dabar dalyvaujate rajono politiniame, visuomeniniame gyvenime?- Dabar ?sijungiau ? Raseini? krato ateities s?j?dio RASAI veikl?.Tikrai diaugiuosi, kad buvo ?kurtas is visuomeninis jud?jimas. RAS? iniciatyvin? grup? tikri raseinikiai, ?ia gim? ir aug?, tod?l n?ra abejingi Raseini? kratui. Kai buvau Tarybos narys, Kaimo reikal? komiteto pirmininkas, daug teko vain?tis po kaimus, ma?iauj? problemas. 2003 metais kaimuose buvo didelis vakuumas mon?s maai bendraudavo tarpusavyje. A tai pasteb?jau, ir mes su Kaimo reikal? skyriaus ved?ju A. ukausku, meru E. Jonyla d?jome daug pastang?, kad steigt?si kaimo bendruomen?s: iekojome kaimuose lyderi?, l?? bendruomeni? nam? k?rimui. Tuo metu labai sustiprinome kaimo bendruomeni? veikl?, j? materialin? baz?. Man baigiant kadencij? jau buvo ?sik?rusios 46 kaimo bendruomen?s. Bendraudamas su miesto ir kaimo mon?mis pasteb?jau, kad yra labai daug ir jaun?, ir vyresnio amiaus aktyvi?, energing? moni?, kurie turi ger? id?j? ir gali daug nuveikti, ta?iau nenori stoti ? kokias nors partijas. Taigi visuomeninis jud?jimas RASAI yra gera alternatyva. RASAI atsivelgia ? moni? l?kes?ius ir poreikius, jie dirba ir dirbs ateityje rajono labui. S?j?dyje yra daug jaunimo. Tikrai kvie?iu jaunus mones ?sijungti ? RAS? veikl? ?ia galima rasti bendramin?i?, ?gyvendinti tikslus, padiskutuoti, isakyti savo nuomon?, teikti pasi?lymus. Tikim?s, kad ? RAS? veikl? ?sijungs viso rajono ?vairi? profesij? mon?s mokytojai, medikai, kult?ros, sporto, socialiniai darbuotojai. Bendrai sujung? j?gas gal?tum?me tikrai daug padaryti visose srityse.
- Kaip ? RAS? veikl? i?ri politin?s partijos? Ar nesulaukiate kritikos?
- Kai kuri? partij? nariai bando kritikuoti, kad s?j?dyje nebus tvarkos ir atsakomyb?s. Ta?iau ar partijose yra atsakomyb?? Partijos, eidamos ? rinkimus, daug priada. Bet ar daug padaro?
Susijungia ? koalicijas su kitomis partijomis ir pamita savo programas. O tur?t? prisiimti atsakomyb? u blogai atliktus darbus ir prastus sprendimus. Paanalizav? partij? s?raus pamatytume, kad kasmet rinkimus daniausiai laimi tie patys asmenys. Jaunimas nustumiamas ? s?rao gal? ir nepatenka ? Taryb?. O rajonui kaip tik tur?t? vadovauti jauni, energingi mon?s. Manau, kad i RAS? atsiras moni?, kurie nor?s dalyvauti savivaldos rinkimuose ir ijudinti, pakeisti dabartin? valdi?.
