JEIGU BŪTŲ MANO VALIA…

Mūsų premjeras A. Kubilius bei kiti jo vyriausybės nariai ne kartą yra sakę, jog jie būsią labai dėkingi už kiekvieną gerą idėją, padėsiančią įveikti sunkmetį bei spręsti šalies problemas. Tuo tarpu paprasti žmonės dažnai bamba, kad jų išrinkta valdžia vis ką nors ne taip daro, vis ne nuo to galo reformas pradeda ir kt. Šiandien mes savo skaitytojams trumpam „suteikiame“ mandatą ir klausiame, ką jie darytų kitaip, ką jie keistų, jei juos pačius pastatytume prie valdžios vairo?

– „Jeigu būtų mano valia, žemė būtų žiemą žalia…“ – dar atsimenu kadaise populiarios dainos žodžius. Bet dabar reikia kalbėti rimtai, ar ne? Jei mane įdarbintumėte vietoje ministro Jankausko, tai aš pirmiausiai viešai paskelbčiau visus pašalpų gavėjus, iškabinčiau jų sąrašus seniūnijose, gal dar kur nors. Bet kokiu atveju ši informacija nebebūtų slapta. Pamatytumėte, kiek pašalpininkų sumažėtų, nes jiems pasidarytų gėda prieš kaimynus, pažįstamus. Skelbčiau ir bedarbių pašalpos gavėjų sąrašus. Neabejoju, jog ir jų bemat sumažėtų, nes tuomet paaiškėtų, kad jie nėra jokie bedarbiai, o tik gaunantys bedarbio pašalpas ir kažkur dirbantys. Tokius juos bemat kaimynai, pažįstami įduotų. Bet ir gerai. Kodėl jie turi būti gudresni ir maitintis dirbančiųjų sąskaita? Pažįstu keletą tokių bedarbių, pamatytumėte, kokiais automobiliais jie važinėja, užsienyje atostogauja. Ir nereikia apie jų teisių pažeidimą kalbėti. Ar jie mano teisių nepažeidžia, jei mano uždirbtą valgo?

– Tikrai nemažinčiau pensijų dirbantiems pensininkams už tai, kad jie dar dirba. Žmogus pensiją gauna tokią, kokią užsidirbo, atsižvelgiant į gautą atlyginimą, darbo stažą ir gauna ją tuomet, kai sulaukia įstatymu numatyto amžiaus. Trumpiau sakant, kiekvieną pensiją, didesnę ar mažesnę, žmogus būna užsidirbęs. Tad kaip galima atimti tai, ką žmogus sąžiningai užsidirbo? Jei pensinio amžiaus žmogus dar turi jėgų ir ūpo dirbti, tokį reikėtų skatinti, o ne skriausti. Gal jis sveikai gyveno? Gal savimi rūpinosi? Ar valstybei geriau, jei pensininkas skurs, užuot prie pensijos prisidurs dirbdamas? Jei jis dirbs, tai nuo to uždirbto ir valstybei kažkas per mokesčius nubyrės.

– Kultūros baruose tektų keisti labai daug. Pirmiausiai, kultūrai visose pakopose turėtų vadovauti specialistai. Kai ima vadovauti bet kas, tai ir išeina „bile kaip“. Man kartais atrodo, kad gerų specialistų mūsų kultūrai nė nereikia, nes ji visa šiandien labiau orientuota į šou. Pinigų užtenka reprezentacijai, bet jų neužtenka rimtiems, fundamentaliems dalykams. Man net baisu, kad mes lengva ranka išleidžiame į svetimas šalis gabiausius savo krašto jaunuolius, talentus. Atvažiuoja užsienio šalių aukštųjų mokyklų žmonės ir dar mokslo metams nepasibaigus pakviečia mūsų talentingiausius vaikus studijuoti. Kad mūsiškius pastebi, įvertina, yra puiku, bet ar jie besugrįš kada į Lietuvą? Ar jų mums patiems nereikia? Daug metų dirbu su kultūros paveldu, su paminklais ir drąsiai galiu pasakyti,jog tik specialistai gali darbą atlikti gerai, o juos reikia išsiugdyti.

– Dar labiau griežtinčiau atsakomybę girtiems vairuotojams. Mirtinai pasibaigusį eismo įvykį prilyginčiau tyčinei žmogžudystei, o sužalojimą – pasikėsinimui nužudyti. Aš dėl girto vairuotojo kaltės praradau labai daug, jis sugriovė mūsų šeimos gyvenimą. Bet praėjo vos keletas metų ir žudikas vaikšto laisvėje. Neteisinga, kai kaltasis gali džiaugtis gyvenimu, o nekaltieji turi gedėti, jau nekalbant apie tuos, kurie visai nebegyvena. Dar griežtinčiau kiekvieno pareigūno, valdininko asmeninę atsakomybę. Padaromą žalą privalėtų atlyginti tas, dėl kurio kaltės toji žala atsirado, neturėtų tai būti daroma iš mokesčių mokėtojų kišenės. Dar neleisčiau baudos pakeisti areštu. Ką toks areštas duoda? Mes prasižengėlį dar kurį laiką ir maitinti turime, juo rūpintis. Jei žmogus neturi iš ko susimokėti baudos, paskirčiau jam darbų. Tegul kastų griovius, kapotų senukams malkas, šienautų pakeles ir t. t. Bet aš čia į vidaus reikalų ministro kėdę taikau, ar ne?

– O čia nelygu kokiam laikotarpiui man suteiktumėte valdžios mandatą. Jei tik trumpam prišokčiau, tai nieko nepadaryčiau, o jei ilgesniam laikui, tai pirmiausiai stengčiausi įsiklausyti, kaip gyvena apačios, man būtų svarbi jų nuomonė, jų lūkesčiai. Daryčiau taip, kad viršūnėlės ir šaknelės negyventų kiekviena sau. Negalėčiau taikstytis su zyliojimais per partijas. Tai yra ne tik negarbinga paties lakstančiojo atžvilgiu, bet ir rinkėjų. Tai yra tiesiog jų apgaudinėjimas, o už apgaudinėjimą lyg ir straipsnių mūsų Baudžiamajame kodekse yra. Šiuo klausimu situacija šalyje yra tikrai bloga. Žiūrėkite, jau ir pramonininkai striukes dvipuses siuva, vienoje pusėje – raudona, kitoje – žalia. Ar partijų keitimą kadencijos eigoje reikėtų uždrausti įstatymu? Šiaip jau reikėtų, tik ar nesakytų, kad suvaržomos išrinktojo laisvės. Bet jei
žiūrėčiau iš apačios, tai uždrausti reikėtų. Aš visada gerbsiu tik tą, kuris turi tvirtą stuburą ir nėra partijos marionetė.

– Man asmeniškai skaudžiausi dalykai yra susiję su motinystės atostogomis ir, jei būtų mano valioj, tikrai taip nepasielgčiau, kaip buvo pasielgta su motinomis. Aš pataikiau į spąstus būdama motinystės atostogose, kai, gaudama motinystės išmokas, gavau keliolikos litų atlygį už prieš atostogas padarytus darbus. Ir mane už tai „nuskalpavo“: kadangi aš turėjau „draudžiamųjų pajamų“, išmokos man nebepriklausė. Šitokius spąstus spęsdama valstybė gal kažkiek ir sutaupė, bet prarado kur kas daugiau. Ji prarado žmonių pasitikėjimą. Aš nepritariu toms mamoms, kurios bandė pasididinti motinystės išmokas fiktyviai įsidarbindamos, bet kai nuo minimumo paskaičiuotą pašalpą atėmė…
Didesnį dėmesį skirčiau tvarkingoms šeimoms. Dabar visas dėmesys, visos paramos skiriamos asocialioms šeimoms, jų vaikams – vasaros stovyklos, pramogos, o tvarkingų šeimų vaikams – nieko. Tokia kryptimi eiti negalima.

– Oi, pirmiausiai aš niekada nesutikčiau būti žemės ūkio ministru ar dar kuo nors. Kodėl? Todėl, kad nesijaučiu esąs tiek kompetentingas. Žinau, kad yra žmonių, kurie ničnieko neišmano, bet vaizduoja išmaną viską, aš prie tokių tikrai nepriklausau. O kaip Žemės ūkio skyriaus vedėjas aš privalau vykdyti savo ministro įsakymus, nurodymus ir kt. Turiu pasakyti, kad bet kuris ūkininkas jums pasakys, jog su šio ministro atėjimu atsirado daug gerų dalykų. Vienas tokių – supaprastinta paramos programa, kuria pasinaudojo labai daug rajono ūkininkų. Mes labai džiaugiamės pakeitimais dėl žemės ūkio technikos apžiūrų: dabar, jei technika yra nauja, apžiūra jai atliekama tik po trijų metų, o tokiai kaip traktoriaus priekabos – kas dveji metai. Puiku, kad vairuotojas, turįs B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali vairuoti traktorių ir t. t. Dabar jau yra projektas, kaip palengvinti naujus aplinkosauginius reikalavimus. Bet drįstu pastebėti ir tai, jog kartais mes valdžią kritikuojame, bet patys net nepasinaudojame tomis galimybėmis, kurias ji suteikia.  Štai šiandien atėjo žmogelis deklaruoti pievų. Sakau, nepamiršk bičių, ir už jas gali paramos gauti. O jis man: „O kas apie jas parašyta?“ Visos valdžios bus blogos, jei net neskaitysime, ką siūlo…

Kalbino ir fotografavo Ugnė Timonytė.