[1]Raseini? rajone yra gražus Betygalos miestelis. Prie Dubysos. Senuose kaimuose, miesteliuose gyveno žydai. Lietuvoje žydai apsigyveno jau 14 amžiuje, LDK laikotarpiu, o Raseini? rajone jie ?m? kurtis v?liau. Yra žinoma, kad 17 a. pirmoje pus?je žyd? veikla suaktyv?jo. 1639 m.
liepos 1 d. karalius Žygimantas Vaza išleido privilegij?. Pagal j? žydai gal?jo tur?ti žem?s, verstis prekyba. Panaši? privilegij? išleido karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis 1669 m. Pagal j? žydai gal?jo išpažinti savo tik?jim?, tur?ti maldos namus, laidojimo vietas, verstis prekyba, amatais… Taip atsirado odos apdirb?jai, auksakaliai, drabuži? ir kaili? siuv?jai… Kar?emose buvo gaminamas skanus alus, jose nakvodavo pravažiuojantys keleiviai. Žydai skyr? didel? d?mes? vaik? mokslui, tad juos jau mažus mok?. Atsirado garsi? fotograf?, vaistinink?, gydytoj?… Žydai gyveno ir prie Dubysos, vald? vadinamuosius žuv? takus. Jie organizuodavo ir sieli? plukdym?, vald? kai kuriuos vandens mal?nus, smukles… Yra duomen?, kad nedidel?s žyd? kapin?s buvo prie K?kštravio – dešiniojo M?k?s intako Akmen?s (buvusi? Litvin?) kaime. Šis kaimas yra šalia Maslauskiški?. Senesnieji žmon?s pasakoja apie pasteb?tus tik kelis paminklinius akmenis su nesuprantamais ženklais ant K?kštravio kranto. Ties Dubysa vyko aršios kovos I ir II pasaulini? kar? metais, tad nieko iš kapinai?i? ir nelik?.
Medžiaga apie žydus yra parengta apklausiant žmones, nes vyko moksleivi? vasaros stovykla ,,Betygalos žydai“. Jos darbe man teko dalyvauti, dalyvavo ir Betygalos mokytojos Ramut? Jasulaitien?, Virginija Petrošien?, bibliotekos ved?ja Emilija Skudrien?. Pagalbon at?jo ir Raseini? krašto istorijos muziejaus muziejinink? Lina Kantautien?.
[2]Tarpukariu Betygaloje gyveno apie 15 žyd? šeim?. Pora šeim? gyveno Ža?iši? kaime, o kai kas apsigyveno Ugioniuose prie Padubysio kelio.
Prasid?jo II pasaulinis karas. Vokie?iai 1941 m. birželio 23 d. ?ženg? ? Raseinius. Vokie?iai ?ved? savo tvark?, išleido naujus ?statymus. Holokausto banga nusirito per šal?. Staiga pasikeit? ir žyd? gyvenimas, nes buvo sunaikintas j? gyvenimas, kult?ra. Prasid?jo pogromai prieš juos, masin?s žudyn?s. Betygaloje tada buvo sudarytas baudžiamasis b?rys ir jis ?m?si darbo.
Dalis žyd? buvo sušaudyti netoli Betygalos esan?ioje Pilkalnio kaimo Arkli? dauboje. Tai vaistininkai Koganai: Samuilas ir Fania. Jie aukštus mokslus buvo baig? Londone, tad betygališki? buvo labai gerbiami. Ten sušaudyti ir Jarauskiai. Vienas iš Jarauski? buvo tuo metu paskutiniu rabinu Betygalos sinagogoje. Jei važiuosime žemyn ? pakaln? nuo Vytauto Didžiojo paminklo, tai kelio dešin?je už maždaug 50 m ant kalnelio stov?jo sinagoga. Ji buvo medin?, dviej? aukšt?.
Sušaudytas Zivas Leiba – prekybininkas. Jis prekes pirkdavo iš didži?j? miest?, pasiekdavo Karaliau?i?, Ryg?… Leibos brolis Srolis irgi prekiavo ?vairiomis prek?mis. Miestelyje jie tur?jo nemaž? gyvenam?j? nam?, didžiul? kiem?. Kieme gal?jai matyti stogin? arkliams. Atvažiav? žmon?s iš kaim? ten pasistatydavo arklius, gal?jo užk?sti, pails?ti, nusipirkti norim? prek?. Leibas Srolis sušaudytas Antupy?i? kaime.
Zivai?i? ir kit? žyd? krauj? sug?r? Ža?iši? kaimo žem?. Viena Zivait? buvo tik sužeista, tad, išlindusi iš duob?s, ieškojo pagalbos. J? tada gelb?jo Vincentas ir Liudvikas Ma?ianskiai, kiti aplinkini? kaim? žmon?s. Zivai tur?jo nedidel? krautuv?l? Betygaloje. Kep? macus, sausainius, bandeles, jas noriai pirkdavo miestel?nai. Zivaites pagal t?vo vard? vadindavo Teveliuk?mis. Dažnai jos pasakojo, kad j? pyrago gaminiai, „bulkut?s“ skanesn?s už Pere?kien?s.
[3]Pere?kien? – tai Goldien? Hania – Goldo Pereckio žmona. Pravard? ji ?gijo nuo savo vyro vardo. Jie gyveno netoli Vytauto Didžiojo paminklo, tur?jo maisto preki? krautuv?l?. Pardavin?jo skanias keptas ,,cukierkas“, bandeles… Gal?jai jaukioje aplinkoje išgerti alaus, arbatos, pails?ti, pernakvoti. Vietiniai ši? užeig? vadindavo net restoranu. O žmoni? ?ia kartais s?d?davo nemažai. Ritosi juoko bangos. Sklido linksmi pasakojimai, anekdotai… Kartais pasigirsdavo ir daina.
Gyveno Goldai. Goldas Pereckis mir? prieš kar?, Goldyt? Bilcha panašiu laiku išvyko iš Lietuvos. Lik? šeimos nariai buvo sušaudyti. Nukent?jo pati Goldien? Hania, mokytojas Goldas Moše (Moiša), Goldyt? Kunia, Goldyt? Raja, Goldyt? Rivka.
Betygaloje gyveno ir dirbo gydytojas Samuelis Zavelevi?ius. Jis tur?jo motocikl?, tad važiuodavo pas ligonius ? atokiausias kaimo vietoves. Tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje.
Gyveno Volfas ir Bacia Todrašovi?iai, jie dirbo savo parduotuv?je. Sušaudyta Rachos Šmolien?s šeima, Josifas Reznikas, Chaja Zonait?, Abramo Malamdavi?iaus ir Mal?s Malamdavi?ien?s šeimos, Jofa Lichtarait?, Sroliuvien?. Pastaroji tuo metu nuomavo Pože?i? ir kitus sodus, be žinios dingo Perecas Nachmanovi?ius. Blima Levien? (Lev) gim? ir augo Betygaloje, ta?iau likimas j? nublošk? tolyn nuo gimt?j? nam?. Jos gyvenimo si?las nutr?ko Lenkijoje, Aušvico koncentracijos stovykloje.
Jausdami pavoj?, dalis žyd? išsislapst?, dalis išvažiavo pas paž?stamus. Sl?p?si Mina Vinikait?, Chaima ir Nokimas Vinikai. Juos sl?p? Akstinai, Petras Štuikys iš Likt?n?, kiti j? kaimynai. Iš Raseini? atb?go Judelio Šaferio dukrel? Rokala. Jai tada buvo apie 10–11 met?. Karo pradžioje j? ir jos t?vus glaud? Raseiniuose gyvenan?ios Vrubliauskien? ir Ona Ge?ait?. Kai žuvo Rokalos t?vai, j? glaud? Daujotai Žaiginyje, Vladas Dapkus su žmona Švilpiški? kaime, kuris buvo šalia Betygalos ir Likt?n?. Iš ?ia Rokala pateko ? Paturkšl? pas geradar?, labai ja besir?pinan?i? Giedr? Zakien?. Mergait? ilgai negal?jo gyventi vienoje vietoje, tad Giedr? surado kitus glob?jus. Rokala atsid?r? Betygaloje, o 1945 m. apsigyveno pas Demen?ius Paliepiuk? kaime. Tas kaimas apima dal? Dubysos sl?nio, yra netoli Maslauskiški?. Gyvendama pas Demen?ius, jaunuol? tapo j? dukra, o v?liau gavo ir pas?. Rokala tapo lietuve, jos pase buvo matyti užrašytas naujas vardas – Elena Marija. Ištek?jo, tapo Minelgiene. Daug gyvenime patyrusi moteris pasakojo apie t?v? sušaudym?, apie dingus? t?vo brol? – gars?j? Raseini? auksakal? Šafer?.
Antupy?i? kaime, kuris yra šalia Upyt?s upelio, netoli Pože?i?, Paturkšlio kaim?, stovi kryžius žyd? sušaudymo vietoje. Antupy?iuose gyveno Marijona ir Dominykas Viš?iai. Jie išgelb?jo Aron? Smolensk?. Aron? ir kitus žydus sl?p? ir kaimyn?s Elena Medžiukien?, Jadvyga Ambrazi?nien?. 2011 m. Viš?iai buvo apdovanoti Ž?van?i?j? gelb?jimo kryžiumi, o 2018 m. – Pasaulio taut? teisuolio medaliu.
Neseniai ? Betygalos Pilkalnio kapines prie Marijonos ir Dominyko Viš?i? atnaujintos amžino poilsio vietos susirinko žmon?s, atvyk? net iš JAV, kit? valstybi?. Teko garb? dalyvauti ir man šiame renginyje, kalb?ti. Betygalos Šv. Mikalojaus bažny?ios kunigas R.Ramašauskas pašventino kap?. Ant kapo Birut? Šlapikien? trumpam pad?jo Pasaulio taut? teisuolio medal?, tai ?rodant? dokument?. Tai pad?ka šauniems Antupy?i? kaimo gyventojams – jos t?vo gelb?tojams.
Kalb?jo Chaimas Bergmanas. Kart? jis atvažiavo ? Betygal?, dom?josi žyd? gelb?jimo istorijomis, Antupy?i? kaimu. Susirado kapin?se Viš?i? palaidojimo viet?. Važiavo ? Ariogal?, Vilkij?, susirado A.Smolensko artimuosius. Jis pasakojo, kad prisid?jo prie Viš?i? pagerbimo, apie Taur? Budz? – garbing? žmog? Vilniuje, padarius? ant kapo ženkl?, liudijant? apie Viš?i? gaut? Pasaulio taut? teisuolio medal?. Ant kapo pritvirtintas Budzio padarytas ženklas. Jame užrašyti žodžiai: ,,Išgelb?j?s vien? gyvyb? – išgelb?jai vis? pasaul?“. A.Smolensko artimieji dažnai atvykdavo Betygalon, labai dom?josi savo t?vo išgelb?jimo istorija.
Kalb?jo A.Smolensko vaikai: Birut? Šlapikien?, Nijol? Elena Mickuvien?, Algimantas Smolenskas, Art?ras Smolenskas. Jie džiaug?si šia saul?ta diena, laisv? turin?ia šalimi, galimybe keliauti. Tai jie atnaujino Marijonos ir Dominyko kap?, pad?jo g?li?, uždeg? žvakes savo t?vo gelb?tojams.
Džiaukim?s ir mes, nes Betygalos krašto istorijoje lieka vis mažiau balt? d?mi?. Prisiminkime ir žydus, kurie gyveno šalia m?s? t?v?, seneli? ir kuriems II pasaulinis karas atneš? daug skausmo, netek?i?. Žinokime, kad ir Betygalos krašte gyveno ir dar dabar gyvena žyd? gelb?tojai, kad jie garbingai vadinami Pasaulio taut? teisuoliais.
Marijona Birut? Navakauskien?