Jo di­de­ny­bė – mo­liū­gas!

Mo­liū­gai – vie­na se­niau­sių dar­žo­vių. Mek­si­ko­je jie bu­vo au­gi­na­mi dar 3 tūks­tan­čiai me­tų prieš mū­sų erą. Mo­liū­gai bu­vo ži­no­mi ir se­na­ja­me Egip­te, Ro­mo­je, o Ki­ni­jo­je jie tu­rė­jo dar­žo­vių ka­ra­lie­nės ti­tu­lą ir bu­vo au­gi­na­mi im­pe­ra­to­riaus dva­re bei kil­min­gų­jų so­duo­se. Jau ta­da mo­liū­gai bu­vo var­to­ja­mi ne tik mais­tui, bet ir puo­ši­mui, iš jų bu­vo pjaus­to­mos va­zos bei ki­tos de­ko­ra­ty­vi­nės puoš­me­nos.

Nuo­sta­bi ši dar­žo­vė sa­vo įvai­ru­mu – net ke­lios de­šim­tys rū­šių, at­mai­nų. Kiek­vie­na jų ski­ria­si dy­džiu, for­ma, spal­va, sko­niu. Yra mo­liū­gų, už­au­gan­čių iki 200 kg, yra ma­žu­čių, vos pus­ki­log­ra­mio dy­džio. O spal­vų ga­ma – gel­to­ni, oran­ži­niai, ža­li. Žie­mi­niai mo­liū­gai sal­dūs, iki ge­gu­žės mė­ne­sio lai­ko­si. Yra veis­lių, ku­rios lai­ko­si net 2-3 me­tus!

Mo­liū­gai tu­ri daug gy­do­mų­jų ir die­ti­nių sa­vy­bių. Tai ne­ka­lo­rin­gas mais­tas. Yra daug gy­do­mų­jų re­cep­tų, kaip var­to­ti mo­liū­gus, jų su­ltis ar sėk­las ser­gant inks­tų ir šir­dies li­go­mis, cuk­ra­li­ge ir ma­žak­rau­jys­te, bet vi­sa­da ge­riau pa­si­kliau­ti gy­dy­to­jo pa­ta­ri­mais.

Mo­liū­guo­se la­bai daug ka­ro­ti­no, net 1,5-3,5 mg proc., jo kie­kiu tik mor­koms ir špi­na­tams nu­si­lei­džia. Be to, tai vie­na der­lin­giau­sių že­mė­je dar­žo­vių, iš 10 m² lys­vės po 100-150 kg ga­li­ma už­si­au­gin­ti. La­bai ver­tin­gos ir mo­liū­gų sėk­los, jo­se daug rie­ba­lų, bal­ty­mų, ete­ri­nių alie­jų. Tu­ri la­bai ver­tin­gų gy­do­mų­jų sa­vy­bių, be­ne pla­čiau­siai mo­liū­gų sėk­los var­to­ja­mos kaip kir­mė­les va­ran­ti prie­mo­nė.

Dau­gu­mos veis­lių mo­liū­gų ve­ge­ta­ci­ja il­ga, to­dėl, no­rint iš­si­au­gin­ti anks­ty­ves­nį der­lių, pa­tar­ti­na iš­si­au­gin­ti dai­gus puo­de­liuo­se ir perso­din­ti į dar­žą. Kad už­aug­tų di­des­ni mo­liū­gai, iš­ski­na­ma da­lis užuo­maz­gų, pa­lie­ka­mos dvi-trys. Vai­siai grei­čiau au­ga, jei ap­ge­ni­mi šo­ni­niai pum­pu­rai. Au­gi­ni­mo są­ly­goms mo­liū­gai reik­lūs – bū­ti­na ge­ra dir­va, ši­lu­ma ir drėg­mė.

Verta pagalvoti, kokią moliūgų veislę auginsime. Antai, grožio ar pasididžiavimui gal ATLANTIC GIANT, kurios vaisiai užauga labai stambūs, net iki keliasdešimt kilogramų svorio. Pastaruoju metu labai mėgstama prancūziška veislė RAUGE VIF D‘ETAMPES. Ji ankstyva, vaisai ryškiai oranžiniai 4 – 8 kg svorio, minkštimas tamsiai oranžinis, labai gero skonio.

Mo­liū­gai la­bai mėgs­ta­mi Šiau­rės Ame­ri­ko­je. Te­ko ma­ty­ti vė­lų ru­de­nį šven­čia­mą Pa­dė­kos die­ną. Vie­na šios die­nos tra­di­ci­jų yra pa­puoš­ti sa­vo so­de­lį ar na­mus di­džiu­liais mo­liū­gais su nu­pieš­tais ar iš­pjaus­ty­tais na­miš­kių ir kai­my­nų, drau­gų ir prieš­ų, net pre­zi­den­to at­vaiz­dais. O ma­ža­me Ka­na­dos mies­te­ly­je Vin­zo­re jau du šimt­me­čius vyks­ta pa­ro­dos-kon­kur­sai, kas iš­au­gins di­des­nį, įdo­mes­nį mo­liū­gą. Links­ma, kai stam­bus lyg mo­liū­gas fer­me­ris ne­ga­li pa­kel­ti sa­vo au­gin­ti­nio…