Jud?kime dabar k?nas pad?kos ateityje
Mes visi esame sukurti jud?ti, tod?l net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda milinik? naud? m?s? sveikatai.
Fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja R?ta Burzdien? akcentuoja, kad kai n?ra pakankamo fizinio aktyvumo, m?s? k?nai mums tai signalizuoja ma?ja energijos, prast?ja nuotaika, did?ja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imunin? sistema ir atsiranda kit? nemaloni? simptom?.
Kada mogus laikomas fizikai aktyviu?
Anot fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojos R. Burzdien?s, fizinis aktyvumas tai bet kokie k?no judesiai, kuriuos sukelia raumen? susitraukimai.
Kad raumenys gal?t? susitraukti ir atlikti tam tikr? darb?, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra tada, kada, atliekant griau?i? raumen? sukeltus judesius, energijos suvartojama daugiau nei ramyb?s b?senoje. Tai yra bet kokia mogaus k?no jud?jimo iraika, sukelianti didesn? mediag? apykait?: ?vairios sporto r?ys, nam? ?kio darbai ar laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizini? pastang?, aikino ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose si?loma per dien? skirti ne maiau kaip 30 minu?i? bent jau vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Vidutinio intensyvumo veiklos metu pakyla pulsas, padan?ja kv?pavimas, suylama. Tad jei einate ? darb? bent 15 minu?i? sp?resniu ingsniu, galite nek?ti, bet jau b?t? sunkoka dainuoti, atliekate sveikat? stiprinan?i? fizin? veikl?, kalb?jo specialist?.
Pasak jos, fizinis aktyvumas turi b?ti reguliarus, naudingas sveikatai ir lavinantis funkcinius geb?jimus be pastebimos alos ar pavojaus sveikatai.
D?l to bandymas po pasyvios savait?s per pusdien? sukasti vis? sod? tikrai nebus sveikat? stiprinanti veikla, paym?jo ji, pridurdama, kad manktinantis labai svarbu kokybikas poilsis tarp fizinio kr?vio interval?: Poilsis b?tinas, kad raumenyse atsinaujint? energetin?s mediagos ir pasialint? j? skilimo produktai.
Kai netreniruoji k?no j? prarandi
Fizinis aktyvumas didina atsparum? stresui, maina baimes, nerim?, gerina nuotaik?, bendr? savijaut?, suteikia daugiau pasitik?jimo savimi, leidia lengviau bendrauti, socializuotis, pagreitina energijos gamybos procesus, maina nuovarg?, stiprina imunin? sistem?, didina raumen? j?g?, itverm?. Taip pat ilaikomas kaul? tvirtumas, ma?ja sirgimo osteoporoze rizika, gerinama pusiausvyra, koordinacija, ma?ja traum?, kaul? l?i? rizika, ma?ja nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kardiologini? lig? ir v?io rizika.
Specialist? R. Burzdien? pabr??, kad tempimo, j?gos ir aerobiniai pratimai 3050 procent? sumaina tikimyb? susirgti daugeliu l?tini? lig?, stimuliuoja, maina udegiminius procesus organizme.
Fizinis aktyvumas stimuliuoja galvos smegen? neuron?, kurie nyksta nuo per didelio streso, pertempimo, emocij? valdymo, atnaujinim?. Tai yra puiki ir pigi priemon? palaikyti psichin? ir fizin? sveikat?, ger? darbingum?, d?mesio koncentracij? ir atsparum? stresui, akcentavo fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Pasak jos, kai netreniruoji k?no, prarandi labai daug energij?, nuotaik?, anks?iau ?gytas fizines ypatybes ir sveikat?.
M?s? raumenys labai svarbi k?no biochemin?s laboratorijos dalis. Jie gamina k?no l?stel?ms aktyvuoti ir gydyti reikalingas mediagas. Nenaudojant griau?i? raumen? jie atrofuojasi, ma?ja galimyb?s gaminti tas naudingas mediagas, teig? ji ir t?s?: kai esame fizikai pasyv?s, raumen? skaidulos apauga riebalais, o su jais prasideda udegiminiai procesai, negr?tamai ardantys raumen? strukt?ras. Nenaudojant raumen?, dauguma k?ne vykstan?i? proces? l?t?ja. K?nas apsunksta, prast?ja virkinimas, kv?pavimas, did?ja nutukimo, irdies ir kraujagysli? lig?, onkologini? lig? rizika. Iderinama tobula kaul?-raumen? sistemos biomechanika, did?ja nugaros, s?nari? skausm?, ?vairi? traum? tikimyb?.
Prad?ti gali kiekvienas
Norintiems eiti sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo b?do link, fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja rekomendavo prad?ti po truput?, bet sistemingai.
Nereikia pirm? dien? apsiavus sportinius batelius ikart b?gti. Tai nebus nei sveika, nei malonu. I pradi? uteks bent 15 minu?i? ar pusvaland? ramiai pavaik?ioti, po to kasdien vis po minut? kit? didinant trukm? ir temp?. Svarbiausia prad?ti nuo to, kas malonu ir skatint? tai t?sti, min?jo ji, papildydama, kad, remiantis atliktais tyrimais, pajutus teigiam? pirm?j? treniruo?i? poveik?, mogaus motyvacija b?ti fizikai aktyviam pakyla.
R. Burzdien? patar? stengtis daugiau jud?ti p?s?iomis ar dvira?iu, o vaiuojant automobiliu ar visuomeniniu transportu ilipti tol?liau nuo darbo. Lipti laiptais, ne kilti liftu. Kalbant telefonu nes?d?ti. Kas valand? darbe daryti pertraukas, per kurias lengvai prasimanktintum?te, prasivaik?iotum?te.
Taip pat raginama su eima ar draugais rinktis aktyvesnius laisvalaikio leidimo b?dus eiti ? yg?, atrasti naujus paintinius takus, kavines keisti piknikais gamtoje, kur galima atsineti kamuol?, skraidan?i? l?kt? ar sugalvoti kit? aktyvi? pramog?, kurios galimos ir vandens telkiniuose.
Neturint laiko sporto klubams, parsisi?skite patinkan?io sporto program?l?, skirt? pradedantiesiems, ir prad?kite nors po kelias minutes sportuoti su ja. Si?lau ibandyti skirtingo tipo fizines veiklas, kol atrasite tikrai patinkan?i?. Gal j?s tas, kuris ?simyl?s orientavimosi sport?, rake?i?, kamuoli?, dvira?i?, plaukimo, kovos men?, b?gimo ar dar kok? kit? sport?. Bandykite ir tikrai atrasite savo judesio diaugsm?, nesvarbu, kokio amiaus esate, skatino specialist?.
