Viktoras VITKUS
[1]
T?siame pažint? su ?domiais Raseini? krašto žmon?mis. Kalbiname raseinišk? Juoz? Bielsk?, pokaryje steb?jus?, kaip atstatomi kapini? paminklai, kaip iš griuv?si? kyla pats Raseini? miestas.
– Gerbiamas Juozai, kada ir kur gim?te, kur mok?t?s?
– Gimiau 1941 m. Vaivakaimio kaime, Raseini? rajone. 1948 metais persik?l?me ? Raseinius. Lankiau miesto pradžios, v?liau Raseini? vidurin? mokykl?. Dar v?liau neakivaizdžiai mokiausi Rietavo technikume, kur ?gijau technikomechaniko specialyb?. Mokslus baigiau 1964 metais.
– Kokia buvo darbo pradžia?
– Dirbau Raseini? valdyboje, „Spalio“ kol?kyje, dar v?liau – Raseini? profesin?je technikos mokykloje meistru.
– Kada apsigyvenote prie kapini??
– Šis namas buvo seneli?, statytas gerokai prieš kar?, pokaryje deg?, buvo atstatytas, v?liau dar kart? perstatytas.
– Kaip pokaryje atrod? kapin?s?
– Visur viskas apgriauta, labai apaugusios medžiais ir kr?mais, net kurapkos per?davo kapin?se, dar riogsojo nemažai išpuvusi? medini? kryži?. Liko tik seni akmeniniai paminklai. Buvo stipriai išgriautas zomatas (kapini? tvora), nemažai sunaikinta paminkl?. Žmon?s kiek gal?jo, tvark?si, liejo betoninius paminklus. Kapin?s karo metu buvo bomborduotos, nes jose prie koply?ios už paminkl? sl?pdavosi kareiviai. Aplink kapines buvo daug duobi?, išmušt? sprogmenimis. Prisimenu, kaip su Labanauskiukais tokioje duob?je, kurioje jau senokai buvo susikaup?s vanduo, gaudydavome karosiukus. Senelis (g. 1896 m.) sak?, kad kapini? lomoje riogsojo pamuštas tankas, daugiausiai buvo j? laukuose, dabartin?je Savanori? gatv?je. Žmon?s kalb?jo, kad per antr? vokie?i? antpuol? rusai nesp?jo net ?lipti ? juos. Sovietmetyje ši gatv? buvo vadinama Tankist?.
– Ar buvo matyti, kur yra katalik? kapin?s, o kur sta?iatiki??
– Galima buvo atskirti, nors atitv?rimo ir nebuvo.
– Kaip tuomet atrod? koply?ia?
– Stipriai apgriauta, sunaikintos priekin?s ir r?sio durys, langai išdaužyti, išlaužti. R?sio kriptose dar kur? laik? buvo karstai, bet v?liau niekdariai juos ištamp?, matyt, ieškodami aukso.
[2]– Ar prisimenate šeimyninius laidojimo r?sius?
– Po karo buvo apgriauti ir atsiv?r? laidojimo r?siai. Kart? per Vis? švent?j? dien? žmona vos ne?krito ? vien? tok?. Per prikritusius medži? lapus nieko nesimat?, tamsoje jokio apšvietimo nebuvo.
Už koply?ios buvo Bertaši? šeimyninis laidojimo r?sys. Bertašiai savo giminyst? siejo su garsiaisiais Pilsudskiais, kuri? vienas palikuoni? buvo ved?s Bertaši?t?.
Užpernai užgriuvo dar vienas r?sys, kiti buvo užpilti rengiant naujas laidojimo vietas. Aš prisimenu 4-5 laidojimo r?sius. Sta?iatiki? kapin?se taip pat j? buvo. Sako, kad po metaline antkapine plokšte caro armijos karininkui taip pat buvo ??jimas ? r?s?.
– Teko gird?ti, kad daug žuvusi? kari? palaik? taip ir liko tinkamai nepalaidoti.
– Nebuvo galima sp?ti. Pokaryje žmon?s rinko gyvuli? kaulus parduoti supirkimo kontoroms, tai prie kapini? aptikdavo kari? palaikus, palaidotus paskubomis. B?dami vaikais, tur?davome iš ganykl? parvesti namo karves. Kart? teko matyti kareivio palaikus su r?bais ir ginklu griovyje. Kai lavonai buvo suguldomi grioviuose, nelabai kas jais r?pinosi. Buvo menkai užstumdomi žem?s sluoksniu, tod?l po žiemos tekdavo matyti nemaloni? vaizd?.
– Kaip pokaryje susiklost? J?s? likimas?
– Pokaryje, kai prasid?jo miesto statybos ir atstatymo darbai, per?jau ? remontostatybos valdyb?,kur dirbau 16 met?, v?liau 10 met? dirbau komunalini? ?moni?
kombinate.
– Kaip vyko miesto atstatymo darbai, ar visk? reik?jo prad?ti nuo nulio?
– Po karo miestas atrod? varganai. Praktiškai centro pastat? dauguma buvo sunaikinta, geriau atrod? miesto pakraš?iai. Žmon?s, kuri? namai buvo sugriauti, gyveno
r?siuose. Prisimenu vokie?i? kirch?s (bažny?ios) griuv?sius prie buvusio BAK, stipriai apgriaut? vienuolyn?, kuriame liko vienas kitas kambar?lis, ten gyveno kunigas, sugriaut? pastat?, kur dabar yra prekybos centras „Senukai“. Anks?iau ten buvo kino teatras, restoranas, butai.
Nereikia manyti, kad Raseiniai buvo sulyginti su žeme, vienas kitas namas liko nepaliestas kiekvienoje gatv?je. Liko cerkv?, špitol?, paštas, bankas, priešais j? esantis
Kerpausko namas, gyvenamasis namas, kuriame dabar ?sik?r?s Seimo nario R.A?o priimamasis, pirtis, nors kokia pastato paskirtis buvo anks?iau, neprisimenu, gimnazija irgi nebuvo itin nukent?jusi. Be didesni? nuostoli? liko burmistro Adolfo Juodkos namas, toliau Katkausk?, Bal?i?n?, Mosteiki? namai, dabartinis policijos pastatas. Nenukent?jo Magd?s šulinys, tur?j?s dvi bonias (žiedus), rankin? vandens pompa turguje. Dar prisimenu, kaip su vaikais už kapeikas pardavin?jome vanden? puodukais. Nebuvo išgriauti vadinamieji bažny?ios ir teis?j? tvenkiniai, ?ia veis?si žuvys. S?lyginai patenkinamai atrod? miesto parkas.
– Ar liko pastat?, kuriuos suremontavus, dar buvo galima pritaikyti gyvenimo ar ?kin?ms reikm?ms?
– Taip, buvo, ir nemažai. Pavyzdžiui, buvusiose kareivin?se (dabar siuvimo fabrikas „Šatrija“) netrukus ?sik?r? garnizonas, v?liau karinis komisariatas. Pastatai (dabar toje vietoje mažoji „Norfa“) tapo prekybos sand?liais, kiti pastatai T.Vaižganto gatv?je tapo kepykla. J? labai gerai pamenu, nes ten dirbo mano mama ir t?tis.
– Prieškaryje Raseiniuose gyveno ?vari? tautybi? žmon?s. Kaip pasikeit? situacija pokaryje?
– Gal po karo j? nebuvo tiek daug. Prisimenu Napalkov?, Kolesnikov?, Kopaniovus, Malotok?, Šeršniovus. Iš žyd? – Dovidovi?i?, Lazarsk?, Gvozdiov?. Ta?iau kada jie atvyko ir apsigyveno Raseiniuose, tikrai nežinau. Daugiausiai sentiki? gyveno Šienlaukyje. Žinau, kad sentikiams išg?rus vandens, puodukas buvo sudaužomas. Mums buvo keistoki j? papro?iai. Sta?iatikiai gyveno Pareigiuose, Dainiuose, Maskvituose.
– Kokie ?vykiai Raseiniuose dar ?strigo?
– Uždarius kal?jim? Raseiniuose, buvo ?steigta vaik? kolonija. Teko steb?ti j? rengiamas linksmybes. Ant stogo užsilip? muzikantai taip grodavo, kad skamb?davo visas miestas.
– Ar buvote kur išvyk?s iš Raseini??
– 1961–1964 m. teko dirbti traktorininku Kazachstane. Išvykome keli raseiniškiai, tuomet buvo sudarytas palankios s?lygos dirbti celinoje (pl?šiniuose). Kai kas ten
pasiliko ir gerai prasigyveno. Mano pusbrolis tame krašte išbuvo 30 met?. Aš su draugais gr?žau namo.
– Kaip atrod? Raseiniai Jums gr?žus?
– Jie neprastai atrod? ir mums išvykstant, bet gr?žus miestas buvo dar daugiau pasikeit?s ir švarus.
- D?koju už pokalb?.