K? didinti: atlyginim? ar emocin? ?tamp??
Ne gerbk, bet bijok
Iradingi darbdaviai, negal?dami savo darbuotojams didinti atlyginim?, stengiasi bent jau padidinti emocin? ?tamp? ir stres?. Tod?l iais laikais mon?s dirbdami ne turt?ja, bet iprot?ja arba atsiduria ant iprot?jimo ribos. Kitaip tariant, patenka ? psichosocialin?s rizikos grup?: katastrofikai ima sekti ne tik j? finansiniai, bet ir intelektiniai itekliai.
Suprantama, jog i toki? darbuotoj? labai nedaug naudos. Ryto met?, kai darbo naumas turi b?ti pats didiausias, juos kamuoja rytin? anemija, vidurdien? popietin? depresija, vakare vakaro melancholija, o tamsiuoju paros metu naktin? isterija. Visa tai susilieja ? didiul? ir galing? stres?, kurio ?veikti ne?manoma.
Kai kurie darbdaviai to ir siekia, nes vadovaujasi gerai inoma imintimi man?s gerbti nereikia, man?s reikia bijoti.
Kai darbas tampa nepakeliama nata, mon?s pradeda ilg?tis pensijos ir stengiasi jai kuo geriau pasiruoti: sulinksta, pagelsta, per anksti susiraukl?ja, tampa irzl?s ir viskuo nepatenkinti.
Ta?iau pensijos sulaukti ne taip jau paprasta. Kaip inoma, jos gali tekti laukti ilgiau nei buvo ?prasta iki 65 met?. To nori Vyriausyb? ir socialinio streso nukamuota ir isekinta ,,Sodra.
Dirbant ?prastomis s?lygomis (menkas atlyginimas, blogos s?lygos poilsiui ir pan.), sulaukti 65 met? gana sud?tinga. Kur kas lengviau pensijos sulaukti dirbant Vyriausyb?je ir vadovaujant? darb? valstybin?se institucijose. Tod?l pastarosiose ? pensij? reik?t? ileisti nuo 70 met?, o dirbant ?prastin?mis (tai yra labai blogomis) darbo s?lygomis, pensinis amius tur?t? b?ti nuo 60 met?, tod?l bendras pensinio amiaus vidurkis susidaryt? toks, kokio ir nori Vyriausyb? nuo 65 met?.
Kad Lietuvoje spar?iai mainamas ne stresas darbe, bet darbuotoj? atlyginimai, akivaizdiai liudija ir Statistikos departamento pateikti duomenys.
Geriausia – monopolijoms
Pernai Lietuvoje atlyginim? ma?jimo iveng? tik trij? sektori? darbuotojai informacini? technologij? (IT) ir ryi?, vietimo bei monopolini? duj?, elektros ir vandens tiekimo ?mon?se.
Visur kitur atlyginimai suma?jo 2-21 proc., rodo Statistikos departamento duomenys, palyginus paskutinius pra?jusi? met? ir 2008 m. ketvir?ius.
Pernai atlyginimai elektros, duj? ir vandens tiekimo imon?se nekito ir prie mokes?ius vidutinikai sudar? 2917 Lt, o vietime did?jo 7,8 proc. iki 2108 Lt, informacini? technologij? ir ryi? imon?se ?gtel?jo 1,5 proc. ir sudar? 2883 Lt prie mokes?ius.
I pateikt? duomen? matyti, kad didiausiais atlyginimais pastaraisiais metais gal?jo diaugtis finans? ir draudimo, elektros, duj? ir vandens tiekimo, valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo, informacijos ir ryi? bendrovi? darbuotojai. ?ia atlyginimai pernai svyravo nuo 2917 Lt iki 4052 Lt prie mokes?ius.
Tuo tarpu maiausius atlyginimus gavo viebu?i? ir restoran?, vidaus prekybos darbuotojai 1162-1783 Lt neatskai?ius mokes?i?.
Paskutin? pra?jusi? met? ketvirt? vidutinis atlyginimas prie mokes?ius Lietuvoje buvo 2058 Lt, o 2008 m. paskutin? ketvirt? 2152 Lt.
Pernai paskutin? ketvirt?, palyginti su ketvir?iu prie metus, vidutinis darbo umokestis prie mokes?ius labiausiai krito statybose 21 proc., kasyboje 12,5 proc., nekilnojamojo turto operacij? ?mon?se 9,8 proc., valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo srityje 9,6 proc.
Kaip naujausioje Lietuvos makroekonomikos apvalgoje rao DnB Nord banko analitikai, pernai vidutinis atlyginimas alyje ma?jo pirm? kart? nuo 2000 m.
Konkurencija padeda
Vyresnioji io banko analitik? Indr? Genyt? sak?, kad IT ?moni? darbuotojus nuo atlyginim? ma?jimo gelb?jo konkurencija d?l kvalifikuot? specialist?.
Tarp IT srities ?moni? vyksta nemaa konkurencija d?l specialist?, ?mon?s nori sulaikyti ivykstan?ius ? usien? siekdamos ivengti prot? nutek?jimo.
Specialist? teigimu, Barclays at?jimas ? Lietuv? sujudino IT sektori?.
Gird?jome nemaai vietini? ?moni? nusiskundim?, kad i j? geresniu darbo umokes?iu nuviliojami darbuotojai. Manau, kad tai buvo viena i pagrindini? atlyginim? varom?j? j?g?, svarst? specialist?.
Tuo tarpu kiti sektoriai, kuriuose atlyginimai per pra?jusius metus nekito, nekonkuruoja ir juose atlyginimus lemia valstyb?s ?staig? sprendimai.
A manau, kad d?l elektros, duj? ir vandens tiekimo dideli? komentar? nereikia. Tai tokios sritys, kurios n?ra organizuotos konkurencijos pagrindu ir ten iek tiek kitaip viskas sprendiama. Kadangi tai yra monopolin?s ?mon?s, jos turi tvarkytis priklausomai nuo savo darbo rezultat?. Jeigu jos turi
galimyb? tvarkytis efektyviai nemaindamos atlyginim?, jos taip ir daro. A manau, kad i taisykl? galioja ne tik Lietuvoje, bet apskritai visur, apie monopolini? ?moni? atlyginimus kalb?jo analitik?.
Analitik?s teigimu, nieko nuostabaus, kad labiausiai smuko statyb? sektoriaus atlyginimai, nes es? jis patyr? beveik vis? rodikli? didiausius kritimus: tiek statybos darb?, tiek sukurtos prid?tin?s vert?s, tiek darbuotoj? skai?iaus.
Maina tik bendr? sum?
Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijos (VKEKK) pirminink? Diana Korsakait? sak?, kad jos vadovaujama komisija monopolin?ms ?mon?ms darbo umokes?io fond? nustato tada, kai tvirtinamos j? bazin?s kainos, galiojan?ios 3-5 metus.
Tod?l ?mon?s, kurios pernai kain? nesitvirtino, liko su prie kelerius metus ufiksuotu darbo umokes?io fondu. Kain? perskai?iavimo reguliarum? nustato ?statymai. Komisija nustato darbo umokes?io fondo dyd?, bet ne atskir? darbuotoj? darbo umok?st?, tod?l ?mon?ms sumainus darbuotoj? skai?i?, atsiranda galimyb? likusiems mok?ti didesn? atlyginim?, sak? ji.
Atlyginimai monopolin?se ?mon?se, anot specialist?s, nustatomi atsivelgiant ? Finans? ministerijos prognozes.
Visoms imon?ms iais metais nustatant kainas yra peri?rimas darbo umokestis. Jis sumainamas atsivelgiant ? min?tus kriterijus, sak? D. Korsakait?.
Pavyzdiu ji pateik? sprendim?, kai bendrovei Dz?kijos vandenys darbo umokes?io fondas buvo sumaintas 252 tukst. Lt lyginant su pra?jusiais metais.
Kit?met – irgi smukimas
iemet DnB Nord banko analitikai prognozuoja 2 proc. vidutinio atlyginimo ma?jim?.
Mes manome, kad darbo rinkos problemos iais metais iliks pakankamai ?temptos, tai rodo ir nema?jantis bedarbi? skai?ius, ir emigracijos mastai, tod?l sunku ?sivaizduoti situacijos pager?jim?. Kalbant apie atskirus sektorius, situacija vis dar bus sud?tinga ? vidaus rink? orientuotuose sektoriuose: statyboje, vidaus prekyboje. Ta?iau vil?i? suteikia ger?jantys rezultatai apdirbamojoje pramon?je, kuri yra pagrindin? Lietuvos eksportuotoja, sak? analitik?.
iuo metu Lietuvoje yra beveik 325 t?kst. bedarbi?, o per pra?jusius metus emigravo madaug 35 t?kst. gyventoj?.
Lietuvos ekonomika pernai smuko 14,8 proc.
Taupuolius tik vaidina?
Biudeto ilaikytiniai muasi ? kr?tin? svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mata kone kas m?nes?, jiems tikrai neturi u k? d?koti. Valdan?i?j? valia Seime jau ?registruotas ?statymo projektas, ribojantis galimybes mainti valstyb?s politik?, tarnautoj?, teis?j? atlyginimus.
Tarp skurdiausi?
2009 m. Europos S?jungoje (ES) bendrasis vidaus produktas (BVP) asmeniui pagal perkam?j? gali? tarp Europos valstybi? svyravo nuo 41 iki 268 proc. ES vidurkio.
I statistikos matyti, kad per metus Lietuvos gyventojai nuskurdo ir atsid?r? tarp keturi? skurdiausi? ES valstybi?.
2008 m. Lietuvos gyventojui teko 62 proc. ES BVP tai geriausias rezultatas per vis? Lietuvos istorij? esant ES. Ta?iau po met?, 2009 m., is rodiklis siek? tik 53 proc. Pagal ? rodikl? alis yra tarp skurdiausi? ES valstybi?. Skurdiau gyveno tik bulgarai (41 proc.), rumunai (45 proc.), latviai (49 proc.).
Smuko ir Estijos BVP asmeniui nuo 67 iki 62 proc. Tuo tarpu kaimynin?s Lenkijos iaugo nuo 56 iki 61 proc.
Turtingiausiai gyvena Liuksemburgo gyventojai 268 proc. BVP asmeniui, airiai (131 proc.) ir olandai (130 proc.).
Suomija, Pranc?zija, Ispanija, Italija, Kipras ir Graikija ES vidurk? virijo iki 10 proc. Airija, Olandija, Austrija, vedija, Danija, Jungtin? Karalyst?, Vokietija ir Belgija nuo 15 iki 35 proc. Slov?nijos, ?ekijos, Maltos, Portugalijos ir Slovakijos vidurkis buvo nuo 10 iki 30 proc. emesnis u ES vidurk?.
Streso monopolis
Remiantis analitik? pasteb?jimais, streso kiekiai Lietuvoje ir toliau did?s. Kol kas dar neaiku, kokiomis porcijomis jis bus idalintas gyventojams. Maiausiai jo teks monopolin?ms ?mon?ms, kur atlyginimai beveik nemainami.
Tai didins monopolini? ?moni? populiarum?. Na, o konkurencin?mis s?lygomis dirban?ios ?mon?s gal?s guostis priklausan?ios didiuliam ir ?takingam streso konglomeratui, kurio pl?tra gali b?ti ilgalaik? ir tvari.
stresas
2021-08-26 15:32
O su tokiom nes?mon?m ir nesugeb?jimu patenkinti vis? savo poreiki? ateina ir stresas, ir depresija, o su iais dalykais kartu ir puokt? kit? lig?.. Tvarkykim?s mon?s, saugokim save, neleiskime inaudoti.