Ką didinti: atlyginimą ar emocinę įtampą?

Ne gerbk, bet bijok    

  Išradingi darbdaviai, negalėdami savo darbuotojams didinti atlyginimų, stengiasi bent jau padidinti emocinę įtampą ir stresą. Todėl šiais laikais žmonės dirbdami ne turtėja, bet išprotėja arba atsiduria ant išprotėjimo ribos. Kitaip tariant, patenka į psichosocialinės rizikos grupę: katastrofiškai ima sekti ne tik jų finansiniai, bet ir intelektiniai ištekliai.                 

  Suprantama, jog iš tokių darbuotojų labai nedaug naudos. Ryto metą, kai darbo našumas turi būti pats didžiausias, juos kamuoja rytinė anemija, vidurdienį – popietinė depresija, vakare – vakaro melancholija, o tamsiuoju paros metu – naktinė isterija. Visa tai susilieja į didžiulį ir galingą stresą, kurio įveikti neįmanoma.                

  Kai kurie darbdaviai to ir siekia, nes vadovaujasi gerai žinoma išmintimi – manęs gerbti nereikia, manęs reikia bijoti.                    

  Kai darbas tampa nepakeliama našta, žmonės pradeda ilgėtis pensijos ir stengiasi jai kuo geriau pasiruošti: sulinksta, pagelsta, per anksti susiraukšlėja, tampa irzlūs ir viskuo nepatenkinti.                     

  Tačiau pensijos sulaukti ne taip jau paprasta. Kaip žinoma, jos gali tekti laukti ilgiau nei buvo įprasta – iki 65 metų. To nori Vyriausybė ir socialinio streso nukamuota ir išsekinta ,,Sodra“.

  Dirbant įprastomis sąlygomis (menkas atlyginimas, blogos sąlygos poilsiui ir pan.), sulaukti 65 metų gana sudėtinga. Kur kas lengviau pensijos sulaukti dirbant Vyriausybėje ir vadovaujantį darbą valstybinėse institucijose. Todėl pastarosiose į pensiją reikėtų išleisti nuo 70 metų, o dirbant įprastinėmis (tai yra labai blogomis) darbo sąlygomis, pensinis amžius turėtų būti nuo 60 metų, todėl bendras pensinio amžiaus vidurkis susidarytų toks, kokio ir nori Vyriausybė – nuo 65 metų.                     

  Kad Lietuvoje sparčiai mažinamas ne stresas darbe, bet darbuotojų atlyginimai, akivaizdžiai liudija ir Statistikos departamento pateikti duomenys.

   Geriausia – monopolijoms  

  Pernai Lietuvoje atlyginimų mažėjimo išvengė tik trijų sektorių darbuotojai – informacinių technologijų (IT) ir ryšių, švietimo bei monopolinių dujų, elektros ir vandens tiekimo įmonėse.

Visur kitur atlyginimai sumažėjo  2-21 proc., rodo Statistikos departamento duomenys, palyginus paskutinius praėjusių metų ir 2008 m. ketvirčius.

  Pernai atlyginimai elektros, dujų ir vandens tiekimo imonėse nekito ir prieš mokesčius vidutiniškai sudarė 2917 Lt, o švietime didėjo 7,8 proc. iki 2108 Lt, informacinių technologijų ir ryšių imonėse ūgtelėjo 1,5 proc. ir sudarė 2883 Lt prieš mokesčius.

  Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausiais atlyginimais pastaraisiais metais galėjo džiaugtis finansų ir draudimo, elektros, dujų ir vandens tiekimo, valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo, informacijos ir ryšių bendrovių darbuotojai. Čia atlyginimai pernai svyravo nuo 2917 Lt iki 4052 Lt prieš mokesčius.      

  Tuo tarpu mažiausius atlyginimus gavo viešbučių ir restoranų, vidaus prekybos darbuotojai – 1162-1783 Lt neatskaičius mokesčių.            

  Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje buvo 2058 Lt, o 2008 m. paskutinį ketvirtį – 2152 Lt.          

  Pernai paskutinį ketvirtį, palyginti su ketvirčiu prieš metus, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius labiausiai krito statybose – 21 proc., kasyboje – 12,5 proc., nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – 9,8 proc., valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo srityje – 9,6 proc.               

  Kaip naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje rašo „DnB Nord“ banko analitikai, pernai vidutinis atlyginimas šalyje mažėjo pirmą kartą nuo 2000 m.                 

    Konkurencija padeda    

  Vyresnioji šio banko analitikė Indrė Genytė sakė, kad IT įmonių darbuotojus nuo atlyginimų mažėjimo gelbėjo konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.                    

  „Tarp IT srities įmonių vyksta nemaža konkurencija dėl specialistų, įmonės nori sulaikyti išvykstančius į užsienį siekdamos išvengti protų nutekėjimo.                  

  Specialistų teigimu, „Barclays“ atėjimas į Lietuvą sujudino IT sektorių.

  „Girdėjome nemažai vietinių įmonių nusiskundimų, kad iš jų geresniu darbo užmokesčiu nuviliojami darbuotojai. Manau, kad tai buvo viena iš pagrindinių atlyginimų varomųjų jėgų“, – svarstė specialistė.               

  Tuo tarpu kiti sektoriai, kuriuose atlyginimai per praėjusius metus nekito, nekonkuruoja ir juose atlyginimus lemia valstybės įstaigų sprendimai.

  „Aš manau, kad dėl elektros, dujų ir vandens tiekimo didelių komentarų nereikia. Tai tokios sritys, kurios nėra organizuotos konkurencijos pagrindu ir ten šiek tiek kitaip viskas sprendžiama. Kadangi tai yra monopolinės įmonės, jos turi tvarkytis priklausomai nuo savo darbo rezultatų. Jeigu jos turi

galimybę tvarkytis efektyviai nemažindamos atlyginimų, jos taip ir daro. Aš manau, kad ši taisyklė galioja ne tik Lietuvoje, bet apskritai visur“, – apie monopolinių įmonių atlyginimus kalbėjo analitikė.           

  Analitikės teigimu, nieko nuostabaus, kad labiausiai smuko statybų sektoriaus atlyginimai, nes esą jis patyrė beveik visų rodiklių didžiausius kritimus: tiek statybos darbų, tiek sukurtos pridėtinės vertės, tiek darbuotojų skaičiaus.                      

    Mažina tik bendrą sumą   

  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė sakė, kad jos vadovaujama komisija monopolinėms įmonėms darbo užmokesčio fondą nustato tada, kai tvirtinamos jų bazinės kainos, galiojančios 3-5 metus.          

  „Todėl įmonės, kurios pernai kainų nesitvirtino, liko su prieš kelerius metus užfiksuotu darbo užmokesčio fondu. Kainų perskaičiavimo reguliarumą nustato įstatymai. Komisija nustato darbo užmokesčio fondo dydį, bet ne atskirų darbuotojų darbo užmokęstį, todėl įmonėms sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė likusiems mokėti didesnį atlyginimą“, – sakė ji.

  Atlyginimai monopolinėse įmonėse, anot specialistės, nustatomi atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes.

  „Visoms imonėms šiais metais nustatant kainas yra peržiūrimas darbo užmokestis. Jis sumažinamas atsižvelgiant į minėtus kriterijus“, – sakė D. Korsakaitė.               

  Pavyzdžiu ji pateikė sprendimą, kai bendrovei „Dzūkijos vandenys“ darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 252 tukst. Lt lyginant su praėjusiais metais.                    

Kitąmet – irgi smukimas  

  Šiemet „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja 2 proc. vidutinio atlyginimo mažėjimą.                

  „Mes manome, kad darbo rinkos problemos šiais metais išliks pakankamai įtemptos, tai rodo ir nemažėjantis bedarbių skaičius, ir emigracijos mastai, todėl sunku įsivaizduoti situacijos pagerėjimą. Kalbant apie atskirus sektorius, situacija vis dar bus sudėtinga į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose: statyboje, vidaus prekyboje. Tačiau vilčių suteikia gerėjantys rezultatai apdirbamojoje pramonėje, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksportuotoja“, – sakė analitikė.                

  Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 325 tūkst. bedarbių, o per praėjusius metus emigravo maždaug 35 tūkst. gyventojų.                       

  Lietuvos ekonomika pernai smuko 14,8 proc.                   

    Taupuolius tik vaidina?  

  Biudžeto išlaikytiniai mušasi į krūtinę svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mažta kone kas mėnesį, jiems tikrai neturi už ką dėkoti. Valdančiųjų valia Seime jau įregistruotas įstatymo projektas, ribojantis galimybes mažinti valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų atlyginimus.               

      Tarp skurdžiausių    

  2009 m. Europos Sąjungoje (ES) bendrasis vidaus produktas (BVP) asmeniui pagal perkamąją galią tarp Europos valstybių svyravo nuo 41 iki 268 proc. ES vidurkio.           

  Iš statistikos matyti, kad per metus Lietuvos gyventojai nuskurdo ir atsidūrė tarp keturių skurdžiausių ES valstybių.                    

  2008 m. Lietuvos gyventojui teko 62 proc. ES BVP – tai geriausias rezultatas per visą Lietuvos istoriją esant ES. Tačiau po metų, 2009 m., šis rodiklis siekė tik 53 proc. Pagal šį rodiklį šalis yra tarp skurdžiausių ES valstybių. Skurdžiau gyveno tik bulgarai (41 proc.), rumunai (45 proc.), latviai (49 proc.).                    

  Smuko ir Estijos BVP asmeniui – nuo 67 iki 62 proc. Tuo tarpu kaimyninės Lenkijos išaugo – nuo 56 iki 61 proc.                    

  Turtingiausiai gyvena Liuksemburgo gyventojai – 268 proc. BVP asmeniui, airiai (131 proc.) ir olandai (130 proc.).                      

  Suomija, Prancūzija, Ispanija, Italija, Kipras ir Graikija ES vidurkį viršijo iki 10 proc. Airija, Olandija, Austrija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Belgija – nuo 15 iki 35 proc. Slovėnijos, Čekijos, Maltos, Portugalijos ir Slovakijos vidurkis buvo nuo 10 iki 30 proc. žemesnis už ES vidurkį.                   

     Streso monopolis    

  Remiantis analitikų pastebėjimais, streso kiekiai Lietuvoje ir toliau didės. Kol kas dar neaišku, kokiomis porcijomis jis bus išdalintas gyventojams. Mažiausiai jo teks monopolinėms įmonėms, kur atlyginimai beveik nemažinami.                

  Tai didins monopolinių įmonių populiarumą. Na, o konkurencinėmis sąlygomis dirbančios įmonės galės guostis priklausančios didžiuliam ir įtakingam streso konglomeratui, kurio plėtra gali būti ilgalaikė ir tvari.