doc.dr. Petras ORŽEKAUSKAS
[1]
KTU Strateginio valdymo katedra
Art?ja savivaldos rinkimai. Norin?i? b?ti valdžioje kaip niekad daug. Vyksta arši ir ?nirtinga politin? bei psichologin? kova d?l rink?j? bals?, dažniausiai smulkmeniškai analizuojant vien? ar kit? pretendent? ? tarybos narius asmenines savybes, b?tus ir neb?tus j? nusi-žengimus ir, be abejon?s, rink?jams žadant švies? rytoj? ir „aukso kalnus“. Tik balsuokite už mane ar mus! Perfrazuojant gars?j? rašytoj? Remark?, galima sakyti, kad šiame fronte, lyginant su ankstesniais rinkimais, nieko naujo. Tokiais ir panašiais pažadais buvo viliojami rink?jai ir ankstesni? rinkim? metu. Demokratin?se vakar? šalyse vienas pagrindini? kriterij?, vertinant tiek centrin?s, tiek ir vietin?s valdžios veiksmus už pra?jusi? kadencij?, yra jos pasiekimai didinant gyventoj? užimtum?, kurie parodo, k? nuveik? valdžia gerindama verslo s?lygas, siekiant sudaryti maksimaliai palankias s?lygas verslo vystymui ir investicij? pritraukimui bei kartu skatinant nauj? darbo viet? k?rim?. Kalbant apie nauj? darbo viet? k?rim? b?tina pažym?ti, kad pagrindinis j? šaltinis yra privatus verslas, nes naujas darbo vietas kurti valstyb?s institucij? s?skaita, vertinant ir taip jau išsip?tus? Lietuvos valdžios institucij? biurokratin? aparat?, b?t? amoralu. Skaitant š? straipsn?, daugeliui kils klausimas, kod?l apie darbo viet? k?rim? kalbama per gyventoj? užimtumo didinim?. Taigi, kuo skiriasi gyventoj? užimtumo didinimas ir darbo viet? k?rimas bei kaip jie yra tarpusavyje susij?? ?ia ir yra visa esm?, kad Lietuvoje valdžios atstovai b?tent dažnai klaidinan?iai kalba tik apie darbo viet? k?rim?, š? proces? siedami tik su verslo ?moni? veiksmais. Valdžia, vengdama ši? problem? analizuoti per gyventoj? užimtumo tematik?, jos sprendim? numeta ant verslinink? pe?i?, kartu jiems nukreipdama ir visas gyventoj? pretenzijas d?l darbo viet? tr?kumo. Darbo viet? k?rimo skatinimas, remiantis užimtumo didinimo principais, veikian?iais demokratin?se vakar? šalyse, vykdomas išskiriant dvi šios problemos sprendimo dedam?sias. Svarbesn? ir reikšmingesn? dedamoji yra valdžios veiksmai, privalantys sudaryti palankias s?lygas verslo vystymui. Be abejones, tik palankios verslo s?lygos leidžia efektyviai pasireikšti ir antrajai šios problemos sprendimo dedamajai – pa?iam verslui. Vakar? šali? patirtis rodo, kad esant palankioms verslo s?lygoms, verslo ?mon?s intensyviai ple?iasi. O efektyvi pl?tra ir verslo apim?i? did?jimas gali vykti tik didinant darbuotoj? skai?i?. Štai ir darbo viet? problemos sprendimas. Kitas labai svarbus momentas yra tas, kad tik verslas kuria reali? prid?tin? vert? ir yra pagrindinis biudžeto formavimo šaltinis. Deja, tik šaltinis, o skirstytojai ir dažnai naudotojai yra valdžios atstovai.
Taigi, kokie Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nari?, sudariusi? iki 2010 met? pabaigos valdan?i?j? koalicij? nuopelnai, didinant gyventoj? užimtum?? Savivaldos
veiklos analiz? rodo, kad geriausiai ? š? klausim? atsako sudaryti ilgalaikiai planai ir j? realizavimo rezultatai. Tok? pl?tros iki 2020 m. strategin? plan? turi ir Raseini? rajono savivaldyb?, kuris buvo patvirtintas 2008 m. spalio 30 d., jo pagrindu numatant iki 2020 m. išleisti ?sp?ding? sum? – beveik 0,5 milijardo lit? (491 milijonus 195,8 t?kstan?ius). ?sp?dingi skai?iai! Manau, kad daugeliui Raseini? rajono gyventoj? ir net daugeliui politik? šis skai?ius nebuvo žinomas, nes oficialiai bendroje sumoje jis niekur nebuvo skelbtas, net ir tame pa?iame strateginiame plane. Netikite? Galite ?sitikinti patys. Šis planas yra pateiktas savivaldyb?s tinklalapyje, dešin?je jo pus?je. Pats planas, turintis 170 puslapi?, kuri? didžioji dalis yra kaip bereikalingas balastinis kontekstas, tur?t? sudaryti (tikriausiai to siek? jo sudarytojai) reikiam? ?sp?d? j? vartantiems asmenims, o galb?t ir atbaidyti nuo jo analiz?s. Vertinant š? plan? strateginio valdymo specialisto akimis, valdymo, administravimo ir veiklos audito pagrindu (tai teko atlikti šio straipsnio autoriui), galima teigti, kad jame numatytos regiono vystymo kryptys bei j? ?gyvendinimui skiriamos milžiniškos l?šos negali ir ateityje negal?s užtikrinti efektyvaus Raseini? rajono pl?tros. Toki? išvad? lemia tai, kad nepaisant šio plano rengimo metu pateikt? konkre?i? argument? (tai buvo pateikta ir šio straipsnio autoriaus) d?l b?tinyb?s didžiausi? d?mes? skirti verslo s?lyg? gerinimui ir investicij? skatinimui, o kartu – ir didžiausi? finansavim?, ši kryptis nebuvo išskirta kaip pagrindin?, prioritetin?. Atvirkš?iai, verslo s?lygos, ypa? nevietiniams verslininkams, buvo dirbtinai bloginamos. Prioritetin?mis
kryptimis buvo pasirinktos kryptys, kurios, jas vertinant strategine prasme, negali garantuoti efektyvaus regiono vystimosi, nes jos menkai generuoja reikiamus ?našus ? biudžet?. Pavyzdžiui, koks tikslas „Stiprinti administracinius geb?jimus ir valdymo kokyb?, didinant viešojo administravimo efektyvum?“ (tikslas 1.3., 131 plano psl.),
jo ?gyvendinimui skiriant per 19 milijon? lit?, jei tai nesudarys normali? s?lyg? gyventojams gauti darb? savame mieste? Vertinant strateginio valdymo specialisto akimis, šiame plane yra ir daugiau abejotin? suplanuot? priemoni? bei j? ?gyvendinimui numatyt? pakankamai ?sp?ding? l?š? atvej?. Bet tai jau kito straipsnio tema ir kit? institucij? veiklos objektas. Kartu galima teigti, kad planas ir technine prasme buvo ruoštas ne visiškai profesionaliai, be to, tikriausiai su tam tikromis intencijomis, jame nebuvo pateikta ir l?š?, numatyt? šio plano pagrindu parengt? priemoni? ?gyvendinimui, bendra suma. Plano rengimo neprofesionalum? patvirtina tai, kad rajono vizij? nustatymas buvo grindžiamas išskirtinai moksleivi? nuomon?s pagrindu, nes iš 1759 gyventoj?, pareiškusi? savo nuomon? šiuo klausimu, 1505 buvo moksleiviai, ir tik 254 suaugusi? kategorijos gyventoj?. Š? teigin? patvirtina ir vietos ekspert? bei kaimo bendruomeni? atstov? (kuri? buvo apklausta tik 38)
pagrindu atlikto tyrimo neatitikimas bendriems sociologini? tyrim? reikalavimams. Planas nevisiškai atitinka ir LR Vyriausyb?s nutarimo Nr. 827 „D?l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ reikalavimus. Prielaid?, kad bendra l?š? suma (beveik 0,5 milijardo lit?) šiame strateginiame plane buvo nepateikta specialiai, patvirtina tas faktas, kad ji n?ra pateikiama nei pl?tros prioritet? tiksl? ir uždavini? pristatymo dalyje (131-133 psl.), nei priemoni? plano gale (133 – 168 psl.), kuriame pateikiamas detalizuotas l?š? paskirstymas pagal atskiras priemones. Ar galima tokios ?sp?dingos sumos praleidim? tokio lygio dokumente, kaip pl?tros strateginis planas, vertinti kaip atsitiktin? klaid?? Vargu. Net dviej? preki? pozicij? s?skaitojefakt?roje už kelis litus tokie dalykai neleistini. Kyla klausimas. Koks tokio veiksmo tikslas? Informacinio psichologinio poveikio aspektu tai sudaro galimybes minimizuoti oponent? bei aktyvi? pilie?i? nepasitenkinim?. Mažesn?s sumos kli?va mažiau, drauge minimizuojama ir paklausim?, kritikos bei galimo aiškinimosi tikimyb?. Tai kiek visgi tikslini? l?š? numat? savivaldyb? šio plano pagrindu skirti tiesiogiai gerinant smulkiojo ir vidutinio verslo s?lygas bei gerinant teikiam? verslui vieš?j? paslaug? kokyb?, o kartu ir gyventoj? užimtumo didinimui? Deja, teks nusivilti.
Šiai sri?iai iki 2020 met? šiame plane numatyta skirti tik 2 030 000 lit? (uždaviniai 3.2.1. ir 3.2.2., 132 psl.). Ta?iau, net ir toki? nedideli? l?š? kontekste, šios srities pagrindu plane yra numatyta tikrai unikali priemon?, primenanti tarybinius laikus, kai kol?kiams ir tarybiniams ?kiams buvo nurodoma, k? ir net kada jie turi s?ti bei sodinti. Tai priemon?, kurios tikslas yra, citata: „Parengti smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) pl?tros rajone program?, išskiriant prioritetines versl? sritis ir teikiamas paslaugas“, atsakingais už jos ?gyvendinim? paskiriant savivaldyb?s Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyri? bei Vš? RIVC, tam skiriant net 390 000 lit? (priemon? 3.2.1.1., 160 plano psl.). Manau, kad yra apie k? pam?styti. Nuo kada Lietuvoje prad?ta taikyti tvarka, kai laisvos rinkos s?lygomis viešojo sektoriaus valdininkai rengia privataus verslo pl?tros programas? Ir kas gali paneigti, kaip sak? vienas žymus Lietuvos politikas, kad toks „planavimas“ nebuvo ir n?ra kažkam naudingas ir kad tai nebuvo daroma su kokiais nors pasl?ptais tikslais, kurie kol kas oficialiai yra nežinomi. Apie tokius raseiniški? savivaldyb?s specialist? planavimo ypatumus teko diskutuoti, net ir vesti susirašin?jim? su kai kuriais politikais, net ir Seimo nariais, ta?iau nei vienas iš j? šia tema, išskyrus abstrak?ius komentarus,giliau nesusidom?jo. Bendrai vertinant Raseini? rajono pl?tros iki 2020 m. strategin? plan?, galima daryti vienareikšm? išvad?. Jis turi b?ti perži?r?tas iš esm?s, siekiant skaidrumo efektyviau ir racionaliau panaudoti tokias milžiniškas l?šas, kartu siekiant, kad šis procesas b?t? prad?tas vykdyti kuo grei?iau. Kaip t? padaryti? Aišku, b?t? šaunu, jeigu š? proces? inicijuot? dabartin?s kadencijos Taryba. Bet turb?t teks pagyventi ir sulaukti naujos valdžios ir tik?tis, kad gal ji imsis koreguoti š? plan?. Galimas ir kitas kelias: šio plano išsamius audito rezultatus paskelbti viešai, atkreipiant ? juos Prezident?ros ir Vyriausyb?s bei Valstyb?s kontrol?s d?mes?. ?domu, k? apie tai galvoja eiliniai raseiniškiai?