KĄ KALBĖJO VĖJAS

Siųsti Versija spausdinimui

V.S.

Gelsta sodų beržai,
Lapais barsto takus.
Šaltas vėjas praūš
Pro raudonus klevus.

Ir pabirs ugnimi
Ant žaliosios žolės,
Ant laukų ir takų
Suliepsnos, sušlamės.

Paklausyt tos dainos,
Ką man vėjas raudos,
Susimąsčius einu
Rudeniniu taku…

Klausė vėjas manęs,
Ar patinka spalva,
Aukso lapų darna,
Kaip raudona liepsna.

Pažiūrėk, kaip gražu!
Jis kvatojo sodu.
Sukas lapai ratu,
Šok ir sukis kartu.

Neklausiau jo kalbų.
Lapus puokštėn rinkau.
Ašarėles rasų
Nuo šakelių krėčiau…

Rudeniniai kerai
Sklandė sodo takais.
Tų nuodų paveikta
Aš likau užburta.

Įsižeidęs labai,
Kad aš jo negirdžiu,
Šėlo, pūtė stipriau,
Krėtė klevui lapus.

Apsigobęs migla,
Rūko šydu pilku
Su lietaus dargana
Tolo sodo taku…

Komentarų nėra