Kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos – parama stipresnei biosaugai
„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai, labai užkreÄiamas ir labai sparÄiai plintantis bei didžiulius nuostolius neÅ¡antis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulÄ—s“, – sako ValstybinÄ—s maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiÅ«ros vedÄ—jas Alvydas Stukas.
Ligos simptomai
Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dÄ—mesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrÄ—tÄ™s. Galvijai pradeda karÅ¡Äiuoti, jie praranda apetitÄ…. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmÄ—s gleivinÄ—se, tarpunagÄ—se ir apynagÄ—s odoje atsiranda vandeningų pÅ«slelių. Joms plyÅ¡us pažeidimo vietoje atsiveria opos. PÅ«slelÄ—s gali atsirasti ant teÅ¡mens. Ligai komplikuojantis opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, iÅ¡sivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvÅ«nai nugaiÅ¡ta.
KarÅ¡Äiavimas bÅ«dingas ir avims, ožkoms bei kiaulÄ—ms. Avims ir ožkoms atsiranda seilÄ—tekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagÄ—s ir tarpunagÄ—je susiformuoja pÅ«slelÄ—s. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiÅ¡kai užtrÅ«kti. Prieauglis gaiÅ¡ta.
KiaulÄ—ms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypaÄ apie rieÅ¡us, susiformuoja pÅ«slelių.
NustaÄius susirgimÄ… visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.
Viruso nešiotojai
SNL viruso neÅ¡iotojai yra nuo užsikrÄ—tusio gyvÅ«no iki žmogaus. „Ant gyvulio susiformavusios vandeningos pÅ«slelÄ—s plyÅ¡ta ir iÅ¡ jų iÅ¡siskiria labai pavojingas sekretas. Jame labai didelÄ— SNL viruso koncentracija. Sekretas patenka ant paÅ¡arų, ant žolÄ—s ir taip užkreÄiami kiti gyvuliai. Virusas gali patekti ir ant žmonių avalynÄ—s, drabužių, jų nedezinfekavus žmogus tampa viruso platintoju“, – pažymi A. Stukas.
„Šiais laikais, kai žmonės važinėja ilsėtis į šiltus kraštus, keliavusiems po SNL užkrėstus regionus, kaip Turkija, Vidurio Azijos šalys, Indija ir lankiusius ūkinių gyvūnų laikymo vietas, po atvykimo į Lietuvą reikėtų vengti įeiti ten, kur laikomi ar ganomi gyvuliai. Virusas gali parkeliauti ir per lauktuves.
Tarkime, ūkininkas lauktuvėms parvežė rūkytų mėsos gaminių, pavaišino ūkio darbuotojus, o mėsoje – virusas, kuris lengvai gali patekti į gyvūno organizmą, jei tokia mėsa pasivaišinęs žmogus prieš eidamas pas gyvulius nenusiplaus ir nedezinfekuos rankų. Grėsmę kelia ir aktyvi prekyba gyvuliais. Norint apsaugoti bandą, naujai įsigytus gyvulius reikėtų 21 dieną karantinuoti. Jei gyvūnas jau užsikrėtęs SNL, per tą laiką išryškės ligos simptomai. Jei pasirodys, kad gyvulys serga SNL, galbūt ūkininkui pavyks įrodyti, kad naujai įsigytasis neturėjo kontakto su jo laikoma banda, ir nereikės jos visos naikinti“, – teigia VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas.
DÄ—mesys biosaugai
Nors, pasak specialistų, kol kas Lietuvai nÄ—ra labai didelÄ—s Å¡ios ligos grÄ—smÄ—s, nes Å¡iuo metu artimiausia Å¡alis, kurioje SNL sparÄiai plinta, yra Slovakija. „Ten jau nustatytas penktas užsikrÄ—timo atvejis 3,5 tÅ«kst. galvijų fermoje. Visus gyvulius reikia sunaikinti. Atsirandantys antriniai židiniai rodo, kad liga toje Å¡alyje vis sunkiau sukontroliuojama. Kol kas mus skiria Lenkija, kur įdiegta nemažai apsaugos nuo viruso priemonių, bet jei liga pasireikÅ¡tų Å¡ioje kaimyninÄ—je Å¡alyje, situacija ir Lietuvoje taptų labai sudÄ—tinga. Gerai, kad daugelis Å«kininkų imasi saugos priemonių. Rekomenduotina, jei kas dar to nedaro, Å«kiui paslaugas teikiantiems specialistams prieÅ¡ įeinant į fermÄ… duoti vienkartinius drabužius ir apavÄ…, apriboti paÅ¡alinių žmonių lankymÄ…si ten, kur laikomi gyvuliai, įrengti dezinfekcines zonas, apsirÅ«pinti dezinfekcinÄ—mis priemonÄ—mis. Taip pat nesidalyti priekabomis, srutovežiais ir kita įranga bei įrankiais su kitais Å«kiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti. ReikÄ—tų saugos priemonių imtis ir parduodant gyvulį supirkÄ—jams. PaÄiam Å«kininkui iÅ¡vesti parduodamÄ… gyvulį, o drabužius, kuriais apsirengÄ™s lipo į priekabÄ… ar kontaktavo su vairuotoju, iÅ¡kart iÅ¡skalbti ir dezinfekuoti“, – primena M. KaÅ¡inskas ir pataria pasinaudoti Å¡iuo metu atsiradusia galimybe gauti paramÄ… investicijoms į biosaugÄ….
Parama biosaugai
Kaip informuoja ŽemÄ—s Å«kio ministerija, reaguojant į sparÄiai plintanÄias gyvuliams pavojingas ligas, paankstintas kvietimas investicijoms į biosaugÄ…. Parama tam teikiama pagal Lietuvos žemÄ—s Å«kio ir kaimo plÄ—tros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinÄ™ priemonÄ™ „Investicijos į prevencinÄ™ veiklÄ…, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiÅ¡kinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. teikiamoms paraiÅ¡koms finansuoti lÄ—Å¡os padidintos nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.
Paramos lÄ—Å¡omis finansuojama:
• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas bei įrengimas;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimas ir įrangos įsigijimas;
• darbo drabužių ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.
Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos (apmokėtos) jau pateikus Nacionalinei agentūrai paraišką paramai gauti. Išlaidos gali būti patirtos ir nesulaukus paraiškos paramai vertinimo.
Paramos intensyvumas – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Ūkiams, laikantiems iki 20 sÄ…lyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 000 eurų, o Å«kiams, turintiems daugiau kaip 21 sÄ…lyginį gyvulį, parama bus apskaiÄiuojama priklausomai nuo gyvulių skaiÄiaus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tÅ«kst. eurų, taÄiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali bÅ«ti naudojamas daugiau negu vienoje Å«kių laikymo vietoje, suma gali bÅ«ti padidinta iki 300 tÅ«kst. eurų.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba el. paštu info@vmvt.lt ir atitikti visus reikalavimus.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.
PastebÄ—jus laikomų gyvulių sveikatos pakitimus bÅ«tina kuo skubiau praneÅ¡ti privaÄiam veterinarijos gydytojui ar VMVT internetu užpildžius anketÄ… arba paskambinus tel.: 1879 ar +370 5 242 0108.  Daugiau informacijos www.vmvt.lrv.lt/lt
