Kai knygose prabyla gimtojo krašto atmintis ir vaikiškos fantazijos
Yra žmonių, kuriems gimtasis kraštas – ne tik vieta žemėlapyje. Tai jų gyvenimo dalis, širdies namai, neišsenkantis prisiminimų, istorijų ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Tokiems žmonėms neužtenka vien prisiminti praeitį – jie jaučia pareigą ją išsaugoti, užrašyti ir perduoti ateinančioms kartoms. Viena tokių asmenybių – Raseinių krašto garbės pilietė, rašytoja, poetė, kraštotyrininkė Marijona Birutė Navakauskienė.
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vykęs keturių naujų M. B. Navakauskienės knygų – „Milašaičių kraštas“, „Žuvų karalaitė“, „Neringos šeima keliauja upe“, „Eglės sapnas“ – pristatymas tapo jaukiu, nuoširdžiu susitikimu su žmogumi, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo kūrybos, istorijos, gimtojo krašto ir jo žmonių. Trys naujosios knygos skirtos mažiesiems skaitytojams, o ketvirtoji – istoriniam Milašaičių krašto atminimui įamžinti.
M. B. Navakauskienė – neeilinė asmenybė. Mokytoja, muziejininkė, rašytoja, poetė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, išleidusi jau 30 knygų. Tačiau vien skaičiais jos gyvenimo darbų ir nuopelnų neišmatuosi. Už kiekvienos knygos slypi daugybė valandų, praleistų ieškant, tyrinėjant, kalbinant žmones, renkant prisiminimus ir dėliojant juos į prasmingą pasakojimą.
Ypač įspūdingas autorės atsidavimas Milašaičių krašto istorijai. Rinkdama medžiagą apie šį kraštą, ji pėsčiomis nužingsniavo net 1 000 kilometrų! Tiek kilometrų – tai ne tik įveiktas atstumas. Tai šimtai susitikimų, pokalbių, išgirstų gyvenimo istorijų, atrastų likimų ir išsaugotų prisiminimų. Tai kelias, kuriuo eita ne dėl asmeninės garbės, o dėl noro išsaugoti tai, kas laikui bėgant gali negrįžtamai išnykti.
Ir turbūt ne vienam kyla klausimas – iš kur tiek energijos, užsispyrimo ir entuziazmo? Tačiau pabendravus su Maryte, kaip ją šiltai vadina pažįstantys žmonės, atsakymas ateina savaime. Tai žmogus, kurio širdyje, regis, niekada nepritrūksta jaunatviško smalsumo, gyvenimo džiaugsmo ir meilės žmonėms.
Susitikimo metu netrūko šypsenų ir nuoširdaus juoko. Autorės pasakojimai, pagardinti subtiliu humoru, taikliais pastebėjimais ir gyvenimiška išmintimi, leido pajusti, kad istorija gali būti ne tik rimta, bet ir gyva, įdomi, kartais net labai šmaikšti. Marytė turi nuostabią dovaną – apie sudėtingus dalykus kalbėti paprastai, o kasdienybėje pastebėti tai, kas priverčia nusišypsoti.
Ne mažiau svarbi ir jos kūryba vaikams. Juk knyga mažajam skaitytojui – tai pirmasis langas į pasaulį, kuriame gimsta vaizduotė, smalsumas, meilė gimtajai kalbai ir noras pažinti. Kurdama vaikams, autorė tiesia dar vieną prasmingą tiltą tarp kartų, kviesdama jaunuosius skaitytojus atrasti knygos teikiamą džiaugsmą.
Šiltų žodžių ir nuoširdžių sveikinimų renginyje nestigo. Autorę sveikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Diana Kaupaitienė, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Danguolė Kasparavičienė, Betygalos seniūnijos seniūnė Gitana Lušienė bei seniūnijos atstovės. Gražių žodžių negailėjo draugai, buvę mokiniai ir visi, kuriems teko pažinti šią energingą, kūrybingą, savo kraštui atsidavusią moterį.
O kiek daug pasako vien tai, kad šalia autorės buvo jos buvę mokiniai! Juk mokytojo darbo vaisiai matuojami ne vien išmoktomis pamokomis. Jie išlieka žmonių atmintyje, pagarboje, dėkingume ir po daugelio metų neužmirštamuose susitikimuose.
Per savo gyvenimą M. B. Navakauskienė pelnė daugybę garbingų įvertinimų. Tarp jų – Antano Giedraičio geologijos fondo garbės ženklas „Auksinis geologo plaktukas“, 2024 metais skirtas už reikšmingą geologijos viešinimo, populiarinimo ir jaunimo ugdomąją veiklą. Ji taip pat buvo nominuota televizijos laidos „Gimtoji žemė“ Jorės apdovanojimui. Šie ir kiti įvertinimai liudija jos plačią veiklą, nuolatinį domėjimąsi gimtojo krašto paveldu bei pastangas skleisti žinias apie jį.
Tačiau bene gražiausias apdovanojimas kūrėjui – žmonių dėmesys, nuoširdus bendravimas ir suvokimas, kad jo darbai reikalingi. Kad užrašytos istorijos bus skaitomos, kad išsaugoti prisiminimai nenugrims užmarštin, kad kažkas, atsivertęs knygą, atras savo gimtinės, šeimos ar net paties gyvenimo dalelę.
Tądien bibliotekoje buvo pristatytos ne tik keturios naujos knygos. Tai buvo susitikimas su žmogumi, kuris savo gyvenimu primena, jog kūrybai nėra amžiaus ribų, smalsumui nereikia leidimo, o prasmingiems darbams visada galima atrasti jėgų.
Ir galbūt čia slypi didžiausia Marytės gyvenimo išmintis – ne laukti, kol istorija pati pasibels į duris, o eiti jos pasitikti. Net jeigu dėl to tektų nueiti tūkstantį kilometrų.
Tad belieka palinkėti M. B. Navakauskienei stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos, naujų kūrybinių sumanymų ir dar daugybės gražių susitikimų su skaitytojais. Tegul jos plunksna ir toliau išsaugo tai, ką brangina širdis, o kiekviena nauja knyga tampa dar vienu prasmingu puslapiu mūsų krašto kultūros istorijoje.
Renata Aleksiejienė,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos kultūrinių renginių koordinatorė ir organizatorė
