Alio, Raseiniai

^[1]Va�sa�ros pra�d�ia dar��i�nin�kams ke�lia daug r?�pes�?i?. Kai au�ga�l?�lis skurs�ta, klau�sia�ma, ie��ko�ma prie��as�ties. Gal li�gos ar ken�k?�jai pa��ei�d?, gal tr?��? pri�tr?�ko? Kaip at�skir�ti? Pa��i?�r?�ki�me, da�lis po��y�mi? pa�na��?s � gels�ta, d�i?s�ta, rai�to�si la�pe�liai. Net ir nuo tr?��? skir�tin�g? ele�men�t? tr?�ku�mo prie��as�t? ne�leng�va nu�sta�ty�ti.

An�tai kai tr?ks�ta azo�to, dar��o�v? sil�pnai au�ga, la�pai b?�na �vie�siai �a�li ar raus�vai vio�le�ti�nio at�spal�vio. Fos�fo�ro tr?�ku�mo po��y�miai taip pat kiek pa�na��?s, dar pa�m?�ly�nuo�ja la�p? gys�los, apa�ti�n?je la�p? pu�s?�je ma�ty�ti raus�vai vio�le�ti�nis at�spal�vis. Tr?ks�tant ka�lio, la�pai, ypa? apa�ti�niai, pa�gels�ta, v?�liau pa�kra��?iai pa�ru�duo�ja lyg ap�de�gin�ti. Sil�pnai vys�to�si �ak�nys. Pa�mi�n?�jo�me tik tri�j? pa�grin�di�ni? mais�to ele�men�t? tr?�ku�mo po��y�mius, o jie �y�m?s, kai tr?ks�ta si�e�ros, mag�nio, kal�cio, bo�ro.

Da��niau�siai au�ga�lams tr?ks�ta azo�to. Pa�pil�do�mai dar��o�ves tr?��ia�me ta�da, ka�da jos ga�li dau�giau azo�to su�var�to�ti. Pa�vyz�d�iui, v?�ly�vie�ji ko�p?s�tai ar v?�ly�vosios bul�v?s azo�t? to�ly�giai var�to�ja per vi�s? ve�ge�ta�ci�j?, o anks�ty�vo�sioms dar��o�v?ms ar �ie�di�niams ko�p?s�tams jo dau�giau rei�kia ve�ge�ta�ci�jos pra�d�io�je. To�d?l pir�m? kar�t? ko�p?s�ti�n?s dar��o�v?s pa�pil�do�mai tr?��ia�mos at�si�ra�dus 3 � 4 tik�rie�siems la�pe�liams ar�ba dai�gams pri�gi�jus, ant�r? � kai pra�de�da for�muo�tis g?��?. Tai�gi be pa�grin�di�nio tr?��i�mo prie� s?�j?, bul�ves, mor�kas, bu�ro�k?�lius, agur�kus ir svo�g?�nus pa�pil�do�mai re�ko�men�duo�ja�ma tr?��ti kar�t?, o ko�p?s�tus � du kar�tus.

Pi�giau�sia tr?��a pa�pil�do�mam tr?��i�mui � amo�nio sa�liet�ra. Ta�?iau ne�re�ko�men�duo�ja�ma m?�s? svar�biau�sioms dar��o�v?ms � ko�p?s�tams, bu�ro�k?�liams, mor�koms, svo�g?�nams vie�nu kar�tu 10 m² lys�vei i��ber�ti dau�giau 200 g ar�ba 1 arui 2 kg amo�nio sa�liet�ros. Pe�rtr?��us ir nit�ra�t? ga�li su�si�kaup�ti dau�giau, ir dar��o�v?s �ie�m? lai�ky�sis pra�s?iau, jos bus ma��iau ska�nios.

Dar ge�res�nis pa�pil�do�mo tre��i�mo efek�tas, jei amo�nio sa�liet�r? ly�gio�mis da�li�mis mai��y�si�me su KE�MI�RA FER�TI�CA�RE tr?��a NPK san�ty�kiu 14�11�25. Au�ga�l?�lis ta�da leng�vai ?si�sa�vi�na�mo�je for�mo�je gaus ne tik azo�t?, bet ir fos�fo�r?, ka�l? ir vi�sus mik�roe�le�men�tus. O smul�kios tr?��os FER�TI�CA�RE da�le�l?s la�bai ge�rai ap�si�ve�lia ap�ie amo�nio sa�liet�ros gra�nu�les, ta�da leng�va ir pa�to�gu vie�no�dai i��ber�ti. Vai�si�n?ms dar��o�v?ms � po�mi�do�rams ir agur�kams, ku�rioms rei�kia ma��iau azo�to, amo�nio sa�liet�r? ge�riau mai��y�ti su FER�TI�CA�RE tr?��a NPK san�ty�kiu 6�14�30.

Ypa? ver�tin�ga tr?��a pa�pil�do�miems tr?��i�mams yra kal�cio sa�liet�ra, tu�rin�ti 16 proc. azo�to. Ji la�bai efek�ty�vi r?g��tes�n?�se dir�vo�se, ku�rio�se tr?ks�ta kal�cio, ir �ilt�na�miuo�se, kur nau�do�ja�ma dau�giau dur�pi?. Pat�r?��us kal�cio sa�liet�ra, pa�vyz�d�iui, po�mi�do�ro stie�bas b?�na stan�des�nis, la�pai ne�nu�lei�p?, au�ga�las at�spa�res�nis li�goms, vai�siai gra��es�ni, ge�riau lai�ko�si. Kal�cio sa�liet�ros nor�ma 10 m² lys�vei iki 300 g, 1 arui � iki 3 kg.

Ge�ra, bet kar�tais pa�mir��ta tr?��a pa�pil�do�mai tr?��ti yra ka�lio sa�liet�ra. Vi�dur�va�sa�ry vai�si�n?s dar��o�v?s � agur�kai ir po�mi�do�rai bei �ak�nia�vai�si�n?s dar��o�v?s � mor�kos, sa�lie�rai, pet�ra��o�l?s, o ir svo�g?�nai in�ten�sy�viau�siu vai�siaus ar �ak�nies au�gi�mo me�tu su�nau�do�ja daug ka�lio. Net tris ket�vir�ta�da�lius per ve�ge�ta�ci�ja su�nau�do�ja�mo ka�lio kie�kio. To�d?l pa�pil�do�mai tr?��ti ka�lio sa�liet�ra, ku�rio�je yra net 46 proc. ka�lio ir 13 proc. azo�to, yra la�bai efek�ty�vu. Tr?��i�mo nor�ma iki 200 g 10 m² lys�vei ar�ba 2 kg 1 arui.

Kai skurs�ta au�ga�l?�lis…