Ar?nas DAMBRAUSKAS
[1]
Daugiau nei prieš šimt? met? amerikie?i? rašytojas Markas Tvenas ?žvalgiai paragino: „Skub?kite ?sigyti žem?s. Niekas naujos nebegamina“. Ta?iau dabar situacija,regis, ima keistis. Pasaulyje jau planuojama, o kai kur ?gyvendinama savotiška žem?s plot? „gamyba“. Tai vadinamosios vertikalios fermos, kurios projektuojamos megapoliuose ant dangoraiži?.
Griebtis toki? projekt?, aišku, skatina pasaul? vis labiau spaudžiantis žem?s deficitas. Jungtini? Taut? atlikto tyrimo duomenimis, gyventoj? skai?ius žem?je ateinan?iais metais jau viršys 7 milijardus, o maždaug dar po keturiasdešimties pasieks 10 milijard? rib?. Min?t? statistik? pateik?s žurnalas „Valstyb?“ daro logišk? išvad?, kad, norint išmaitinti tok? skai?i? žmoni?, teks didinti dirbamosios žem?s plotus. B?da ta, kad 80 proc. vis? pasaulyje esan?i? žem?s plot? jau naudojami žemdirbystei, o d?l stichini? nelaimi? kasmet prarandama iki 15 proc. derliaus. Kei?iantis klimatui, šis gr?smingas skai?ius ir toliau gali did?ti, o maisto tr?kumui padengti reik?s maždaug Brazilijos dydžio žem?s ?kiui skirtos teritorijos.
Žvelgiant ? tokias perspektyvas, derlingais laukais apsuptas Raseini? miestas atrodo kupinas turt?. Juolab, kad tuos turtus dabar galima gana pigiai ?sigyti. „Alio, Raseini?“ redakcijos žiniomis, hektaras žem?s kainuoja apie 4 t?kst. lit?. Pas?li? plotai visame pasaulyje spar?iai tirpsta. Visiškai suprantama, kad esant tokiai situacijai, nekilnojamojo turto strategai labai greitai atkreips d?mes? ? tas žemes ir, aišku, panor?s j? kuo daugiau ?sigyti. Kaip žinome, kitais metais turi baigtis pereinamasis laikotarpis, kuriuo užsienie?iai negal?jo Lietuvoje pirkti žem?s. Tiesa, dar tikimasi, kad t? laikotarp? pavyks prat?sti iki 2014 met?. Kaip ten beb?t?, Lietuvoje dar n?ra žem?s plot? stygiaus, o štai megapoli? projektuotojai kuria miestus, kurie egzistuos didžiulio žem?s deficito s?lygomis. Tikimasi, kad d?l spar?iai tobul?jan?i? technologij? ateityje žmon?s išmoks negyvenamos ir nenaudojamos žem?s plotus transformuoti ? tinkamus žemdirbystei arba iš vandens iškels salynus. Vienas galim? ir lengviausi? sprendim? – vertikaliosios fermos, ?rengtos dangoraiži? virš?n?se. D?l didesnio saul?s kiekio ir kontroliuojamos aplinkos derli? jos tiekia visus metus. Kiaul?ms, karv?ms ir ožkoms jos gal ir nebus tinkamos, ta?iau galima sukurti itin palankias s?lygas daržov?ms ir vaisiams auginti, paukš?iams, žuvims ir kitiems smulkiems gyv?nams laikyti.
Manoma, jog s?kmingai ?diegus fermas bokšt? virš?n?se, milžiniškuose stikliniuose šiltnamiuose, iš karto b?t? išspr?stos kelios problemos: supaprast?t? logistika, d?l trumpesni? pristatymo atstum? b?t? naudojama mažiau chemikal? (kuri? reikia maisto šviežumui išlaikyti) ir sumaž?t? degal? s?naudos. Augalams augant vienam virš kito, kur kas efektyviau naudojamas laistymui skirtas vanduo, nes jis ne susigeria ? žem?, o nuteka kitiems augalams.„Valstyb?“ skelbia, kad, anot JAV mokslinink?, naudojant vertikali?j? žemdirbyst? kiekvienas ateities dangoraižis gal?t? tapti save išlaikan?ia ekosistema. Jei fermoms b?t? skiriama po 30 aukšt? kiekviename iš dangoraiži?, vienas miesto rajonas maistu apr?pint? apie 50 t?kst. gyventoj?, tad tokiam miestui, kaip Niujorkas, norint apsir?pinti maistu, net nereik?t? ?rengti po ferm? kiekviename dangoraižyje. Tikimasi, kad pirmieji dangoraižiai su maisto gamybai skirtomis fermomis tur?t? pasirodyti po 2 – 3 met? Dubajuje ir Kinijoje. Toki? plan? ?gyvendinimas duos kitokios naudos – pritrenkian?ios architekt?ros dangoraižiai taps turist? traukos centru. Reikia tik?tis, kad Raseiniai niekada nebus priversti imtis vertikalios žemdirbyst?s ir dar ilgai versis tradiciniu „horizontaliuoju“ ?kininkavimo b?du, o žmon?s tai vertins kaip didel? vertyb?, kuri? reikia puosel?ti ir kuo ilgiau išsaugoti.
Kai vienam bi?iuliui papasakojau apie planus dangoraižiuose kurti fermas ir šiltnamius, jis iš karto pasteb?jo ironišk? šios situacijos paradoks?. „Kai iš daugiabu?io persikraus?iau ? vienkiem?, iš karto pajutau ramyb? ir iki šiol m?gaujuosi priva?ios ir nepriklausomos erdv?s privalumais. Ta?iau gavau ir nemažai nauj? darb?,kuriais, gyvenant daugiabutyje, nereik?jo r?pintis. Tai namo, kiemo tvarkymas, šildymo sezono vargai. O daugiabu?i? gyventojai toki? r?pes?i? neturi. Galima sakyti, jog buitine prasme jie gyvena didžiulio komforto s?lygomis. Suprantama, jog už tai jie turi nemažai mok?ti šiluminininkams ir kitoms tarnyboms.Bet jei ir daugiabu?iuose kažkada bus prad?tos kurti su žem?s ?kiu susietos ?mon?s, tai tuomet daugiabu?iuose apskritai nebeliks jokios prasm?s gyventi“, – svarst? bi?iulis. Ta?iau vadinamosios vertikalios fermos – ne vienintel?s naujov?s, kurias ketinama diegti daugiabu?iuose namuose. Didži?j? pasaulio miest? dangoraižius planuojama paversti elektros gamybos j?gain?mis. Pranešama, kad netolimoje ateityje Dubajaus panoram? gal?t? papildyti ir turistus stebinti unikalus dinamiškos architekt?ros principais pagr?stas ir aplink savo aš? bsisukantis pastatas. Ital? architekt? vizijoje – 59 aukštai. Tarp j? sumontuota ?ranga, pastato aukštui besisukant d?l v?jo, generuot? elektros energij?. Nors id?ja kiek fantastiška, maž?jant pasaulin?ms naftos atsargoms ir kylant kainoms, pastatas, galintis apsir?pinti energija, atrodo kaip labai pažangios id?jos ?k?nijimas. Jo patrauklum? dar labiau didint? pro aplink savo aš? besisukan?io pastato langus matoma nuolat besikei?ianti miesto panorama. Pastatas 360 laipsni? kampu apsisukt? per savait?, o galimyb? kiekvienam aukštui suktis nepriklausomai mažint? tikimyb? nukent?ti nuo žem?s dreb?jimo.
Skai?iuojama, kad kiekviena iš 58 tarp namo aukšt? ?montuot? turbin? generuot? apie 0,3 megavato energijos, tod?l gaunamos energijos kiekio pakakt? ne tik 200 apartament? turin?iam pastatui, bet ir dar penkiems tokiems šalia esantiems. Dar viename Dubajaus pastate ant stogo planuojama sumontuoti galingas v?jo j?gaines ir saul?s baterijas. Kaip „Alio, Raseiniai“ jau praneš?, Raseiniuose v?jo j?gaines planuojama statyti laukuose. Sunku net pasakyti, ar tai gerai, ar blogai. „Horizontalioji“ energetika atrodo patraukliau nei vertikalioji. Apskritai prie žem?s prisirišusius lietuvius galima vadinti horizontali?ja tauta. Bent jau kol kas. Vertikaliai vystytis dar n?ra jokios b?tinyb?s, nes aplinkui – iki pat horizonto – dar daug neišnaudotos erdv?s: dirvonuojan?i? lauk?, sugriuvusi? ferm?, sunykusi? kaim?, laukian?i? elementaraus, horizontaliai ateinan?io progreso.