KAIMO TURIZMAS KITU KAMPU
Viktoras VITKUS
Atrodo, jau senokai pamirome s?vok? ki?as, ta?iau jis tikrai neinyko, bet ?gavo kitas formas. 1998m. apie j? praneko J?rat? Markevi?ien? pasteb?dama, kad Vilniaus senamiestyje apstu senovik? parduotuvi?, ueig?, viebu?i?, bet j? interjeruose nerasime konkre?ios, tikrosios Vilniaus ar Lietuvos praeities, kaip buvo pirmuose, prie keliolika met? ?rengtuose Lokio, Medinink? interjeruose. Dabar tokia situacija pla?iai matoma kaimo turizmo sodybose. Neiimtis ir Raseini? kratas. iandien autentas visai ar bent i dalies sunaikinamas (pvz. lakuojami raudon? plyt? r?sio skliautai), o jo viet? uima senov? apskritai. Kiemuose atsiranda Disneilendo atributai. J.Markevi?ien? teigia, kad vyraujant tokiai paminklinei vertei, paveldui paliekamas tik parodom?j? senien? ar istorijos simboli? vaidmuo. Dvaro teritorijoje atsiranda kelian?i? nuostab? etnografini? rakand? i vis? pakampi?. Paveldas visuomet konkre?ios vietov?s, konkretaus miesto ar kaimo vertyb?. Diugu, kad kai kurios kaimo bendruomen?s tai supranta ir eina teisingu keliu.
iandien matome nauj?j? paveldo puosel?toj?, istorini? objekt? savinink? agresij?, kuomet paveldas nuken?ia d?l asmenin?s naudos interes?. Danai susiduriamia su dviem architekt?ros tendencijom: adaptyvi?ja ir agresyvi?ja. Prie pirmosios prisilie?ia profesionalus architektas, antrajai atstovauja pats savininkas, kuomet architektas lyg ir atliko savo usakom?j? darb?, o toliau ?sijungia kitos fantazijos… Tuomet pradeda dygti visokios pav?sin?s, maudymosi kubilai, abejotini sportiniai ?renginiai. Dar nesud?ti visi takai d?l galutinio iluvos seni?nijos buv.
Burbikio dvaro likimo, o jau jo teritorijoje dygsta pastatas, gal ir pretenduojantis ? turizmo sodybos statinius, ta?iau nieko bendro neturintis su istorine aplinka.Visuomen?, ?skaitant ir vietinius politikus, gali tur?ti savas simpatijas ar antipatijas, suvokti vertes vienaip ar kitaip, bet b?tent profesionalai privalo iaikinti paveldo saugos prasm? ir apibr?ti tinkamiausius b?dus.
Baigiasi vasara, unys prie b?d? tingiai gaudo muses… Nesinori net nuimti pakeli? informacini? stend? su paveldosaugos enklu, kur ymimas Rokyn?s dvaras. Neteko jokiuose altiniuose rasti Rokyn?s dvaro Raseini? krate, neino jo nei kratotyrininkai, nei kompetetingi paveldosaugininkai. Apie tai, kad toje vietoje buvo Pal?k?io dvaras abejoni? n?ra. Neblogai b?t? ant valdov? r?m? pakabinti informacin? lent? su urau Brazauskyn?. Kiek galima juoktis i sav?s?
N?ra abejoni?, kad daugelis (bent kaimo turizmo sodyb? savininkai) susipaino su Lietuvos kaimo pl?tros 2007-2013 met? programos (KPP) priemone Kaimo turizmo veiklos skatinimas. iame projekte skirtas d?mesys aplinkos sutvarkymui. Danai manoma, kad viskas, kas yra priva?iose valdose, bus tvarkoma, kaip imano eimininkas. Toks manymas n?ra teisingas, nes tos valdos eksponuojamos visuomenei. Sovietme?iu, likvidavus daugum? vienkiemini? sodyb?, buvusi? kaim? gyvenviet?s liko vieninteliai liaudik?j? statybos ir kratotvarkos tradicij? liudytojai bei iki sovietme?io susiklos?iusio Lietuvos etnokult?rinio kratovaizdio komponentai. B?tent juos ir reik?t? saugoti. B?tent jie bus patraukl?s iprususiam ir pasiilgusiam tikrumo turistui. Profesorius, humanitarini? moksl? habilituotas daktaras Jurgis Bu?as rao: (…)Gamtos ir kult?ros itekli? panaudojimas gyventoj? poilsiui, paintinei rekreacijai, turizmo pl?trai perauga ? savarankik? rekreacin? ?k?, siekiant? tur?ti iai verslo akai teisikai reglamentuotas savo teritorijas. B?tina siekti,kad mogaus santykis su kratovaizdiu neb?t? ibalansuotas. Nauj?j? turizmo sodyb? statytojams gal vert?t? atkreipti d?mes? ? m?s? regiono tikr?sias etnotradicijas. Manau, kad tos sodybos, kurios tampa savaitgalio siaut?jimo vietomis, netur?s perspektyv?.
