Kainologija ir kriminologija
ar?nas BARKAUSKAS
lugdo l?tai
? klausim?, kaip suvaldyti kriminogenin? situacij?, daug patarim? gal?t? duoti kriminologai. O tai ? klausim?, kaip b?t? galima suvaldyti did?jan?i? kain? siaut?jim?, gal?t? atsakyti kainologai. Ta?iau tokio mokslo Lietuvoje n?ra: tam tikras kainolog? funkcijas prieokiais siekia atlikti Seimas. Tai mums visiems inomi parlamentar? bandymai reguliuoti plataus vartojimo preki? antkainius, vaist?, vandens, ilumos kainas.
Sistemingai kainologijos srityje stengiasi dirbti Valstybin? kain? ir energetikos kontrol?s komisija, ta?iau jos darbo rezultatai neap?iuopiami. Gana sunku suprasti, k? toji komisija yra nuveikusi. Kaip inome, ji reguliuoja transporto, ryi?, vandens, elektros, ilumos
kainas, kurios, nepaisant to reguliavimo, didiuliu akmeniu slegia imt? t?kstan?i? Lietuvos moni? biudetus. ?domu suinoti, kokios b?t? ilumos kainos, jei j? nereguliuot? komisija.
Dabar ilumos kainas galima pavadinti l?tai udan?iomis. O jei jos b?t? nereguliuojamos, matyt, udyt? greituoju b?du. Kas ino, gal taip b?t? net geriau mon?s maiau kankint?si? Nereik?t? nuolat su baime laukti art?jan?io ildymo sezono.
Lyg gryb? reguliavimas
Laisvosios rinkos ekonomikos poetai, dainiai ir kitokie garbintojai nuolat kartoja, kad kainas reguliuoti, neva, beprasmika: jas formuoja laisvoji rinka, panaiai kaip grybus formuoja aknys, samanos, miko em? ir oro s?lygos. Tad ar galima sukurti, pavyzdiui, gryb?
augimo reguliavimo komisij?? Sukurti aiku galima (valdininkai ir politikai tai puikiai moka), ta?iau kokia i to b?t? nauda? Matyt, labai nedidel?: naudos tur?t? tik komisijos nariai, kurie u darb? gaut? atlyginimus. Taigi visuomenei i to neb?t? jokios naudos.
Ta?iau ar verta lyginti kain? did?jim? su gryb? augimu? Kaip inome, iais metais grybai auga labai prastai, o kainos spar?iai. ?sivaizduojamieji kainologai kriminalist? metodais gal?t? isiaikinti, kokios j?gos slap?ia augina kainas. Nu?mus nuo kain? pirt? antspaudus, b?t? galima isiaikinti, kas prikio nagus konstruojant vienos ar kitos produkt? grup?s kainas. Jei pavykt? nustatyti, kad prie j? pirtus prikio konkuruojan?i? kompanij? atstovai, b?t? galima prad?ti ikiteismin? tyrim? d?l kartelinio susitarimo.
Bet kompanij? atstovai daniausiai tvirtina: prie kain? did?jimo mes savo pirt? neprikiome kainas didina globalin?s tendencijos visame pasaulyje ir nat?ral?s rinkos procesai. odiu, sugr?tame prie to paties tiesiog kainos stiebiasi ? vir? nat?raliai kaip grybai.
Kaip tai suprasti? Kod?l tokios didel?s kainos? stebisi kokiame nors prekybos centre ? kain? diungles uklyd?s pirk?jas. Gegut? tokias kainas ikukavo, atsako jam analitikai. Kuku litas, kuku dar vienas litas, ir taip toliau.
Seimo pastangos
ios kadencijos Seime net kelis kartus m?ginta reguliuoti kainas. Vienas vaist? kain? reguliavimas buvo ?teisintas, tad nuo pra?jusi? met? balandio 1 dienos yra ribojamas prekybinis vaist? antkainis. Siekta apriboti ir maisto preki? prekybinius antkainius. Laisvosios
rinkos specialistais save vadinantys analitikai tvirtina: gerai, kad nebuvo prad?ti reguliuoti maisto preki? prekybiniai antkainiai. Ta?iau praktikai svarstantiems vartotojams t? specialist? argumentai neatrodo ?tikinantys. Jau seniai niekam ne paslaptis, kad laisvojoje rinkoje laisvai jau?iasi tik didiosios kompanijos, kurios ne tik kad reguliuoja, bet dar ir sukuria savus laisvosios rinkos d?snius, kurie ?tvirtina nenutr?kstam? ry? tarp godumo ir kain?. Naivu tik?tis, kad stambi? kompanij? atstovai tarp sav?s kalb?t? madaug taip: metas, vyru?iai, susimainti savo peln?, iekokime b?d?, kaip gal?tum?me gerokai apkarpyti kainas.
Ir apskritai, kokias galias turi valdikos institucijos? Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijoje dirba valdininkai, o kainas kuria patyrusi? gudragalvi? b?riai, lupikavimo genijai, tad nenuostabu, kad reguliuotojus ima reguliuoti, neva, savaime besireguliuojanti rinka.
Negalima sakyti, kad kainos yra neprognozuojamos: jos nuolat auga. Panaiai kaip orai ruden? nuolat darosi dr?gnesni ir altesni. Galima sp?ti, kad Lietuvos laukia stingdan?i? kain? iema.
Atsargiai krua!
B?t? galima netgi ?steigti kain? prognozi? tarnyb?, kuri dirbt? panaiai kaip ir meteorologai, kasdien praneantys savo pasteb?jimus. Jie gal?t? informuoti apie kain? nuolaidas prad?sian?ius draskyti atiaurius rudens v?jus ir kitus (deja, daniausiai nemalonius) kainodaros pasaulio reikinius.
Pavyzdiui: Neseniai Lietuvoje paym?jome rudens lygiadien?, kai kainos ir vartotoj? perkamoji galia sudar? tam tikr? pusiausvyr?. Kadangi nuo rudens lygiadienio dienos vis labiau trump?s, kainos bus vis labiau slegian?ios, temdan?ios saul? ir neadan?ios joki? pragiedruli?.
Pirmadien?, kalb?t? kain? meteorologas, Lietuv? pasieksGraikijoje susiformav?s anticiklonas, kuris ? Lietuv? atne atiaurius infliacijos g?sius, al? udengs tams?s debesys. Gali griaud?ti perk?nijos, kurios sukr?s finans? rinkas, tod?l kai kuriuos Lietuvos rajonus
gali niokoti stipri dideli? kain? krua. Ypa? stipri krua numatoma Vilniuje, Kaune ir kituose didiuosiuose Lietuvos miestuose.
Krua! Krua! r?ks mon?s ir b?gs gelb?tis, d?kingi, kad kain? meteorologai juos persp?jo. Kur krua? Kas kru?? steb?sis nesigaudantis vartotojas. Ir jiems bus atsakyta, kad Lietuvoje visur krua. Nes kain? krua panaus reikinys, kaip stiprus pietvakari? v?jas, atneantis ? Lietuv? Vakar? kainodaros standartus. Kartais to v?jo g?siai pasiekia imto eur? per sekund? greit? ir neinia, kur ipusto visus litus i pinigini?. O paskui dar ir krua be pasigail?jimo.
Ta?iau kit? savait? debesys sklaidysis, tarsi ramindamas pranea kain? meteorologas. Tik retkar?iais, art?jant alg? dienai, kai kuriose vietose palis smulkiais centais. Daugiausiai didmies?iuose. Ir tik iek tiek lietaus gali kli?ti Raseiniams, Ariogalai. Kitur tik?tis
lietaus neverta.
Batonezo ir teisyb?s poreikis
Lietuvos statistikos departamentas pranea, kad maisto produkt? kainos alyje auga jau septint? m?nes? i eil?s.
Nuolat did?jant kainoms ir prasidedant slegian?iam ildymo sezonui, gali ipopuliar?ti naujoviki patiekalai. Vienas i toki? batonezas. is valgis gaminamas i paties pigiausio batono ir paties pigiausio majonezo. Ant batono riekut?s pakanka utepti majonezo, ir jau turime batonez?.
Labai pravers ir di?v?siai. Juos galima taip nusmailinti ir igal?sti, kad jie tampa pavojingi it suomiki peiliai.
Kod?l usimin?me apie peilius? Tod?l, kad did?jan?ios maisto kainos gali sukelti socialinius neramumus.
Apie tai ?domi? min?i? pateik? Complex Systems Institute prezidentas Yaneeras Bar-Yamas, kurio pasteb?jimai ne per seniausiai buvo iplatinti internetiniuose portaluose.
Stygius ir neramumai
Kai maisto stygius ir did?jan?ios kainos kelia mon?ms nevilt?, grei tai prasideda socialiniai neramumai, teigia instituto prezidentas. i taisykl? tinka tiek XVIII amiaus Pranc?zijai, tiek dabartiniams laikams. Maisto kain? ir neramum? analiz? rodo, kad 2008 metais riau?s d?l maisto stygiaus ir neramumai arab? pasaulio alyse gali pasikartoti visame pasaulyje.
Kai maisto kainos pasiekia maksimum?, kyla riau?s. Atkreipkite d?mes? ? didiausius kain? padid?jimus, ? pagrindin? tendencij?. Po met?, dvej? prasideda chaosas, teig? Y. Bar-Yamas.
Y. Bar-Yamas su kolegomis ieko matematini? duomen? ?vairiose socialin?se situacijose rinkos tendencijose, ekonominiuose modeliuose, etninio smurto proveriuose, Holivudo filmuose. Naujausias j? tyrimas po metus did?jusi? pagrindini? maisto produkt? kain?
2008 metais kilusios riau?s ir neramumai arab? pasaulio alyse.
Tyr?jai toli grau ne pirmieji laiko did?jan?ias maisto produkt? kainas socialin?s nelygyb?s ir desperacijos bei mait? prieastimi.
Reikia bandeli?
Ta?iau norint aktyviai reikti savo nuomon?, reikia kalorij?. Nusilpus ir nepavalgius galime tik dejuoti, lieti aaras ir leisti uvaldyti save li?dnoms emocijoms, kurios neskatina produktyviai veikti.
Pasakojama, kad Pranc?zijos karalien? Marija Antuanet? igirdusi, neva jos pavaldiniai nebeturi duonos, suuko: Tai tegul valgo bandeles!
Metas b?t? pasiteirauti, kokias bandeles did?jan?i? kain? spaudiamiems vartotojams si?lo valdios institucijos.
Kol kas ? toki? bandel? pana?s yra vis ne?gyvendinami ketinimai didinti minimal? m?nesio atlyginim? (MMA), kuris nekyla nuo 2008 met?.
Dar neseniai buvo aikinama, kad didinti MMA trukdo kriz?. Dabar, kai kriz? lyg ir baig?si, o nauja dar nesp?jo atgarm?ti, regis, yra tinkamas laikas MMA padidinti. Europos S?jungos (ES) statistikos agent?ros Eurostat duomenimis, i? met? pradioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas maiausi? tarp S?jungos ali?.
iuo metu minimalus darbo umokestis Lietuvoje sudar? 232 eurus. Latvijoje jis siek? 254 eurus, Rumunijoje 142 eurus, o Bulgarijoje 123 eurus. Didiausias tarp Baltijos ali? minimalus atlyginimas buvo Estijoje 278 eurai.
Tarp nauj?j? ES valstybi? nari? didelis minimalus atlyginimas buvo Maltoje ir Slov?nijoje atitinkamai 655 ir 597 eurai.
Visos ES mastu didiausias minimalus darbo umokestis buvo Liuksemburge (1683 eurai), Airijoje (1462 eurai) ir Nyderlanduose (1408 eurai). Palyginimui, Jungtin?se Valstijose minimalus umokestis sudar? 872 eur?.
Kaip matome, lietuvikos minimalaus atlyginimo bandel?s yra labai mayt?s ir gardiomis j? nepavadinsi. Deja, didel?s pas mus yra tik kainos.
