Kaip ariogališkiai dzūkui žmoną rinko

Siųsti Versija spausdinimui

VšĮ neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro užimtumo specia­listė Meilutė Karaktinavičienė pakvietė lankytojus į nuostabią ekskursiją. Nuvykome į Druskininkus, seniai (net nuo 1794 m.) žinomą kurortą. Miestas garsėja savo mineraliniu vandeniu ir gydyklomis, SPA centrais ir vandens pramogų parku.
Maloni gidė, pasitikusi mus prie Druskininkų savivaldybės ir pasivadinusi plepia ponia, supažindino su miesto istorija ir nuvedė prie bene didžiausios kurorto įžymybės – šokančio vandens fontano. Palietėme su vandens purslais besisukantį kamuolį, pasiklausėme šokančio fontano muzikos, pasigrožėjome Nemuno pakrančių gamta. Aplankėme senosiose gydyklose įkurtą viešbutį „Europa Royale“ ir vandens pramogų parką. Degustavome kelių rūšių mineralinį vandenį, išbandėme „Grožio šaltinio“ vandens stebuklingą poveikį, pabuvojome žiemos sode „Flores“, dvelkiančiame Balio salos atogrąžų nuotaikomis, ir atsisveikinome su plepiąja ponia.
Po malonių įspūdžių skubėjome susitikti su Jaskonių ir Naujasodės bendruomene. Įteikė mums „cikro dzūko“ pasus, kruopščiai patikrino „muicinikas“, uždėjo pasuose antspaudus, pasiūlė vaistų ir pakvietė vidun. Čia mūsų laukė mama su sūneliu Pranu. Paragavę dzūkiškų vaišių, susipažinę su dzūkišku žodynu, gavome rimtą užduotį – išrinkti Pranukui žmoną iš mūsų krašto. Pasitardamas su mama Pranas mums skyrė įvairių užduočių, šokių ir ratelių. Ši dzūkiška programa įtraukė į „cikras“ dzūkiškas linksmybes. Po didelės atrankos Pranulis nusižiūrėjo vieną mūsiškių, bet mes jos nepalikome dzūkams, o parsivežėme atgal į Ariogalą. Tegul ieško žmonos savo krašte.
Puikiai praleidę dieną maloniai palydėjome vasarą.
Janina Vaivadienė,
Neįgaliųjų kabineto lankytoja

Komentarų nėra