Kun. Vitas Kaknevi?ius
Kaip aš nor??iau,
Kad vienas kit? mes suprastume
[1]
Ir meil?s ugn? degintume širdy,
Kad nuoskaudas ir sunkumus nuk?stume,
Suklupusiam suteiktume j?g? gyvent viltyj.
Kaip aš nor??iau,
T? meil?s himn? vis giedoti
Kartu su vyturiu ryte,
Pavasario gyvyb? kr?tine alsuoti,
Augim? gr?dui duoti – kartu su žeme.
Kaip aš nor??iau,
Kad g?ris ?žuolais pavirst?,
Kurie nebijo v?tr? ir audr?,
O žem? vien meil?s žiedais nus?t?,
Kad nebelikt? raudan?i? širdži?.
Kaip aš nor??iau
Gyvyb?s vandeniu pavirsti
Ir troškul? malšinti meile ir tiesa,
Tada tikrai pasaulyje gyventi
Neb?t sunku, nes šviest? dieviška šviesa.