Kaip gyvename, taip ir vairuojame

[1]Šar?nas BARKAUSKAS

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininkui ne kart? yra tek? išgirsti nusisteb?jim?, kad Lietuvos keliuose važin?ja labai daug agresyviai nusiteikusi? vairuotoj?, kurie pirm?kart pamatyt? žmog? gali išvadinti p…astu, debilu ir kitais labai neišradingais, žem? emocin? intelekt? liudijan?iais epitetais.

Ne per seniausiai paskelbta, jog paskutini? tyrim? duomenimis (kuriuos pareng? Vytauto Didžiojo universitetas), Lietuvoje agresyvi? vairuotoj? nemaž?ja.

Ties? sakant, Lietuvoje n?ra joki? priežas?i?, d?l kuri? bent šiek tiek gal?t? maž?ti vairuotoj? agresija. Jei, pavyzdžiui, ? degalin? atvažiav?s vairuotojas nusteb?s pamatyt?, kad litras dyzelino kainuoja du litus, jam labai pasitaisyt? nuotaika ir jis tapt? ne agresyvus, bet malonus ir gal net paslaugus vairuotojas. Prisipyl?s piln? bak? gerokai atpigusi? degal? ir žinodamas, kad pinigin?je dar liko lit? kitiems pirkiniams, toks vairuotojas b?t? gerokai atidesnis kitiems eismo dalyviams.

Greitai ?siunta

Ta?iau degalin?se, deja, geros nuotaikos tikrai nepasisemsi. Iš j? vairuotojai išvažiuoja priblokšti padid?jusi? kain? ir, suprantama, gerokai ?nirš?, labai jautriai ir net skausmingai reaguojantys ? kit? eismo dalyvi? klaidas ar nekorektišk? elges?.

Kartais to pyk?io priežastis gali b?ti ir bandymas aplenkti. Agresyv?s vairuotojai tokio, j? nuomone, pažeminimo negali pak?sti, tod?l desperatiškai spaudžia grei?io pedal? iki dugno, o automobilis vaitodamas ir barstydamas detales savižudiškai lekia ? priek?. Jei pavyti ir aplenkti nepavyksta, agresyvusis vairuotojas ima pl?stis, keiktis pa?iais šlykš?iausiais žodžiais. Jei jo automobilio prietais? rodmen? skydelis fiksuot? ne tik greit?, bet ir agresijos intensyvum?, tokia rodykl?, be abejon?s, b?t? ties aukš?iausia padala.

Pasitaiko vairuotoj? – runkeli?. Tai tie, kurie važiuodami r?ko, o cigaret? išmeta tiesiog ant kelio. Tie runkeliai kartais išprovokuoja gana rami? vairuotoj? agresij?. Vienas gana garsus sportininkas prisipažino, kad cigaretes ant kelio svaidantys vairuotojai j? labai sunervina ir jis netingi j? pamokyti.

„Jei cigaret? išmeta prie sankryžos, išlipu iš mašinos ir aiškinu apie pagarbos vienas kitam supratim?. Gerai, jei oponentas b?na supratingas ir pakelia numest? nuor?k?. Priešingu atveju ištempiu j? iš mašinos ir aukl?ju kaip t?vas maž? vaik?“, – prisipažino emocionalusis sportininkas.

Ieškok moters…

Deja, tenka pripažinti, kad vairuotoj? agresij? savo veiksmais kartais sukelia moterys. Pa?iam „Alio, Raseini?“ krapštotyrininkui teko matyti, kaip prasilenkdamos ties sankryža dvi damos sustabd? savo automobilius trumpai pasikalb?ti. Jos, regis, net nepasteb?jo, kad už j? automobili? iš karto susidar? kamš?iai ir vos ne?vyko kelios avarijos. „Vištos“ buvo pats švelniausias žodis, kuriuo damas apib?dino situacij? mat? ir jos ?kaitais tap? vairuotojai.

Kaip paaišk?jo iš tyrim?, moterys gali sukelti ir kitoki? problem?. Anglijoje atliktos socialin?s apklausos autoriai padar? išvad?, kad daugelis avarij? vasar? ?vyksta d?l lengvai apsirengusi? mergin?. Pasak tyr?j?, 29 procentai apklaust?j? pareišk?, jog vasar? atitraukia akis nuo kelio, kai šaligatviu eina menkai apsirengusios merginos, o 21 procentas prisipažino, kad per karš?ius tampa agresyvesni.

Padang? gamintojo „Goodyear“ iniciatyva kai kuriose Britanijos vietov?se buvo sumontuoti stendai, ?sp?jantys apie galim? agresyvi? vairuotoj? pasirodym?. Kaip matome, moterys ir agresija gali tapti galvos skausmu ne tik Lietuvoje. Teisyb?s d?lei reik?t? pasakyti, kad dauguma moter? vairuoja labai atsakingai ir yra pavyzdingos bei kult?ringos eismo dalyv?s. O štai apie jaunim? to tikrai nepasakysi. Jaunimo agresija kelyje iš dalies suprantama. Kaip žinoma, Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis vienas didžiausi? Europos S?jungoje. Gali b?ti, kad negal?dami savo energios išlieti darbe, jauni žmon?s ta energija tiesiog taškosi atsis?d? už automobilio vairo.

Jau?iasi kaip išmin?iai

Agresyv?s vairuotojai dažniausiai yra ?sitikin?, kad tik jie yra patys geriausi vairuotojai. Kai yra toks nusiteikimas, atsiranda noras mokyti kitus. Visi turb?t esame mat? situacij?, kaip kokioje nors sankryžoje klaid? padar?s nepatyr?s ar išsiblašk?s vairuotojas iš karto sulaukia labai negatyvaus d?mesio – jam pro langus pradedami rodyti pirštai, pasigirsta pikti signalai, kai kurie vairuotojai savo nepasitenkinim? demonstruoja netgi tam tikrais manevrais, kuri? tikslas – kažkaip pamokyti prasikaltus? vairuotoj?, t. y. ?kirsti jam ? sprand?. Suprantama, kad tokia autopedagogika yra tikras nesusipratimas ir „aukl?jamajam“ jokios naudos neduoda. Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, ta?iau, regis, kad vairavimo b?das ir meistriškumas priklauso nuo sekso kokyb?s.

Lenk? seksologas Zbigniewas Lewas-Starowiczius tvirtina, kad nepavyk?s seksas, meiluž?s ar žmonos nepasitenkinimas daugel? vyr? taip nuvilia, kad jie siekia kuo grei?iau emociškai išsikrauti, ir vis? pykt? išlieja vairuodami automobil? – s?d? prie vairo tampa pramuštgalviais vairuotojais. Lenk? dienraštis „Superexpress“ rašo, jog 2001 metais Lenkijos automobili? transporto institutas nustat?, kad dvi iš trij? avarij? buvo suk?l? agresyv?s vairuotojai. „Agresyviai vairuodamas vairuotojas bando kompensuoti nes?kmes, o automobilis jiems suteikia j?gos pajautimo jausm?“, – tvirtina psichologas.

Siekia d?mesio

Savo pasteb?jim? apie vairuotoj? agresij? turi ir kit? šali? specialistai. Psicholog? atliktas tyrimas atskleid?, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobil? iš kit? tokiais dalykais kaip pagal užsakym? pagaminti valstybiniai automobilio numeriai, didesnis duslintuvas ar net lipdukai, yra link? dažniau demonstruoti agresyv? elges? kelyje. „Renault and Safety“ tyrimas rodo, kad 90 proc. agresyvi? vairuotoj? yra vyrai, dažniausiai 25–44 met? amžiaus, ta?iau auganti tendencija demonstruoti agresij? prie vairo pasteb?ta ir tarp moter?.

Agresyviu vairavimu laikomi tokie veiksmai kaip grei?io viršijimas, itin staigus startavimas užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavimas per arti kit? transporto priemoni?, pavojingas manevravimas iš vienos eismo juostos ? kit?, kit? eismo dalyvi? neinformavimas apie ketinamus atlikti manevrus, šviesofor? ir eismo ženkl? ignoravimas.

„Yra konkre?i? situacij?, kuriose mes galime tik?tis agresyvaus elgesio. Tarp toki? situacij? tikrai yra eismo kamš?iai ar sud?tingesn?s kelio atkarpos, kur kei?iami kelio ženklai ar atliekami kiti darbai, taip pat važiuojant ? ir iš darbo, gr?žtant namo po atostog? ar savaitgali?“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.

Duok kvailiui keli?

Žinant psicholog? atlikto tyrimo rezultatus, galima numatyti, kad vairuotojai, siekiantys išskirti savo automobilius iš kit?, tik?tina, kelyje elgsis agresyviai.

Specialistai pataria: kelyje pasteb?j? agresyv? vairuotoj?, išlikite ram?s. Pirmiausia pabandykite užleisti jam keli?.

„Tur?tum?me vengti situacij?, kurios yra potencialiai provokuojan?ios. Geriau nebandyti aplenkti, vytis ar blokuoti agresyvaus vairuotojo automobil? kelyje. Patariama vengti aki? kontakto, kuris gali sukelti papildom? pykt?. Tur?tum?te ignoruoti agresyvius gestus, tiesiog neatsakykite ? juos. Jei matote, kad automobilis vairuojamas taip, jog kyla pavojus kitiems vairuotojams,tur?tum?te apie tai pranešti policijai“, – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Niekada nereikia bandyti pamokyti agresyv? vairuotoj?, nes tai – policijos patruli? užduotis.

Pliušiniai automobiliai?

Ne kart? yra pasteb?ta, kad žmoni? agresij? ir kitokias stresines emocijas tarsi sugeria pliušiniai žaislai. Teigiama, kad net 35 proc.suaugusi? brit? prisipažino miegantys su pliušiniais mešku?iais, kurie padeda numalšinti stres? ir ramiai miegoti nakt?. .

Gal agresyviam vairuotojui reik?t? miegoti su pliušiniu automobiliu? O kod?l gi nepabandžius?

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininkui neseniai teko bendrauti su vienu specialistu, daug met? už?musiu aukštas pareigas keli? policijoje.

Šio pareig?no pasteb?jimais, pastaraisiais metais vairuotoj? kult?ros lygis pastebimai pakilo: sumaž?jo nerodan?i?j? pos?kio, piktnaudžiaujan?i? grei?iu, neturin?i? vairuotojo-džentelmeno savybi?.Specialisto teigimu, lietuviai vis dažniau važin?ja Skandinavijos, Vakar? Europos šali? keliais ir norom ar nenorom perima tenykšt? aukštesn? vairavimo kult?r?.

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininko nuomone, vairuotoj? agresija – ne ?gimta, bet gyvenimo aplinkyb?se ir kelyje ?gyjama neigiama savyb?. Galima pasakyti net ir taip – kaip gyvename, taip ir vairuojame. Turint galvoje pastaruoju metu besikomplikuojan?i? ekonomin? situacij?, brang? šildym? ir kitus nemalonumus, naivu b?t? teigti, kad agresyvi? vairuotoj? keliuose pastebimai sumaž?s.


Ar Nemakš?iai – tvartas?

Kiauli? kompleks? Nemakš?iuose užsimoj? ?kurti danai jau planuoja ir šalutinius verslus bei motinines ?mones. Viena toki? ?moni? – „Bezdolita“. Tai bus labai našus š… gamybos padalinys. Greta kiauli? auginimo ir „Bezdolitos“ gamybos kompleks? planuojama ?steigti ?vairi? paslaug? tinkl?, kad Nemakš?i? gyventojams tarp srut? b?t? kuo maloniau gyventi.

Tuo tikslu šiaurin?je miestelio dalyje suplanuota pastatyti dujokauki?, dezodorant? ir rožini? akini? prekybos centr?, kuris apr?pins darbu kelias dešimtis miestelio gyventoj?.

Dujokauki? prekybos centre Raseini? rajono gyventojai net su 3 procent? nuolaida gal?s ?sigyti danišk? dujokauki? komplekt?, o prie šio komplekto dar gaus dovan? – rožinius akinius su 2 proc. nuolaida. Užsid?jus tokius akinius ir užsimaukšlinus dujokaukes, Nemakš?i? gyventojams kiaul?s atrodys kaip labai graž?s rožiniai paršeliai, tiesiog kaip pliušiniai žaisliukai. Ir, kas svarbiausia, nesijaus jokio blogo kvapo.

Negana to, šalia „Bezdolitos“ ims veikti dezodorant? prekybos centras, kuriame Nemakš?i? gyventojams bus taikomos didel?s nuolaidos: perkant šimt? dezodoranto flakon?, šimtas pirmasis – už pus? kainos.

„Bezdolitos“ dukterin? ?mon? „Smirdžius“ planuoja ?steigti ir gamybos padalin? – tai bus absoliu?iai hermetiškus, jokio kvapo nepraleidžian?ius langus gaminantis cechas. Toki? lang? prireiks visiems Nemakš?i? namams, nes abejojama, ar žmon?s ir namuose nor?s b?ti su dujokauk?mis.

„Bezdolitos“ planuose ?steigti ir musi? naikintoj? padalin?, nes kur „Bezdolita“, ten ir spie?iai musi?.

Kiauli? auginimo kompleksas apylinkes apr?pins ypating? srut? r?šimi – raugintomis srutomis. Oi, bra?, tai tikrai ypatingai šlykštus kvapelis, turintis atomin?s galios poveik?. Kadangi nuo gryno oro dar neatprat? lietuviai tokio kvapo tiesiog negali toleruoti, netoli „Bezdolitos“ bus ?steigtas Tolerancijos centras, kur lektoriai iš Danijos skleis europin?s tolerancijos id?jas. Labai gali b?ti, jog lektoriai nutyl?s, kad Danijoje iki 2015 met? planuojama ? Ryt? Europos šalis iškraustyti didži?j? kiauli? verslo dal?. Tai bus pateikiama kaip pažangi europin?s patirties sklaida ? Rytus.