Kaip ir kod?l pandemija tapo �infodemija�?

Pasaul? sukr?tusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo ?vardinta kaip informacin? epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai suk?l? dar didesn? chaos?, nes �mon?ms tapo sunku atsirinkti teising? ir patikim? informacij?.
Nors nuo pandemijos prad�ios pra?jo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki �iol, o dezinformacija ir melagienos neatsitrauk?.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevi?iaus teigimu, �iuo laikotarpiu visuomen?s psichikos b?sen? lemia ne tik pandemija, informacin? epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas.

Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, i�likti s?moningiems ir apsaugoti save stengiantis riboti laik? socialiniuose tinkluose ir kituose informacij? skleid�ian?iuose kanaluose.

Pasaulin?s negandos daro did�iul? ?tak?

Pasak M. Marcinkevi?iaus, prie aplinkybi?, kurios daro did�iausi? ?tak? �iandienin?s visuomen?s psichikos sveikatai, b?t? galima priskirti pasaulin? pandemij? ir Ukrainoje vykstant? kar?.
�Tik prasid?jus pandemijai, specialistai i�kart diskutavo, koki? reik�m? tai tur?s m?s? psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija u�sit?s? gerokai ilgiau, nei visi tik?josi, per t? laikotarp? daugelis sutrikim? mumyse u�sifiksavo ir tapo l?tiniais. Tai yra viena prie�astis, kod?l mes pandemijos pasekmes vis dar jau?iame ir jausime, � pa�ymi M. Marcinkevi?ius ir priduria: � Nema�a dalis asmen? jau?ia pokovidinio sindromo pasekmes � �mon?s jau?iasi lyg r?ke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negeb?jimas susikaupti ir i�laikyti d?mesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikat?.�
Nors �iuo metu ekstremalioji situacija �alyje d?l COVID-19 yra oficialiai nutraukta, art?jant �altajam sezonui daugelis jau?ia didesn? nerim?, ne�ino, kas laukia ir ko reik?t? tik?tis.
Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia d?mes? ir ? netoliese vykstant? kar? Ukrainoje, kuris turi did�iul? ?tak? dabartinei visuomen?s psichinei ir emocinei gerovei.
�Visi matome �okiruojan?ius vaizdus i� karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai � vieni turi gimini? ar pa�?stam? Ukrainoje, kiti priglaud�ia karo pab?g?lius savo namuose, treti savanoriauja�, � sako psichiatras ir papildo, kad ypa? karo prad�ioje buvo jau?iamas did�iulis nesaugumo jausmas, baim? ir gr?sm? gyvybei.
Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonomini? sunkum?, kurie neigiamai veikia �moni? gerov?: �M?s? psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukelt? i�bandym?, gavo antr?j? bang? � karo sukelt? nestabilum?.�

�Ro�inis� pasaulis sugriautas

M. Marcinkevi?ius sako � kiek�vienas i� m?s? galime asmeni�kai palyginti, kaip jaut?m?s 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo ir m?s? gyvybei negr?s? pavojus, ir kaip jau?iam?s dabar.
�Anuomet keliavome po vis? pasaul?, jaut?m?s saug?s ir m?gavom?s gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas �is vaizdas subyr?jo ? �ipulius. Supratome, kad esame labai pa�eid�iami�, � ai�kina gydytojas psichiatras.
�Tik?jome, kad pasaulis yra pakankamai pa�angus ir geb?s susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais. Ta?iau pasirod?, kad net ma�as virusas gali visk? sugriauti, pra�udyti artimus �mones ir sukelti did�iuli? padarini?. Taip pat ir netolimoje Europos �alyje kil?s karas mus privert? susim?styti, kad i� ties? mes nesame paj?g?s kontroliuoti savo gyvenimo�, � pandemijos ir karo poveik? psichikos sveikatai apib?dina M. Marcinkevi?ius.
Anot jo, nuo koronaviruso prad�ios jau?iamas lengvos depresijos, nerimo, ypa? nemigos sutrikim? padid?jimas.
��iuo metu kol kas nematome didelio pager?jimo, bet jo ir negali b?ti d?l pastar?j? ?vyki? pasaulyje.�

Kaip pandemija tapo �infodemija�?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo pirmieji, kurie COVID-19 protr?k? pavadino �infodemija�. �is terminas rei�kia mil�ini�k? tikslios ir netikslios informacijos kiek?, d?l kurio �mon?ms tampa sunku atsirinkti teising? informacij?, patikimus �altinius.
�Nat?ralu, kad prasid?jus koronaviruso infekcijos plitimui neigiamos informacijos buvo labai daug � kone visi vis tikrindavome, kiek yra nauj? u�sikr?tim?, mir?i?, kokia gr?sm? ir koki? nauj? rekomendacij? reikia laikytis norint i�saugoti savo sveikat?. Kada gauname tok? did�iul? informacijos kiek?, tai neigiamai veikia �mogaus psichikos sveikat?. Tad pagrindinis patarimas � riboti savo buvim? socialiniuose tinkluose, interneto svetain?se, kuriose gaunate ir skaitote ?vairi? informacij?�, � sako psichiatras. Jis papildo: �U�tenka �inoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kart? ar kelis per dien?, o ne kas pusvaland? ar dar da�niau.�
Primenama, kad tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situacij? Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vyriausyb?s interneto svetain?je www.koronastop.lrv.lt.

Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui

Nors ankstesn?s epidemijos taip pat k?l? nerim? ir s?jo panik? pasaulyje, baimei d?l COVID-19 didel? ?tak? tur?jo ir vis dar turi itin greitas ir globalus informacijos perdavimas: internetas, socia�liniai tinklai.
Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internet? ir socialinius tinklus galima pavadinti trumpai ir konkre?iai � informaciniu �iuk�lynu.

�Nors ten b?na labai ger? ir nauding? dalyk?, viskas jame yra suversta ? vien? kr?v? � tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai. Jeigu informaciniai kanalai, tokie kaip spauda ar televizija, turi tam tikr? �moni?, kurie vis? informacij? �prako�ia�, socialiniuose tinkluose visi gali platinti bet k?�, � pabr?�ia M. Marcinkevi?ius ir atkreipia d?mes? ? dezinformacijos ir melagingos informacijos mast?.
Akcentuojama tai, kad oficia�lios ir patvirtintos informacijos priemon?s da�nai atnaujina turin?, o kiti kanalai ar grup?s, skleid�ian?ios dezinformacij?, remiasi tomis pa?iomis s?mokslo teorijomis, mitais.
Be to, gydytojas psichiatras ?sp?ja: moksliniais tyrimais ?rodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose �mogaus savijauta ir dvasin? b?sena pablog?ja vidutini�kai 8�10 procent?.
Tad jis ragina �mones: b?kite s?moningi ir apsaugokite save stengdamiesi riboti laik? socialiniuose tinkluose ir kituose informacij? skleid�ian?iuose kanaluose, atsakingai atsirinkite skaitomus �altinius, atkreipkite d?mes? ? informacijos patikimum?, oficialum?.
�Nuo viso to priklauso m?s? psichin? ir emocin? gerov?, tad stenkim?s elgtis taip, kad savo psichin? sveikat? stiprintume, o ne �lugdytume�, � teigia jis ir priduria, kad reik?t? nepamir�ti skaityti sau ?domi? ir su pasaulin?mis negandomis nesusijusi? skaitini?, u�siimti malonia ir atpalaiduojan?ia veikla.

�alyje prieinama nemokama pagalba

Ie�kant pagalbos ar norint pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomen?s sveikatos biure. Tam n?ra reikalingas gydytojo siuntimas.
Norintiesiems gauti pagalb? nuotoliniu b?du patariama skambinti pagrindine emocin?s paramos linija 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskambinus 112.

Vis? pagalbos linij? s?ra�? galima rasti �Pagalba sau� interneto svetain?je www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocin? sveikat? ir psichologin? pagalb? sud?tingiausiais gyvenimo atvejais.