Kaip ir kod?l pandemija tapo „infodemija“?

Pasaul? sukr?tusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo ?vardinta kaip informacin? epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai suk?l? dar didesn? chaos?, nes žmon?ms tapo sunku atsirinkti teising? ir patikim? informacij?.
Nors nuo pandemijos pradžios pra?jo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitrauk?.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevi?iaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomen?s psichikos b?sen? lemia ne tik pandemija, informacin? epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas.

[1]

Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti s?moningiems ir apsaugoti save stengiantis riboti laik? socialiniuose tinkluose ir kituose informacij? skleidžian?iuose kanaluose.

Pasaulin?s negandos daro didžiul? ?tak?

Pasak M. Marcinkevi?iaus, prie aplinkybi?, kurios daro didžiausi? ?tak? šiandienin?s visuomen?s psichikos sveikatai, b?t? galima priskirti pasaulin? pandemij? ir Ukrainoje vykstant? kar?.
„Tik prasid?jus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, koki? reikšm? tai tur?s m?s? psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsit?s? gerokai ilgiau, nei visi tik?josi, per t? laikotarp? daugelis sutrikim? mumyse užsifiksavo ir tapo l?tiniais. Tai yra viena priežastis, kod?l mes pandemijos pasekmes vis dar jau?iame ir jausime, – pažymi M. Marcinkevi?ius ir priduria: – Nemaža dalis asmen? jau?ia pokovidinio sindromo pasekmes – žmon?s jau?iasi lyg r?ke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negeb?jimas susikaupti ir išlaikyti d?mesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikat?.“
Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje d?l COVID-19 yra oficialiai nutraukta, art?jant šaltajam sezonui daugelis jau?ia didesn? nerim?, nežino, kas laukia ir ko reik?t? tik?tis.
Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia d?mes? ir ? netoliese vykstant? kar? Ukrainoje, kuris turi didžiul? ?tak? dabartinei visuomen?s psichinei ir emocinei gerovei.
„Visi matome šokiruojan?ius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi gimini? ar paž?stam? Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pab?g?lius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras ir papildo, kad ypa? karo pradžioje buvo jau?iamas didžiulis nesaugumo jausmas, baim? ir gr?sm? gyvybei.
Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonomini? sunkum?, kurie neigiamai veikia žmoni? gerov?: „M?s? psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukelt? išbandym?, gavo antr?j? bang? – karo sukelt? nestabilum?.“

„Rožinis“ pasaulis sugriautas

M. Marcinkevi?ius sako – kiek­vienas iš m?s? galime asmeniškai palyginti, kaip jaut?m?s 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo ir m?s? gyvybei negr?s? pavojus, ir kaip jau?iam?s dabar.
„Anuomet keliavome po vis? pasaul?, jaut?m?s saug?s ir m?gavom?s gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas šis vaizdas subyr?jo ? šipulius. Supratome, kad esame labai pažeidžiami“, – aiškina gydytojas psichiatras.
„Tik?jome, kad pasaulis yra pakankamai pažangus ir geb?s susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais. Ta?iau pasirod?, kad net mažas virusas gali visk? sugriauti, pražudyti artimus žmones ir sukelti didžiuli? padarini?. Taip pat ir netolimoje Europos šalyje kil?s karas mus privert? susim?styti, kad iš ties? mes nesame paj?g?s kontroliuoti savo gyvenimo“, – pandemijos ir karo poveik? psichikos sveikatai apib?dina M. Marcinkevi?ius.
Anot jo, nuo koronaviruso pradžios jau?iamas lengvos depresijos, nerimo, ypa? nemigos sutrikim? padid?jimas.
„Šiuo metu kol kas nematome didelio pager?jimo, bet jo ir negali b?ti d?l pastar?j? ?vyki? pasaulyje.“

Kaip pandemija tapo „infodemija“?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo pirmieji, kurie COVID-19 protr?k? pavadino „infodemija“. Šis terminas reiškia milžinišk? tikslios ir netikslios informacijos kiek?, d?l kurio žmon?ms tampa sunku atsirinkti teising? informacij?, patikimus šaltinius.
„Nat?ralu, kad prasid?jus koronaviruso infekcijos plitimui neigiamos informacijos buvo labai daug – kone visi vis tikrindavome, kiek yra nauj? užsikr?tim?, mir?i?, kokia gr?sm? ir koki? nauj? rekomendacij? reikia laikytis norint išsaugoti savo sveikat?. Kada gauname tok? didžiul? informacijos kiek?, tai neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikat?. Tad pagrindinis patarimas – riboti savo buvim? socialiniuose tinkluose, interneto svetain?se, kuriose gaunate ir skaitote ?vairi? informacij?“, – sako psichiatras. Jis papildo: „Užtenka žinoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kart? ar kelis per dien?, o ne kas pusvaland? ar dar dažniau.“
Primenama, kad tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situacij? Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vyriausyb?s interneto svetain?je www.koronastop.lrv.lt.

Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui

Nors ankstesn?s epidemijos taip pat k?l? nerim? ir s?jo panik? pasaulyje, baimei d?l COVID-19 didel? ?tak? tur?jo ir vis dar turi itin greitas ir globalus informacijos perdavimas: internetas, socia­liniai tinklai.
Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internet? ir socialinius tinklus galima pavadinti trumpai ir konkre?iai – informaciniu šiukšlynu.

[2]

„Nors ten b?na labai ger? ir nauding? dalyk?, viskas jame yra suversta ? vien? kr?v? – tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai. Jeigu informaciniai kanalai, tokie kaip spauda ar televizija, turi tam tikr? žmoni?, kurie vis? informacij? „prakošia“, socialiniuose tinkluose visi gali platinti bet k?“, – pabr?žia M. Marcinkevi?ius ir atkreipia d?mes? ? dezinformacijos ir melagingos informacijos mast?.
Akcentuojama tai, kad oficia­lios ir patvirtintos informacijos priemon?s dažnai atnaujina turin?, o kiti kanalai ar grup?s, skleidžian?ios dezinformacij?, remiasi tomis pa?iomis s?mokslo teorijomis, mitais.
Be to, gydytojas psichiatras ?sp?ja: moksliniais tyrimais ?rodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose žmogaus savijauta ir dvasin? b?sena pablog?ja vidutiniškai 8–10 procent?.
Tad jis ragina žmones: b?kite s?moningi ir apsaugokite save stengdamiesi riboti laik? socialiniuose tinkluose ir kituose informacij? skleidžian?iuose kanaluose, atsakingai atsirinkite skaitomus šaltinius, atkreipkite d?mes? ? informacijos patikimum?, oficialum?.
„Nuo viso to priklauso m?s? psichin? ir emocin? gerov?, tad stenkim?s elgtis taip, kad savo psichin? sveikat? stiprintume, o ne žlugdytume“, – teigia jis ir priduria, kad reik?t? nepamiršti skaityti sau ?domi? ir su pasaulin?mis negandomis nesusijusi? skaitini?, užsiimti malonia ir atpalaiduojan?ia veikla.

Šalyje prieinama nemokama pagalba

Ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomen?s sveikatos biure. Tam n?ra reikalingas gydytojo siuntimas.
Norintiesiems gauti pagalb? nuotoliniu b?du patariama skambinti pagrindine emocin?s paramos linija 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskambinus 112.

[3]

Vis? pagalbos linij? s?raš? galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetain?je www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocin? sveikat? ir psichologin? pagalb? sud?tingiausiais gyvenimo atvejais.