Kaip ilaikyti psichin? ir emocin? gerov??
Dabartinis pasaulis nestokoja ibandym? iuolaikiniam mogui tenka kovoti su stereotipais, norima visur susp?ti, tapti geriausiais ir usikabinti sau nematomus medalius. Deja, danu atveju tai atnea daugiau nusivylimo nei diaugsmo, kadangi nuolatinis l?kimas ar aplinkini? poreiki? tenkinimas priver?ia pamesti save, pamirti asmeninius norus, svajones ir tikslus.
Psicholog?s Genovait?s Petronien?s teigimu, be vis dar matom? sunki? pandemijos padarini?, visuomen?je iryk?ja perdegimo sindromas, baim? padaryti klaid?, santyki? bei vieniumo problemos.
Pasak jos, norint stiprinti savo psichin? ir emocin? sveikat?, vis? svarbiausia yra geb?ti ?sivardyti savo emocijas ir tur?ti mog?, su kuriuo gal?tum?te nuoirdiai pasikalb?ti.
JAU?IAMOS PANDEMIJOS PASEKM?S
Visuotin? pandemija visame pasaulyje suk?l? neigiam? pasekmi? moni? emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susid?r? su neplanuotais sunkumais, o neinomyb? d?l ateities k?l? nerim?, suirzim? ir nuovarg?.
Per karantin? mon?s buvo priversti stipriai apriboti savo socialin? gyvenim? ir usidaryti namie. Tai kai kuriems i?jo ne ? naud? namikiai susipyko, nepasidalijo atsakomyb?mis, pyko vienas ant kito d?l to, kad nepatiria joki? ?sp?di?, negali planuoti savo laiko, atostog?, pramog? ir net susitikim? su draugais ar kitais eimos nariais.
Ta?iau dabar, pra?jus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi. Anot psicholog?s G. Petronien?s, didiulis visuotinis nerimas pra?jo, tod?l dabar yra lik? patys rim?iausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neuroz?mis, kurie vis dar laiosi aizdas.
NEIGIAMA ?TAKA BENDRAVIMUI
Be viso to, pandemijos metu labai iryk?jo vieniumo jausmas. Daliai asmen? iki iol sunku gr?ti ? normal? socialin? gyvenim?, prad?ti naujas paintis, bendrauti su kitais.
Psicholog? sako, kad, siekiant poky?i?, pirmiausia mogus tur?t? ?sivardyti, kokie yra esminiai jo bendravimo tr?kumai, kas j? stabdo nuo socialinio gyvenimo ar nuo antros pus?s susiradimo.
Ji paymi, kad, vos prad?jus naujas paintis, mon?s daro kelias pagrindines klaidas: Danai koj? kia per didelis ?tarumas, kai ikart gerai nepa?stamas mogus yra nuraomas u pa?i? menkiausi? klaid? ar prieingai per didelis pasyvumas, kuomet manoma, kad kita pus? turi daugiau investuoti ? santykius, stengtis, rodyti d?mes?.
PERDEGIMAS YRA PANAUS ? DEPRESIJ?
Nors stres? patiria kone kiekvienas iuolaikinis mogus, nuolatinis ir l?tinis stresas galiausiai gali virsti perdegimu, kada mogui joki? teigiam? emocij? nebekelia tai, kas anks?iau j? diugino.
Psicholog? G. Petronien? teigia: perdegimo sindromas yra panaus ? lengv? depresij?, nuo kurios mogus tampa irzlesnis, prastesn?s nuotaikos, patiria daugiau neigiam? emocij?, nepasitiki savimi, jau?ia savigrau? ir fokusuojasi ? neigiamus aspektus. Neretai tai veikia ne tik mogaus psichik?, bet ir k?n? gali kamuoti sutrik?s kv?pavimas, ?tempti k?no raumenys, pasirodyti tokie fiziniai sutrikimai kaip persivalgymas.
Pasak psicholog?s, daniausiai tai pasireikia mon?ms, kurie ?deda per daug pastang? ar perfekcionistikai velgia ? tai, k? daro, nori b?ti geriausi visose srityse. Konsultuodama savo pacientus panekov? pastebi, kad danu atveju tai lie?ia labiau moteris nei vyrus: B?tent moteris daniausiai stengiasi tinkamai ibalansuoti tarp karjeros, savirealizacijos ir eimos.
K? DARYTI D?L GERESN?S SAVIJAUTOS?
Psicholog? G. Petronien? pataria norint stiprinti savo psichin? ir emocin? sveikat? vis? pirma labai svarbu geb?ti teisingai ?vardyti savo jausmus, su jais ib?ti. Reik?t? apsibr?ti, d?l ko kyla tam tikros neigiamos emocijos ir tik v?liau jas netis ? bendravim? su kitais. Kitu atveju bus tik blogiau.
Kai mon?s rodo pykt? vieni kitiems, pavyzdiui, d?l nes?kmi? darbe isiliedami ant savo antrosios pus?s ar vaik?, kyla dar daugiau problem?, negu j? buvo prie tai, aikina G. Petronien?.
Taip pat visokeriopai naudingas ir kiekvienam mogui yra b?tinas nuoirdus pokalbis su kitu asmeniu antra puse, draugu ar psichologu, psichoterapeutu.
Jeigu niekas neino, kas dedasi j?s? irdyje, anks?iau ar v?liau tikriausiai teks susidurti su depresija, tapti nerimastingam ar palinkti ? priklausomybes. Tod?l labai svarbu mogui nuoirdiai kalb?ti ir b?ti iklausytam, kitu atveju liepto galas bus anks?iau ar v?liau pasiektas, persp?ja psicholog?.
KOKYBIKAS POILSIS NE TIK K?NUI, BET IR SIELAI
Kiekvienam mogui yra svarbus ir naudingas kokybikas poilsis, kurio metu pailsi k?nas, ivalomos mintys.
iais laikais visi visur bandome susp?ti ir danas yra ?prat?s gyventi jausdamas ?tamp?. Visiems b?tinai reikia sustoti, o tam, kad tai ?vykt?, reikalingas kokybikas poilsis, tvirtina psicholog?.
Vieni geriausiai atsipalaiduoja skaitydami knygas, kiti usiimdami sportu ar kita aktyvia veikla. Vis? svarbiausia, kad tai pad?t? jums atsiriboti nuo j?s? gyvenimo chaoso, ?tampos ir streso.
Anot G. Petronien?s, mogaus energija n?ra begalin?, o poilsis padeda persikrauti, ilaikyti stabilum?, ? stresines situacijas velgti ramiau, racionaliau priimti sprendimus.
Ne tik k?nui, bet ir m?s? psichikai reikalingas poilsis. Tik tokiu b?du galime atgauti j?gas ir ilikti sveiki, produktyv?s ir geb?ti nuoirdiai diaugtis gyvenimu, priduria ji.
KOD?L DELSIAMA KREIPTIS PAGALBOS?
Jeigu mog? kamuojantys simptomai: nerimas, negeb?jimas valdyti emocij?, nemiga, ?kyrios mintys, emocinis valgymas ar fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas ir kiti, kuri? negali paaikinti eimos gydytojas, trunka ilgiau nei dvi savaites, patariama nedelsti ir kreiptis ? specialist?, jis pad?s grei?iau ispr?sti problemas, ukirsti keli? rimtesniems sutrikimams ir susigr?inti visaver?io gyvenimo diaugsm?.
Nors iais laikais vis daniau ir garsiau kalbama apie psichologin?s pagalbos svarb? ir naud?, dalis moni? delsia kreiptis pagalbos.
Pasak G. Petronien?s, kiekvieno mogaus atvejis ir kreipimosi ? specialistus atid?liojimo prieastys yra skirtingos: Vieni bijo suinoti, kad turi didesni? sutrikim?, kiti prieingai yra nusiteik? optimistikai ir mano, kad jiems pagalba nereikalinga. Treti g?dijasi eiti pas psicholog? ar psichiatr?, o ketvirti tam neranda laiko. Prieas?i? yra daugyb?, ta?iau reik?t? ?sisavinti tai, kad emocin? ir psichin? sveikata yra ne k? maiau svarbesn? u fizin? sveikat?. Nesikreipdami pagalbos mes kenkiame tik patys sau.
NEMOKAMOS PAGALBOS GALIMYB?S
Igyvenant emocinius sunkumus, usiregistravus psichikos sveikatos centruose arba visuomen?s sveikatos biure galima gauti nemokam? psichologo konsultacij?, tam nereikia gydytojo siuntimo.
Taip pat rekomenduojama kreiptis ? emocin?s paramos tarnybas pagalbos linijas, kuri? vis? s?ra? galima rasti Pagalba sau interneto svetain?je www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/.
ioje interneto svetain?je galima atlikti geros savijautos test? apie tai, kaip j?s jaut?t?s per pastar?sias dvi savaites. Tai pad?s jums suprasti, ar d?l esamos psichin?s ir emocin?s b?senos vert?t? kreiptis pagalbos ? specialistus.
Patariama parsisi?sti ir naudotis interneto program?l?mis Pagalba sau, Ramu, Pauz? ir Mindletic. Jos skirtos savipagalbos ?g?diams lavinti, s?moningumui ugdyti, taip pat gali pad?ti panikos atakos metu.
