Kaip palaikyti ger? psichikos sveikat??

[1]Vienas pagrindini? visuomen?s sveikatos prioritet? – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypa? svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevi?ius pasakoja, su kokiais išbandymais kriz?s akivaizdoje susiduria m?s? psichikos sveikata, koki? gr?sm? jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti ger? psichologin? savijaut?.

Pakeit? vis? gyvenim?
Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevi?ius, ši pandemija daro ?tak? m?s? fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikre?iame koronavirusu. Ta?iau, kalbant apie psichikos sveikat?, – tai be joki? išim?i? paveik? visus gyventojus.
„Juk pasikeit? visas m?s? gyvenimas, bendravimas ir visa tai, k? buvome ?prat? daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto kriz?, ir nors vieni žmon?s turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveik? absoliu?iai visos visuomen?s psichikos sveikat?. Net ir t? asmen?, kurie teigia, kad j? gyvenimas nepasikeit?“, – tvirtina M. Marcinkevi?ius.
Jis pabr?žia, kad kai kurie susid?r? su didesniais sunkumais nei likusi visuomen?s dalis. Tai esantieji rizikos grup?je bei asmenys, tiesiogiai nukent?j? nuo koronaviruso – netek? artim?j? ar patys sunkiai sirg?, taip pat ir kiti, susid?r? su ekonominiais sunkumais, tokiais kaip sumaž?jusios pajamos, verslo žlugimas ir kita. Ta?iau labiausiai nukent?jusia grupe ?vardijami vaikai ir jaunimas, kurie d?l nuotolinio mokymosi ir kit? bendravimo apribojim? susid?r? su didžiausiais psichologiniais padariniais.

Ryšk?ja pandeminis nuovargis ir pyktis
D?l vis? kilusi? sunkum? smarkiai padid?jo bendras nerimo, streso ir depresiškumo lygis. Ta?iau gydytojas psichiatras akcentuoja, kad visa tai tiesiogiai koreliuoja su besikei?ian?ia pandemine situacija: „Prad?jus plisti koronavirusui, jaut?m?s ypa? nesaugiai, bet po kurio laiko, atsiradus vakcinoms, visi psichologiniai rodikliai pager?jo, visuomen? aprimo, atsipalaidavo. Nors ši? vasar? situacija buvo nebloga, dabar pastebimas pandeminio nuovargio ir pandeminio pyk?io atsiradimas.“
Pasak M. Marcinkevi?iaus, ? kiekvien? kriz? žmon?s pirmiausia reaguoja šokine reakcija, paskui seka adaptacijos ir mobilizacijos laikotarpis, o galiausiai – išsekimo faz?.
„Kadangi ši pandemija – užsit?susi, daugelis dar yra adaptacijos faz?je, ta?iau jau jau?iamas išsekimas, nuovargis ir pyktis, kur? žmon?s išreiškia neadekva?iu savo elgesiu, ?vairiais pyk?io protr?kiais“, – aiškina pašnekovas.

Pokovidinio sindromo ?taka psichikai
Daliai pacient?, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo koronaviruso formos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, tokie kaip bendras silpnumas, kv?pavimo nepakankamumas.
Ta?iau po ši? liekam?j? reiškini? tre?i? viet? pagal dažnum? d?l smegen? pažeidimo užima sunk?s neuropsichiatriniai simptomai – pažintini? funkcij? ir atminties sutrikimai, nemiga. Visa tai ypa? apsunkina dirban?i? ir aktyvi? žmoni? gyvenim?.
„Žmon?s jau?iasi lyg r?ke, negali susikaupti, išlaikyti d?mesio ar spr?sti sud?tingesni? problem?“, – apie pacient? savijaut?, kuri gali išlikti pusmet? ir ilgiau, pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.

Kaip išsaugoti ger? savijaut? ir psichikos sveikat??
Gydytojo psichiatro teigimu, geros psichikos sveikatos palaikymo rekomendacijos priklauso nuo kiekvienos pandemijos faz?s: „Anks?iau, kai visi tur?jome izoliuotis savo namuose, buvo patariama kiek ?manoma labiau palaikyti ?prastin? savo gyvenim?, neži?r?ti vien blog? naujien?, nenutraukti bendravimo su šeima ir draugais, stengtis išlaikyti normal? dienos ritm? ir neatitr?kti nuo ?prast? veikl?, pavyzdžiui, pusry?i? valgymo ar sporto.“
Šiuo metu turint galimybi? pas? dauguma gali gyventi laisviau, tod?l patariama maksimaliai gr?žti ? normal? socialin? gyvenim? ir juo naudotis, ta?iau nepamiršti užtikrinti savo ir aplinkini? saugumo.
„Reikia suvokti, kad virusas niekur nedings ir mes, kaip adekvat?s žmon?s, turime pritaikyti savo gyvenim?“, – priduria M. Marcinkevi?ius.

Pataria „gerti iš šaltinio, ne iš balos“
Pasaulio psichikos sveikatos bendruomen? akcentuoja, kad per vis? egzistencij? koronaviruso pandemija yra pirmoji, vadinama „infodemija“.
„Kasdien mus lydi didžiulis srautas informacijos – gauname atnaujint? statistik?, ?vairias saugumo rekomendacijas, naujienas ir daug kit? nauding? žini?, ta?iau kartu su tuo mus pasiekia ir begal? nepatvirtintos, melagingos informacijos“, – pažymi gydytojas psichiatras. Jis pataria apsisaugoti nuo dezinformacijos stengiantis riboti laik?, kur? mes skiriame informacijos paieškai, atkreipti d?mes? ? skaitomos informacijos patikimum?, oficialum? ir dažniau gr?žti prie asmeniškai kiekvienam maloni? ir ?domi? tem?.
[2]„Patvirtintos informacijos priemon?s nuolat atnaujina turin?, tod?l tai neretai prilyginama tekan?iam šaltiniui, o dezinformacij? skleidžiantys portalai, ?vairios uždaros grup?s su ribota žmoni? grupe t?no informacin?je baloje“, – teigia jis, pridurdamas, kad kiekvienas turime pasirinkti – „norime gerti iš gaivaus šaltinio ar iš užsistov?jusios balos“.
Nuo ši? pasirinkim? priklauso ir m?s? emocin? bei psichikos sveikata, o ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centre arba visuomen?s sveikatos biure.