Kaitra ir arb?zai

Ar?nas DAMBRAUSKAS

(Nuo tropinio kar�?io perkaitusio krap�totyrininko pam?stymai)

I� specialist? jau ne kart? teko gird?ti, kad Lietuvoje klimatas gali tapti pana�us ? Ukrainos, kur sirpsta kum�?io dyd�io vy�nios, aksominiai ,,dam? pir�teliai� (taip pavadinamos pailgos vynuog?s) ir, �inoma, arb?zai. Kad �emdirbiams verta pam?styti apie galimybes taikytis prie vis akivaizd�iau pastebim? klimato poky?i?, pasteb?jo ir kooperatyvo ,,Raseini? javai� direktorius Antanas Kliunka. Pasak jo, gamtos permainos yra palankios gr?d? augintojams, tad orientuotis ? �i? �em?s ?kio veikl? � perspektyvu. Gr?dininkams palanki yra ne tik gamtoje, bet ir rinkoje besiklostanti situacija: �iais metais Rusija d?l prasto derliaus neketina eksportuoti savo gr?d?, tad atsiranda geresn?s galimyb?s smulkesniems tiek?jams. Ta?iau ?ia neketiname daug kalb?ti apie gr?dus. Klimato at�ilimo proga nor?t?si pakalb?ti apie vynuoges ir arb?zus. Labai gali b?ti, kad Lietuvoje, na, ir, sakykime, Raseiniuose, perspektyvas turi vynuogyn? verslas.

Latviai did�iuojasi vynuogynu

Neseniai teko lankytis �iaur?s vakar? Latvijoje esan?iame miestelyje – Sabil?je. ?ia yra toliausiai pasaulyje ? �iaur? nutol?s vynuogynas, kuris d?l to yra ?trauktas net ? Gineso knyg?. �iauriausioje vietoje ve�intis vynuogynas, atrodo, klesti ir garsina net dviej? t?kstan?i? gyventoj? neturint? miestuk?. ?ia vyksta tradicin?s vyno �vent?s, sutraukian?ios daug turist? ir suteikian?ios Sabil?s miesteliui prog? pasipuikuoti savo i�skirtinumu. Latviai mielai pasidalint? savo patirtimi su lietuviais, padovanot? ar parduot? v?saus klimato nebijan?i? vynuogi? daig? ir pamokyt?, kaip ?kurti vynuogyn? Lietuvoje. Gali b?ti, kad Lietuvoje verta pabandyti ?kurti ir arb?z? laukus. Patyr?s ?kinininkas perskait?s tokias versijas, matyt, pagalvos, kad �urnalistui perkaito galva. I� esm?s – jis bus teisus, nes ma�ai kas dabar n?ra perkait?s. Bet ir perkaitusia galva galima pasteb?ti d?mesio vert? dalyk?. Vaik�?iodami tu�?iomis, kaitros u�lietomis Sabil?s gatv?mis, pamat?me, kad ?dom? versliuk? galima sugalvoti tiesiog i� skudur?. Kaip tai atliekama, pademonstravo vietos pensinink? Daina Ku?er?. Ji savo kieme, �alia pagrindin?s miestelio gatv?s, pristat? per du �imtus �mogaus dyd�io skudurini? l?li?. Prie �ios vaiduokli�kos kompanijos sustoja beveik visi pro �al? va�iuojantys turistai. Ap�i?rin?ja, fotografuojasi ir palieka auk? d?�ut?je pinig?. Tai gerokai palengvina labiausiai pasaulyje kriz?s slegiamos �alies pensinink?s gyvenim?. Ta?iau jai pakanka ir r?pes?i? � l?les kasmet reikia apie 8 � 9 kartus perrengti, nes jos stovi po atviru dangumi, veikiamos saul?s, lietaus ir v?jo.

Dirba tik �emdirbiai?

Kar�tomis dienomis nor?t?si daugiau galvoti ne apie ka�kokius verslus ir darb?, bet apie poils?. Ta?iau taip mano ne visi. �emdirbiams � pats darbymetis. Tai atkakl?s �mon?s, ma�ai kas jiems paj?gt? prilygti darb�tumu. Bandan?i? yra, ta?iau tie bandymai � nevyk? tai akivaizd�ios imitacijos. Antai, kaip �inome, atostog? nusprend? neimti kai kurie Seimo nariai. Nors Seimo pos?d�iai dabar nevyksta, ta?iau jie teigia norintys aktyviai dirbti su rink?jais ir pana�iai. Tokiais ketinimais netikintys skeptikai u�gauliai ?tarin?ja, kad politikams tiesiog reikia kompensacij? u� kanceliarines i�laidas, degalus ir automobili? nuom?. O kad realiai dirbti jie nenusiteik?, parod? apmir?s Seimo komitet? darbas. Paai�k?jo, kad ? kai kuri? komitet? pos?d�ius teatvyksta vos vienas kitas parlamentaras, o likusieji net ir neinformuoja, kod?l nesiteik? atvykti. Matyt, labai u�si?m? � ?vairiais b?dais stengiasi panaudoti pinigus, gautus u� kanceliarines i�laidas ir automobilius.

Anomalija Raseiniuose

Sunku dirbti, kai galvos perkaitusios. ,,Alio, Raseiniai� krap�totyrininkas pasteb?jo ne?tik?tin? rei�kin?: kaitra Raseini? rajono politikus ?m? veikti dar jai net neatslinkus iki Lietuvos. Nors pavasar? buvo pakankamai v?su, bet vietos politikai, regis, ne visada susigaudydavo, apie k? jie �nekasi ir d?l ko apskritai susirenka ? ka�kokius pos?d�ius. ?domiausia tai, kad po toki? pos?d�i? b?davo priimami labai konkret?s ir reik�mingi sprendimai. Vienas toki? sprendim? � perduoti Blinstrubi�ki? seneli? namus Raseini? rajono savivaldybei. Kai tai paai�k?jo, kone dauguma tarybos nari? ?m? ?rodin?ti, kad toks sprendimas net nebuvo svarstytas. Kiti tikino, kad buvo svarstytas, ta?iau ne visi suprato, kas buvo svarstoma. Kai kurie politikai net atvirai prisipa�ino: buvau tame pasitarime, ta?iau nesupratau, kad svarstomas b?tent tas klausimas. Kai i�silavin? ir tikrai ne kvaili �mon?s nebesupranta, apie k? jie �nekasi, norom nenorom prisimeni arb?zus: didel?s galvos, o viduje � ko�?. Belieka daryti prielaid?, kad Raseini? rajono politikai jau buvo tiesiog perkait? nuo darb?. Pos?d�iai, kuri? dalyviai nelabai supranta, apie k? kalbasi, ka�kuo primena sovietme?iu kurtus lietuvi�kus filmus, kuriuose veiksmas b?davo labai l?tas, o persona�? kalbos � m?slios, bet ne�inia, apie k?. �tai kaip ma�daug viskas vykdavo. Juozas u�eina pas Jon?. L?tai girg�d?damos atsiveria durys. ? u�temdyt? trob? �vysteli saul?s spindulys. Juozas ?�engia ? priemen?. Dairosi. Pauz?.

Pasirodo Jonas. Juozas: – ?jau pro �al?. Galvoju u�eisiu� Pauz?. – S?skis, kad jau at?jai. Abu neskub?dami u�sir?ko. Ilga pauz?. Pelenin?je �arsto pelenus, ir ka�kas giliai filosofi�ko yra tame �arstyme�Galop i�p?t?s tir�t? d?m?,

Juozas l?tai prataria:- Gird?jau, Morta su tuo �alaputriu ? miest? pab?go� Abu veik?jai atid�iai stebi Juozo i�p?stus ir troboje besidraikan?ius d?mus.

Jonas: – Jau tau�kia�

Juozas: – Taigi� Ilga pauz?.

Jonas: – Et, ma�a jos�

Pauz?.

Juozas: – Ko nor?t � moteri�k?…

Jonas: – Taigi�

Juozas: – Na, tai a� jau eisiu�

Pauz?.

- Tavo valia�

I�eina. L?tai tolsta vingiuotu kaimo vie�keliu. I dalies pabaiga.

II dalis. Gr?�?s namo Juozas suvokia, kad besi�nek?damas nesuprantamu b?du pusdykiai pardav? Jonui vienintel? savo karv? � �eimos maitintoj?. I� nevilties prisigeria ir ilgai verkia, apsikabin?s tu�?i? pieno kibir?. Paskui primu�a �mon?, i�vaiko i� trobos vaikus, pasiima dalg? ir i�eina pas Jon? teisyb?s ie�koti. Filmo pabaiga. Ka�kaip pana�iai, kaip ir Juozas, pasielg? kai kurie Raseini? rajono politikai, kurie teigia, jog ne�inojo apie Blinstrubi�ki? seneli? nam? perdavim? savivaldybei. Bet a�aros, kaip visada, yra pav?luotos. Pav?luotos buvo ir ,,teisyb?s� paie�kos. Belieka tik?tis, kad pails?j? Raseini? rajono tarybos nariai bus gerokai budresni ir �inos, apie k? �nekasi su kolegomis ir kokie sprendimai besi�nekant priimami.

Apie v?s? tik m?sto

Baigiant �iuos ,,perkaitusius� pasteb?jimus, nor?t?si pasid�iaugti, kad or? permainos Raseinuose �� �velnios, visi�kai neaudringos. Miesto prie ,,Karpyn?s� neniokojo pavasario potvyniai, nepaliet? daug �alos Lietuvai padar?s �kvalo dalgis, neniokojo mi�k? gaisrai, nebuvo sausros (sausra sunaikino ketvirtadal? Rusijos jav? derliaus). Raseiniuose, regis, joki? nuostoli?. Vienintelis sunkumas � kaitra. O nuo jos apsiginti � labai nelengva, nes reikia tur?ti nema�ai l?�?. Kaip prane�a spauda, Vokietijos prekybos centruose kondicionieriai buvo �luote i��luoti. Verslininkai band? �i? preki? papildomai importuoti i� Suomijos, bet ir ten atliekam? nebuvo. �urnalas ,,Veidas� pasidom?jo situacija Lietuvoje. �io leidinio u�sakymu bendrov?s ,,Prime consulting� atlikta apklausa parod?, kad apie galimyb? ?sigyti kondicionierius m?st? ir lietuviai. Ta?iau ?gyvendinti tas galimybes buvo gerokai sunkiau nei vokie?iams. 19 procent? pirko kondicionierius ir ventiliatorius, 27 procentai nor?jo juos ?sigyti, bet pritr?ko pinig?. Beveik 35 procentai nei kondicionieri?, nei ventiliatori? nepirko tik?damiesi, kad kar�?iai ilgai netruks. Apklausoje dalyvav? �mon?s teig?, kad labiausiai nuo kaitros pas mus neapsaugotos visuomenin?s patalpos. Daugiau nei pus? respondent? tvirtino, kad visose jose per kar�?ius buvo blogai. Beveik 23 procentai labiausiai kent?jo visuomeniniame transporte, 13,4 gydymo ?staigose, 6,6 � vald�ios institucijose, 5 procentai teig?, kad visur buvo paken?iama. ,,Alio, Raseiniai� krap�totyrininko nuomone, �iuo metu ?sigyti kondicionierius yra per v?lu, nes ant nosies � naujas �ildymo sezonas. Jis slegia labiau nei kar�?iai. Jei vasaros metu Lietuvoje neblogai dera vaisiai ir dar�ov?s, tai �iem? kaip ant mieli? ima augti gyventoj? skolos vald�ios institucijoms. Labai daug skol? turi ir vald�ios institucijos, ta?iau pristigusios pinig? jos gali pasakyti, kad situacija sunki ir suma�inti i�mokas pensininkams. O, pensininkai pavyzd�iui,� komunalininkams sunkia situacija pasiteisinti negali, nes pensinink? niekas neklauso � ?iumpa ir krato, kol i�byr?s paskutiniai centai. Tod?l Lietuvoje dominuoja �mon?s, kuriems jau darosi kar�ta ne tik nuo saul?s, bet ir nuo minties, kad art?ja �ildymo sezonas. Tam tikra prasme jis bus labai kar�tas, ta?iau augins ne arb?zus, bet skyles mok?toj? pinigin?se. ?vairius Lietuvos rajonus �ienav?s �kvalo dalgis Raseini? nepaliet?. Raseiniuose nebuvo ir pavasarinio potvynio, nuo kurio kent?jo ne tik prie did�i?j? Lietuvos upi? esantys miestai. Uogos, grybai. Prasid?jo gr?d? supirkimas. Miestas papuo�tas gra�iomis g?l?mis.