Kalėdos ne tik dovanų, bet ir pasikeitimų metas
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Å ventiniu laikotarpiu atgijo Å iluvos miestelis – beveik kasdien Äia galima sutikti bÅ«rius vaikų, skubanÄių aplankyti KalÄ—dų Senelio namÄ…, kuriame Å¡eimininkauja jo padÄ—jÄ—ja BirutÄ— GreicienÄ—, o savaitgaliais lankytojus pasitinka ir pats Senelis.
EglutÄ—mis ir kalÄ—dinÄ—mis dekoracijomis papuoÅ¡tame name susitikome pasikalbÄ—ti su Birute apie Å¡ventinio namo atsiradimÄ…, apie KalÄ—dų paproÄius ir jų prasmÄ™.
„KalÄ—dų Senelio namas veikia jau antrus metus. Jį sugalvojo įkurti bendruomenÄ— „Savi namai“ ir jos vadovÄ— Jolanta AukÅ¡takienÄ—. Namas priklauso bendruomenÄ—s vadovei Jolantai, o anksÄiau Äia buvo vikariatas, vasarÄ… atvažiuodavo kunigai ir seminaristai. Å iam namui jau 150 metų, po juo yra erdvÅ«s rÅ«siai, juose per pandemijÄ… organizavome Viljamo Å ekspyro kÅ«rybos skaitymus žvakių Å¡viesoje. Kai KalÄ—dų Senelis iÅ¡vyksta, Å¡iame name vyksta edukacijos „Marijos apsireiÅ¡kimo laikų valgiai“. ŽmonÄ—s Å¡iame name jauÄiasi gerai, turbÅ«t gera jo aura. Viena moÄiutÄ— su anÅ«ku, atvykusi pas KalÄ—dų Senelį, Äia prasÄ—dÄ—jo dvi valandas.
Å iluvoje labai trÅ«ksta visÄ… dienÄ… dirbanÄios arbatinÄ—s ar kavinukÄ—s, tai kai aÅ¡ bÅ«nu Å¡iame name, žmonÄ—s ateina atsigerti arbatos“, – namo istorijÄ… papasakojo BirutÄ—.
Vaikams svarbiausia dovanos
Pasiteiravome pašnekovės, ar daug lankytojų sulaukia Kalėdų Senelis ir ko vaikai iš jo tikisi.
„Pernai daug Å¡eimų su vaikais atvažiuodavo iÅ¡ Kauno ir Vilniaus, Å¡iemet daugiau iÅ¡ Å iaulių, TytuvÄ—nų, Raseinių rajono. Vaikai labiausiai domisi KalÄ—dų Seneliu ir tikisi iÅ¡ jo gauti dovanų. AtvykÄ™ vaikai pirmiausia raÅ¡o laiÅ¡kÄ… KalÄ—dų Seneliui, o tÄ—vai pakvieÄiami raÅ¡yti laiÅ¡ko Å ventajai Å¡eimynai ir įmesti jį į koplyÄioje esanÄiÄ… dėžę. Sausio 6 dienÄ… už visas tas maldeles bus aukojamos MiÅ¡ios. Daugelis tÄ—vų pasinaudoja ta galimybe, praÅ¡o Å¡eimai sutarimo ir kitų dvasinių dalykų.
Na, o vaikai nesikuklina, Kalėdų Senelio prašo nemažai dovanų. Nors ir pasakau jiems, kad prašytų tik vienos dovanos, kai kurie vis tiek parašo dviejų trijų. Gal ir nelabai gerai su tuo laiškų rašymu Kalėdų Seneliui, nes tikrai ne visi vaikai gaus trokštamas dovanas. Tėvų paprašau, kad jie ištaisytų klaidas laiškuose – tokiu būdu tėvai sužino, kokios kalėdinės dovanos trokšta jų vaikas.
Daug atvažiuoja ikimokyklinukų su mokytojomis. Vaikai atviri, nuoÅ¡irdÅ«s, su jais labai gera bendrauti. Jie klausinÄ—ja Senelio, kaip jam sekasi dalinti dovanas. Å iemet mÅ«sų KalÄ—dų Senelis labai iÅ¡kalbingas, pasiguodžia vaikams, kad jo darbas sunkus: „Dovanas sunkiai sekasi dalinti, nes Å¡iuolaikiniai kaminai siauri, užstringu, o ir krosnių durelÄ—s labai mažytÄ—s. Kartais kokį elfÄ… pasiunÄiu dovanas nuneÅ¡ti, kad man bÅ«tų lengviau.“
Vaikai Seneliui pasiūlo eiti pro duris, net pasako, kur raktai padėti – po kilimėliu ar po vazonu.
Savaitgaliais sulaukiame po 40 vaikų, vadinasi, susitikti su Kalėdų Seneliu poreikis yra.
Kartais tėvai sako, kad jų vaikas nevertas dovanų, nes buvo negeras. Mes turime „Gero vaiko sertifikatą“ ir pasakome tėvams, kad Kalėdų Senelis duoda vaikui progą iki Kalėdų pasitaisyti ir jis tikrai bus vertas dovanų.
Su vaikais kepame kÅ«Äiukus ir sausainius – Å¡i edukacija mažiesiems suteikia daug džiaugsmo, nes daugelis vaikų nÄ—ra lietÄ™ teÅ¡los, mat kÅ«Äiukus daugelis tÄ—vų perka iÅ¡ parduotuvių, namuose nekepa.
Vaikai džiaugiasi minkydami teÅ¡lÄ…, gamindami kÅ«Äiukus ir sausainius, o iÅ¡ virtuvÄ—s pasklidus kepinių kvapui visi subÄ—ga žiÅ«rÄ—ti, ar iÅ¡kepÄ— jų gaminiai, klausinÄ—ja, kada galÄ—s valgyti“, – žurnalistams pasakojo edukatorÄ—.
B. GreicienÄ—s nuomone, Å¡iuolaikiniame pasaulyje KalÄ—dos tapo komercine Å¡vente, nebeliko Å¡venÄių laukimo dvasios. „EglutÄ—s pradedamos puoÅ¡ti nuo lapkriÄio mÄ—nesio, atÄ—jus KalÄ—doms nebejauÄiame Å¡ventinÄ—s nuotaikos, nes jau mÄ—nesį gyvename įprastoje aplinkoje – papuoÅ¡tos eglutÄ—s, žybsi girliandos.
Atvykusiems vaikams pasakoju apie KalÄ—dų simbolius, kad jie suprastų, jog Å¡i Å¡ventė – ne tik dovanos. Daugelis vaikų nežino, kas yra adventinis vainikas, nes turbÅ«t Å¡eimose jo nÄ—ra. Tada pasakoju, kad XIII amžiuje kunigas globojo benamius vaikus ir jie per adventÄ… kiekvienÄ… rytÄ… vis klausinÄ—davo, po kelių dienų bus KalÄ—dos, matyt, taip pat norÄ—jo vaiÅ¡ių ir dovanų. Kunigui atsibodo klausinÄ—jimai, jis atneÅ¡Ä— didelį medinį ratÄ…, paÄ—jo jį ant stalo ir ant jo uždÄ—jo 28 žvakes. Vaikai, atÄ—jÄ™ pusryÄiauti, uždegdavo žvakutÄ™ ir suskaiÄiuodavo, kiek dar liko neuždegtų, nes neuždegtos žvakutÄ—s rodÄ—, kiek liko dienų iki KalÄ—dų. Su laiku ratai mažėjo, žmonÄ—s juos puoÅ¡Ä— žalumynais ir žvakių sumažino – keturios žvakÄ—s simbolizuoja keturias advento savaites.
Papasakoju ir apie prakartÄ—lÄ—s atsiradimÄ…. Å ventam PranciÅ¡kui Bernelių miÅ¡iose pasirodo vaikutis, lyg gyvas JÄ—zus Ä—džiose, ir nuo tada tapo tradicija bažnyÄiose kurti prakartÄ—les.
Dar pasakoju apie KalÄ—dų Senelio prototipÄ… Å¡ventÄ… Mikalojų, kuris gelbÄ—jo vienos neturtingos Å¡eimos tris mergaites, neturÄ—jusias kraiÄio. Joms buvo tik dvi iÅ¡eitys – eiti į vienuolynÄ… arba tapti laisvo elgesio moterimis. Mikalojus buvo gavÄ™s palikimÄ… ir norÄ—jo slapta daryti gerus darbus. Merginų namuose prie židinio buvo padžiautos kojinÄ—s ir jis naktį per kaminÄ… į kojines įmetÄ— auksinių pinigÄ—lių kapÅ¡us. Taip atsirado tradicija dovanas dÄ—ti į kojines. Vaikams paaiÅ¡kinu, kad gerus darbus galima daryti ir slapta nelaukiant už juos padÄ—kos. TÄ—veliai taip pat su malonumu klausosi pasakojimų, nes daugelio jų nebuvo girdÄ—jÄ™.“
Kalėdos – pasikeitimo stebuklas
Pasiteiravome BirutÄ—s, kokias KÅ«Äias ir KalÄ—das prisimena ji pati.
„VaikystÄ—je KÅ«Äių dienÄ… mama gamindavo valgyti, o mes, vaikai, su tÄ—Äiu eidavome į miÅ¡kÄ… parsineÅ¡ti eglutÄ—s. Žiemos bÅ«davo gilios, iki kelių klampodavome per sniegÄ…. EglutÄ™ puoÅ¡davome tik KÅ«Äių vakarÄ…. Ant jos kabindavome saldainius, tÄ—Äio iÅ¡laikytus raudonus obuoliukus. Tiesa, saldainiai ant eglutÄ—s KalÄ—dų nesulaukdavo, likdavo kabÄ—ti tik popieriukai. Dovanų neprisimenu, gal jų ir nebuvo.
KÅ«Äios man asocijuojasi su aguonų sriuba. Kadangi ant KÅ«Äių stalo bÅ«davo daug patiekalų, kuriuos reikÄ—davo paragauti, tai aguonų sriuba nelabai tilpdavo. Mes, vaikai, naktį atsikÄ—lÄ™ jÄ… valgydavome. Ir dabar mano sesuo atsikÄ—lusi naktį valgo tÄ… sriubÄ….
Per KÅ«Äias atvažiuos vaikai, sesuo. Ant KÅ«Äių stalo pas mus visada bÅ«na dvylika, o kartais ir trylika patiekalų. Visada gaminame aguonų sriubÄ… su kÅ«Äiukais, bÅ«na troÅ¡kintų kopÅ«stų. Kartais darydavome ir karÅ¡tÄ… vynÄ…, taÄiau jis nebetilpdavo į skrandžius, tai Å¡io gÄ—rimo atsisakÄ—me. Kai tik turiu laiko, visada pati kepu kÅ«Äiukus, nes po namus pasklidÄ™s jų kvapas man asocijuojasi su artimųjų laukimu, KÅ«Äių vakariene. Per KÅ«Äias bÅ«na pasninkas, taÄiau retai kada tiek prisivalgai kaip KÅ«Äių vakarÄ….
Vaikai atvažiuoja be nakvynės, Kalėdas nori sutikti su draugais, bendradarbiais. Taip norėtųsi, kad nakvotų, tada namai būna pilni gyvybės.
Manau, kad per šias šventes svarbiausia pabūti su šeima, artimaisiais. Aš iš vaikystės labiausiai prisimenu buvimą su tėvais. Gruodžio 8 dieną gimė mano brolis ir tėtis ruošėsi mamos su naujagimiu sutikimui. Jis namuose pats kepė žąsį ir sausainius. Paties kepimo neprisimenu, tik prisimenu pilną virtuvę žąsies plunksnų. Taip vyras širdingai ruošėsi žmonos sutiktuvėms“, – su šypsena atsiminimais pasidalino Birutė.
PaÅ¡nekovei KalÄ—dos – pasikeitimų metas. „Po KalÄ—dų aÅ¡ norÄ—Äiau pradÄ—ti kitaip vertinti žmones. Norisi priimti kiekvienÄ… žmogų tokį, koks jis yra, nesistengiant jo keisti. Mes dažnai matome ant kito Å¡apelį, o ant savÄ™s rÄ…sto nematome.
Adventas, Kalėdų laukimas – tai laikas pasitvarkyti ne tik namus, aplinką, bet ir vidų. Tai laikas pasvajoti, kad ateityje būsi kitoks, geresnis. Man labai sunku suprasti dievišką meilę – kaip galima priimti žmogų, kuris tau kenkia, kaip nekaupti negatyvo? Mes labai nepažįstame savęs, o žmogus toks gražus kūrinys.
Pernai sužavÄ—jo mokytoja JÅ«ratÄ— BružienÄ— ir jos mokiniai iÅ¡ Girkalnio mokyklos. AtvykÄ™ pas KalÄ—dų Senelį vaikai praÅ¡Ä— dvasingų dovanų – kad klasÄ—je vaikai nesipyktų, nesityÄiotų vieni iÅ¡ kitų.
Naujuosius metus jau daugelį metų sutinku Mišiose su maldos grupe. Mišios prasideda pusę dvylikos, o dvyliktą baigiasi. Išeinantiems metams padėkojame už džiaugsmus ir išbandymus. Atsisveikiname su jais, iššauname fejerverkus. Po Mišių išėjus į lauką atrodo, kad gyveni kitokiame, atskirame pasaulyje. Gretimas pasaulis triukšmingas, o tavo šviesus, prasmingas.
Šiemet į Kalėdų Senelio namą tėvai buvo atvežę neįgalių vaikų. Džiaugiuosi, kad tėvai išdrįsta juos atvežti, suteikia jiems džiaugsmo. Visi šiame gyvenime esame reikalingi.“
Iki Kalėdų Birutė kasdien lankytojų lauks Kalėdų Senelio name su įdomiais pasakojimais, kakava, arbata ir sausainiais.
„Kartais po nemažo lankytojų srauto vos pareinu į namus – turi daug atiduoti savÄ™s, kad vaikas pasijustų laukiamas. Pas KalÄ—dų Senelį buvo atÄ—jÄ™ du vaikai, kuriems iÅ¡Ä—jus kambarys buvo kaip po karo: prilaistyta kakavos, pribarstyta sausainių trupinių. Vaikų nebariau, jeigu jie taip elgiasi, gal yra kokių nors problemų Å¡eimoje. VienÄ… iÅ¡dykÄ—lį buvau sutikusi bažnyÄioje, jis tuoj pribÄ—go pasisveikinti. Vaikai jauÄia, kai juos bandai suprasti“, – atsisveikindama sakÄ— B. GreicienÄ—.
Projektas „Pasaulis keiÄiasi – tradicijos lieka tos paÄios“
