[1]
Ilona PETROŠEVI?IEN?
Art?jan?ios Kal?dos net didžiausius nihilistus priver?ia ieškoti šviesos ir džiaugsmo m?s? kasdienyb?je: strimgalviais puolame ieškoti kal?dini? dovan?, taip tik?damiesi suteikti džiaugsmo savo artimiesiems, arba sukame galv?, kokiais dar nematytais renginiais ar kelion?mis palepinti ?sp?dži? ištroškusi? siel?. Šitame masiniame šurmulyje dažniausiai nuošalyje lieka likimo nuskriaustieji: vieniši, ligoti ir tie, kuri? mažos širdel?s laukia nesulaukia stebuklo: per duris ?žengsian?ios mamos ar bent likimo dovanot? glob?j?.
Gruodžio 2-?j? tokio ar panašaus stebuklo tik?josi mažieji Raseini? lopšelio-darželio „Liepait?“ globos grup?s gyventojai. T? dien? šioje grup?je buvo paskelbta atvir? dur? diena. Raseini? miesto gyventojai globotinius gal?jo lankyti nuo 9 iki 12 valandos. Deja, lankytoj? buvo nedaug: keletas moter? ir Seimo narys E. Jonyla. Sve?iai atneš? dovan? mažyliams. Ar dažnai Raseini? visuomen?s d?mesio sulaukia globos grup?s vaikai, paklaus?me aukl?tojos Inetos Butkien?s.
„Raseiniškiai dažniau lankyti pradeda prieš Kal?das, atneša saldumyn?, žaisl?“, – sak? I. Butkien?. – Geru žodžiu nor??iau pamin?ti G. Laurynien?, kuri m?s? mažylius kelinti metai vaišina keptais saldumynais. Mes džiaugiam?s bet kokiu visuomen?s d?mesiu. Aišku, didžiausia dovana b?t? pasiryžimas globoti ar ?vaikinti m?s? mažylius. Jiems labiausiai tr?ksta meil?s.“
?vaikinimo peripetijos arba teorija
Pokalb? prat?s?me su Vaik? teisi? apsaugos skyriaus ved?ja Regina Klevinskiene.
- Kiek vaik? Raseini? rajone yra ?vaikinama?
- Bendra statistika yra tokia: per metus respublikoje apytiksliai 110 vaik? ?vaikina užsienie?iai ir panašiai tiek pat lietuvi? šeimos. Turint galvoje, kiek t?kstan?i? vaik? yra globos namuose, tai n?ra dideli skai?iai. Raseiniuose kiekvienais metais ?vaikina 3-4 vaikus. Neseniai du broliukus išsivež? italai, dažnai ?vaikina pranc?z? ir amerikie?i? šeimos. Apie 10 vaik? yra užsienyje. Užsienie?iai nesibaido sergan?i? vaik?, paima po kelis brolius ar seseris. Lietuviai iš m?s? vaik? nam? pa?m? tik 3 vaikus. Raseiniuose globojam? šeimose vaik? vidurkis aukštesnis už bendr? Lietuvos vidurk?. Šiais metais pilnametyst?s sulauks 9 vaikai glob?j? šeimose ir 6 globos institucioje.
- Kuo skiriasi globa nuo ?vaikinimo?
- Glob?jo ir globojamo vaiko santykiai nutr?ksta vaikui sulaukus pilnametyst?s. ?vaikintas vaikas tampa šeimos nariu ir ?gyja visas šeimos nario teises. Tikrieji t?vai visada gali susigr?žinti vaik?, kol jis n?ra ?vaikintas. Glob?jas neturi teis?s ? vaiko turt?, o globotinis – ? glob?j?. ?vaikintas vaikas – šeimos narys su paveld?jimo teise.
- Kokia yra ?vaikinimo proced?ra?
- Pirmiausia vaikeliui nustatoma globa. Civilinis kodeksas numato galimyb? t?vams duoti sutikim? ?vaikinti. T? sutikim? patvirtina teismas. Tada teismas išsiun?ia nutarties nuoraš? Valstyb?s vaik? teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybai, o mažyl? ?rašo ? galim? ?vaikinti vaik? apskait?. Po pusme?io – tarptautiniam ?vaikinimui. Kai teismo sprendimu t?vams neterminuotai apribojama valdžia, j? vaikai taip pat patenka ? galim? ?vaikinti vaik? apskait?. Nuo to momento galima si?lyti vaik? Lietuvoje gyvenan?ioms šeimoms, kurios yra tos pa?ios tarnybos apskaitoje.
- Susidaro ?sp?dis, kad vaiko ir šeimos susitikimas – popierinis suporavimas. Vis d?lto tarp vaiko ir ?t?vi? turi gimti jausminis ryšys. Moteriai ir vaikui tai ypa? svarbu – juk tai apsisprendimas visam gyvenimui. Ar nereik?t? jiems suteikti daugiau galimybi?
pab?ti kartu, susipažinti?
- Visada patariu pažint? su vaiku prad?ti nuo savaitgalini? susitikim?, palaipsniui j? ?vesti ? savo aplink?. Gal geriau paimti vaik? savaitgaliais, negu jau paglobojus atsisakyti. Si?lau pasiži?r?ti, kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje. Jeigu augina savus vaikus, pasiži?r?ti ? j? akis, nes jiems reik?s dalintis t?v? meile, d?mesiu. Svarbu, kaip klostysis ir vaik? santykiai.
Iš ties? tokia metodika iki šiol taikoma siekiant vaikui rasti šeim?,o ne atvirkš?iai. Juk šeimos netenka vaikas, tod?l jam ieškoma kita šeima. Pagal nauj?j? tvark? suporavimo nuspr?sta atsisakyti.
Kai šeima apsisprendžia ?vaikinti, paprastai jau b?na susik?rusi vaiko portret?. Kart? per m?nes? ateina galim? ?vaikinti vaik? s?rašas iš 60 savivaldybi?. Esame suinteresuoti, kad pirmiausia šeimos paimt? m?s? vaikus. Jei neturime ko pasi?lyti iš savo vaik? nam?, ži?rime, k? gal?tume pasi?lyti iš kit? savivaldybi? bendr?j? s?raš?. Lietuvi? šeimos paprastai pageidauja sveiko vaiko, bet iš ilgo s?rašo (apie 30 vaik?) tik 3-4 b?na sveiki. Lietuvai?ius g?sdina net vaiko raidos sul?t?jimas. Ta raida sul?t?ja d?l gyvenimo globos namuose. Jei toks vaikas papult? ? normali? šeim?, su juo b?t? dirbama, bendraujama, tai labai greitai pasveikt?.
- Dažnai skundžiamasi, kad ?vaikinimo procesas yra ilgas, susiduriama su daug reikalavim?, kli??i?. Ar tai neatbaido galim? ?t?vi??
- Žinote, prieš ger? pusmet? Kauno rajono šeima ?vaikino vien? m?s? mergyt?. Teis?ja j? ir paklaus?: „Visur rašo, kad ?vaikinimo proced?ra labai grem?zdiška ir ilga. Kaip yra iš tikr?j??“
Mano nuostabai, jie atsak?, kad neturi dideli? priekaišt?. Ilgiausiai užtrunka šeimos parengimas.
Dažniausiai ?vaikina šeimos, kurios neturi savo vaik?. Sutikite, kad psichologiškai pasiruošti tokiam virsmui n?ra paprasta. Net jei tas vaikas visai mažytis. Nesu gird?jusi, jog pasakyt?, kad mokymas buvo nenaudingas ar ne?domus. Pagaliau Civilinio kodekso privalome paisyti ir formalumus reikia sutvarkyti. Kai b?simieji ?t?viai išklauso mokymus, kreipiasi ? teism?, rašo pareiškim?. Per 2-3 m?nesius j? pareiškimas atsiduria teisme. Iš viso nei daug, nei mažai – praeina pus? met?. Ar tai iš ties? ilgas kelias?
- Kokie reikalavimai keliami ?t?viams?
- ?t?viams, kaip ir glob?jams, b?tina pateikti tuos pa?ius dokumentus. Svarbu ir sveikata, ir b?stas, ir gyvenimo b?das, ir finansin?s galimyb?s. Labai svarbi šeim? mokymus atliekan?i? specialist? išvada, kuri apima ir sutuoktini? tarpusavio santykius, j? puosel?jamas vertybes, ?pro?ius. Svarbu, kod?l šeima pri?m? tok? sprendim? – ar savo vienatvei praskaidrinti, užsitikrinti rami? senatv?, ar nusprend? pad?ti artim?j? išduotam žmogu?iui. J? apsisprendim? tur?t? lemti vaiko interesai.
- Sak?te, kad yra rengiama nauja ?vaikinimo tvarka. K? nutar? darbo grup??
- Darbo grup? d?l ?vaikinimo tvarkos pakeitimo savo darb? baig?. Ji buvo ?kurta prie Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos. Toje grup?je dalyvavau ir aš. Buvo daug diskutuojama ir visi dalyviai pritar?, kad reikia ieškoti galimybi?, kaip sutrumpinti ?vaikinimo proced?r? nepažeidžiant teis?s akt?. Viena iš priežas?i?, kod?l taip išt?sta proced?ra – v?lai gaunamas finansavimas. Mat tos institucijos, kurios ruošia ?t?vius, finansavim? gauna tik birželio m?nes?. Šiemet šis finansavimas gali b?ti
gautas sausio pabaigoje arba vasario m?nes?. Taigi mokymai prasid?s anks?iau. Kitas teigiamas poslinkis, kad visi dokumentai bus sud?ti ? vien? teis?s akt?, nebereik?s j? atskirai ieškoti. Ta?iau tai tik darbo grup?s pasi?lymai. Kaip atrodys galutinis variantas, negaliu pasakyti. ?statym? leid?jai yra numat? galimyb?, kad vaikas šeimoje gal?t? pasisve?iuoti iki ?vaikinimo. Tik tur??iau persp?ti, kad yra išlikusi nuostata: ikimokyklinio amžiaus vaik? nerekomenduojama išleisti sve?iuotis ? šeimas. Jie d?l savo amžiaus negali suvokti, kod?l, praleid? šeimoje savaitgal?, turi sugr?žti ? globos institucij?.
- Ar sud?tinga savaitgalin?s globos proced?ra?
- Reikia parašyti prašym? administracijai išleisti vaik? ? šeim? savaitgaliui. Mes, savo ruožtu, apsilankome šeimoje ir rašome buities ir gyvenimo patikrinimo akt?, kur? turime pateikti globos administracijai per 12 dien?. Paprastai išsiaiškiname labai greitai. Jei vaikas tur?s kur permiegoti, tur?s priva?i? erdv?, neb?na joki? problem?.
- K? nor?tum?te pridurti?
- Labai gera žinia, kad rajono valdžia ?m?si iniciatyvos statyti vaik? globos namus. Pagaliau gal?sime broliukus ir sesutes sukelti ? vienas patalpas, jie nebepatirs streso, kad, vienam iš j? sulaukus mokyklinio amžiaus, bus atskirti. Gal?sime mokyti, kaip gyvenama normalioje šeimoje. Juk vaikams reikia ir po žem? pasikapstyti, ir augal? priži?r?ti, ir gyv?n?l? užauginti.
Nor??iau pad?koti visiems glob?jams, kurie surado vietos svetimiems vaikams savo šeimose ir širdyse. Yra daugyb? atvej?, kai globotini? ir glob?j? santykiai susiklosto visam gyvenimui. Gražus pavyzdys – Aldonos ir Stanislovo Sereik? šeimyna, ? kuri? namus suguža dešimtimis j? buvusi? globotini? su antromis pus?mis ir vaikais. Visiems užtenka vietos prie stalo. Nor??iau visus pasveikinti, palink?ti sveikatos, stipryb?s, pakantumo, nes auginant šituos sužeistus vaikus reikia ypatingos atjautos ir kantryb?s. T? žmoni? d?ka dalies vaik? gyvenimas nušvinta.
Ir ?vaikinimo praktika…
K? reiškia globoti svetimus vaikus, nutar?me paklausti Aldonos Sereikien?s. J? sutikome „Kalno“ vidurin?je mokykloje, atvykusi? ? t?v? susirinkim?. Didel?s šeimynos mama papasakojo apie pradži?, apie tai, kaip at?jo mintis priglobti vaikus. Pasirodo, Raseini? rajone buvo ?sik?rusi stipri daugiavaiki? šeim? bendrija. Moterys, pa?ios augindamos ne vien? vaik?, dalino šilum? ir meil? pamestinukams. Kadangi bendradarbiavo su vokie?iais iš Mi?lhauzeno, kur buvo populiar?s nevalstybiniai vaik? namai, j? pavyzdžiu 11 moter? nutar? ?kurti priva?ius vaik? globos namus. Padedant „Valstie?i? laikraš?io“ labdaros fondui „Kaimo vaikai“ taip ir padar?. Gabšiuose išsikovojo pastat?, buvus? vaik? daržel?, kuris jau keleri metai stov?jo apleistas. Tapetais išklijavo sienas, suremontavo, išsival?. Kai suvež? vaikus, išdygo problemos: šilumos n?ra, vandens n?ra ir atlyginim? niekas nemoka, nes neaiškus statusas. Aldona liko viena. Tada pad?jo ir par?m? vyras. Darbo tur?jo tiek, kad net akys raibo, bet oficialiai trejus metus buvo bedarbiai. Kai atsirado šeimynos statusas, abu, vyr? ir žmon?, Savivaldyb? ?registravo kaip šeimyn?.
„Taip dviese 18 met? ir dirbame. Esame mama ir t?tis kr?vai vaik?, – pasakojo A. Sereikien?. – Labai dažnai jau?iu nuovarg?, nes dirbame be atostog?, be išeigini? dien?, kartais ir naktys prab?ga be miego – juk t?vai išeigini? neturi.“
Jauna b?dama Aldona sakydavo, kad tur?s dešimt vaik?. Iš tikr?j? savo užaugino keturis. „Bet Dievulis turb?t nutar?, kad plano neišpildžiau, ir dribtel?jo dar kr?v?, – juokauja moteris ir jau rimtai priduria.
– Jei kas b?t? pasak?s, kad užauginsiu tiek vaik?, nepatik??iau“. Ir užaugino 27 svetimus vaikus. Vienus augino nuo keli? m?nesi? ar metuk? amžiaus (dabar jiems jau 18), kitus – vyresnius. Kai kurie iš j? baig? aukšt?j? moksl?, kiti pasirinko amat?. Glob?ja apie visus kalba šiltai, su meile. Per šventes sulekia, suguža jau su šeimomis: vieni atvažiuoja per Kal?das, kiti per Naujus metus, treti per Motinos ar T?vo dien?. Neseniai buvo vyro Stanislovo jubiliejus, tai nieko nesak? atvažiavo – padar? staigmen?.“
Pokalbiui baigiantis klausiau, k? pasakyt? tiems žmon?ms, kurie nor?t?, bet nesiryžta, bijo priglausti net vien? žmogut?. Ar ?manoma pamilti svetim? vaik?? Aldona Sereikien? net susigraudino:
- Nereikia bijoti, juk ir savi vaikai visko prikre?ia. Myliu juos visus daugiau nei savus. Kad žinotum?te, koks sunkus vaiko iš?jimas iš nam?… Linkiu, kad valdiški vaik? namai tapt? muziejais, kad tikrosios motinos atsibust? ir prie K??i? stalo s?d?t? j? vaikai. Gyvenimas toks trapus, o motinos praranda tai, kas brangiausia – savo vaikus.
O mes d?kojame Aldonai Sereikienei už jos didel? mylin?i? šird?. Ir truput?l? pavydime – tokio didelio b?rio vaik? meil?s ir tikrai prasmingo gyvenimo.