Nijol? PETROŠI?T?
[1]
Liaudies išmintis sako, jog „tiurmos“ ir ubago lazdos niekuomet negalima išsižad?ti. Ši? ties? patvirtinti gal?t? ir nemaža dalis su teis?sauga reikal? tur?jusi? raseiniški?, kuriems už vienokius ar kitokius paklydimus iš gyvenimo išbraukiamas dieneles teko skai?iuoti Šiauli? tardymo izoliatoriuje (Raseiini? rajono apylink?s teismas be prokurat?ra priklauso Šiauli? apygardai). Ta?iau paskutin?s naujienos iš Šiauli? kal?jimo teikia vilties, jog po ši? kraupok? ?staig? gal?sime kiekvienas m?s? pasivaikš?ioti. O gal ten ir mums paž?stam? raseiniški? „autografus“ ant kal?jimo kamer? sien? išvysim.
Kvepia ?kurtuv?mis
Su kriminaliniais reikalais susijusiame pasaulyje pakvipo ?kurtuv?mis. Šiauli? rajone, netoli uždaryto Kairi? s?vartyno, tur?t? iškilti naujas laikino užkardymo ir tardymo izoliatorius. Šiuos sumanymus, viliamasi, pad?s realizuoti kal?jim? pertvarkai numatyti 700 milijon?, kuri? teks ieškoti ir ES paramos fonduose, ir savajame biudžete. Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, kal?jim? pertvarka atpigint? laisv?s at?mimo ?staig? išlaikym?. Gi šiuo metu vieno nuteistojo diena kal?jime mums atsieina 60 lit?, o tai yra brangiau nei, tarkim, poilsis Ventspilio kurorte. Ta?iau, nepaisant dideli? pinig?, kaliniai skundžiasi savo gyvenimo s?lygomis, o ir ?vairi? teisi? gyn?jai priekaištauja, jog tokiomis s?lygomis žmoni?, tegul ir nusikaltusi?, laikyti negalima. Šiauli? tardymo izoliatorius yra pritaikytas tik 200 nuteist?j?, o b?na j? gerokai per 600.
Šimtametis
Iš miesto centro išk?lus izoliatori?, tuš?ias liks šimtametis, dar Rusijos carin?s administracijos užsakymu statytas kal?jimo pastatas. Šiam pastatui šiemet kaip tik sukanka 100 met? nuo jo statybos pradžios. Tik statytas jis buvo miesto pakraštyje, bet per šimtmet? „parsikraust?“ ko ne ? pat? miesto centr?. 1,5 ha izoliatoriui paskirtoje teritorijoje yra išlikusi? ir daugiau autentišk? senojo kal?jimo korpus?, šiandien jau ?traukt? ? Kult?ros vertybi? departamento vertybi? registr?. Tod?l iškilo klausimas, o koks viso kal?jimo komplekso, kurio negalima nei griauti, nei perstatyti, likimas? J? paminklosaugininkai leist? tik restauruoti ir pritaikyti vienai ar kitai veiklai.
Pats pastatas jau vertyb?
Išeit? netik?tai pasi?l? Šiauli?„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, paprašydamas vis? kal?jimo kompleks? atiduoti muziejui. Autentiškas kal?jimo pastato interjeras jau savaime yra puiki erdv? muziejui, nes ji jau pati yra it eksponatas, istorija. R.Balzos ?sitikinimu, per kal?jimo prizm? b?t? galima pasakoti apie kovas už Nepriklausomyb?, sukilimus prieš carin? administracij? ir kt. ? muziej? žmones traukt? ir pati jo aplinka, nes kal?jimas pats savaime yra labai atraktyvi ?staiga, nes žmon?s savo noru ? kal?jim? pakli?ti negali, toki? teis? jie turi„užsidirbti“. „Uždaros ?staigos visuomet traukia žmones, jiems ?domu, kaip kal?jimas atrodo iš vidaus, kaip jis funkcionuoja, kokios kameros, koridoriai, durys“,- sako R.Balza. Labai tik?tina, jog ?ia apsilankyti traukt? ir tuos, kurie ?ia buvo kal?j?.
Šiauliai neb?t? pirmieji, muziej? ?k?r? kal?jime. Populiarus ir gausiai lankomas yra Kauno devintasis fortas, kuriame buvo sunki?j? darb? kal?jimas, jau nekalbant
apie Londono kal?jimo kompleks?. O ir raseiniškiai savo krašto muziej? yra ?steig? buvusiame kal?jime.
Ministras pritar?
Id?jai „Aušros“ muziej? perkelti ? ištušt?jus? kal?jimo pastat? jau pritar? ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo nuomone, sen?j? kal?jimo pastat? pritaikyti kitoms reikm?ms iškilt? problem?, nes jis yra paveldo objektas. Pastato pirk?jas susidurt? su ?vairiausiais apribojimais. Tuo tarpu muziejus visus tuos nesklandumus išspr?st?, o turtas vis tiek išlikt? valstyb?s.
Pritaikyti kal?jim? kitokiam gyvenimui pad?t? ES paramos fondai. Manoma, jog projekto vert? gal?t? siekti 15-20 mln. lit?.