[1]Vladas DANUSAS
Paklyd?lis v?jas šiurena
nukritusius medži? lapus.
Skyl?tas gyvenimas mano
be draugo, be meil?s, nykus.
O kad j? sulopyt gal??iau!..
Žinau, jau po laiko, v?lu.-
Kaip drob? mamos pasities?iau.
O saule, paliek spinduli?!
Reik?t? linin? išbalint, -
gal tautiniai bus marškiniai?
Iš kur išsiruošim ? keli?,
jei kaim? neliko seniai?
Juk niekas nepraš? myl?ti,
kas žema, trošku, negražu…
Gyvenim? savo skyl?t?,
kaip atgail? sunki? nešu.