Kam skolų našta, o kam – stadionas

Spalio 29 dieną vykusiame Raseinių rajono savivaldybės tarybos 40-ajame posėdyje dalyvavo visi  25 Tarybos nariai, iš viso svarstytas ir patvirtintas  41 sprendimo projektas. Dėl valdžios mūsų rajone konfrontuojančios politinės jėgos daugeliu klausimų gražiai sutarė ir pritardamos draugiškai kilnojo rankeles. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl apmokėjimo už brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pranešėjas informavo, kad šiemet pasikeitė brandos egzaminų organizavimo ir apmokėjimo tvarka: apmokėjimas už brandos egzaminų vykdymą ir darbų tikrinimą buvo įskaičiuotas į mokinio krepšelį. Tačiau ne visos mokyklos tame procese vienodai dalyvauja, todėl parengta nauja apmokėjimo tvarka, nustatyti įkainiai už tam tikrus darbus. Egzaminų vykdymui vienam mokiniui yra skirta 5,84 Lt,  visam rajonui teko 36 800 Lt. Pasak A.Milašausko, kitame Tarybos posėdyje lėšos už brandos egzaminus mokykloms bus perskirstytos pagal naują tvarką. Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidomėjo, kokį mėnesį mokytojai baigia darbą ir kas mokės pinigus už egzaminus: ar mokytojai gaus priedą.

A.Milašauskas paaiškino, jog Darbo įstatymas griežtai nereglamentuoja mokytojų atostogų laiko, ugdymo įstaigų pedagogai paprastai atostogauja moksleivių vasaros atostogų metu. O egzaminams skirti pinigai, pagal mokinio krepšelio metodiką, patvirtintą Švietimo ministro, tekdavo tiek pradinėms, tiek vidurinėms mokykloms, įkainis įskaičiuotas tiek pradinukui, tiek dvyliktokui. Brandos egzaminus organizuoja ir vykdo vidurinių mokyklų mokytojai, todėl jie turi gauti pinigus už darbą. O, tarkime, darželio priešmokyklinė grupė, nors realiame egzaminų procese ir nedalyvauja, tačiau gauna jiems nepriklausančius  pinigus, todėl lėšos turi būti perskirstytos pagal  mokyklas. Tarybos narys Linas Dargevičius nutraukė šias diskusijas vienu sakiniu: „Taip, mokytojai už darbą egzaminų metu gauna papildomą užmokestį.“ Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai. Valdančiosios daugumos ir opozicijos nuomonės išsiskyrė svarstant sprendimo projektą „Dėl paskolos investiciniams projektams finansuoti“, kurį pristatė Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė. Ji informavo, kad šis sprendimo projektas svarstytas trijuose komitetuose. Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komitetas siūlė skolintis ne tris, o tik du milijonus litų. Meras Petras Vežbavičius pasiteiravo, ar kitų komitetų bei pačios Biudžeto skyriaus vedėjos nuomone užteks numatytiems objektams kofinansuoti 2 milijonų litų.  Pasak A.Krivickienės, kitais metais reikės imti naują paskolą, tad kuo mažesnė paskola bus paimta šiais metais, tuo anksčiau reikės priimti sprendimą dėl naujos paskolos 2010 metais.  Pagal prognozuojamas strateginės veiklos programas investiciniams projektams vykdyti reikia 5 milijonų litų. Ši programa dar nėra Tarybos patvirtinta, tačiau galima orientuotis, kad bus reikalingos tokios lėšos.

Meras Petras Vežbavičius informavo Tarybos narius, kad kitąmet planuojama vykdyti apie 17 europinių projektų, kurių intensyvumas – 85 %, o likusius 15% turės pridėti savivaldybė. „Trys milijonai, siūlomi sprendimo projekte, yra reali suma, nes daugelis projektų bus pradėti kovo-balandžio mėnesiais,“ – tvirtino meras. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasisakė iš tribūnos. Jis tvirtino, jog šis klausimas – labai rimtas ir aktualus. „Sprendimo projekte parašyta, kad paskolos grąžinimas numatytas 2011-2013 metais, tai reiškia, užkraunamas kitai kadencijai. Pagal kontrolierės išvadą, savivaldybė jau yra pasiskolinusi septyniolika su puse milijono litų, o tai sudaro 36,1 % galimų skolintis lėšų, kai pagal biudžetą savivaldybė gali skolintis tik 30 %. Tad 6,1 % jau viršijamas skolinimosi  limitas, tačiau dalis kofinansuojama iš Europos struktūrinių fondų, tai faktiškai savivaldybės skolinimosi limitas viršytas 2,4 %. Tai reiškia, kad savivaldybė yra juodai praskolinta, nereikia čia mums pudruoti akių – šiuo metu skolinamasi apyvartinėms lėšoms,“ – aršiai savo požiūrį išsakė L.Kavaliauskas. Jis reikalavo įvardinti tuos europinius projektus, kuriems pasirašytos sutartys ir reikia pinigų: „Mes galėtume skolintis tada, kai būtų sudaryta konkreti sutartis dėl kurio nors europinio projekto ir žinotume, kiek reikia skolintis kofinansavimui. Tačiau sprendimo projekte turėtų būti parašyta, kiek konkrečiai reikia lėšų kiekvienam objektui.“ Tarybos narys dabartinę savivaldybės finansinę padėtį pavadino katastrofiška ir paminėjo, kad  komiteto posėdyje buvo oficialiai nurodytas 5 milijonų biudžeto deficitas. Jo manymu, šiam sprendimo projektui nepritartų vyriausybės atstovas, labai skeptiškai į tai pažiūrėtų ir bankai, nes jie puikiai žino savivaldybės skolinimosi limitus. Už paskolą teks mokėti 10-12 % palūkanų, o kitąmet biudžetas dar mažės apie  10-15 milijonų litų. „Mieli bičiuliai, kolegos, susimąstykit, kokią naštą užkraunat ant viso rajono gyventojų pečių, turbūt respublikoj nėra nei vieno rajono, kuris turėtų tokį tragišką deficitą,“ – apeliavo į valdančiosios daugumos sąžinę L.Kavaliauskas. Tačiau meras tikriausiai tikėjosi  panašių replikų ir buvo gerai pasiruošęs atremti priešiškus argumentus. Pasitelkęs svarius faktus, jis užgniaužė L.Kavaliausko protestą. „Jūs turite labai netikslią informaciją arba pats ją tendencingai iškreipiate, – išsakė savo pastebėjimus meras. – Mes negalime apyvartinėms lėšoms panaudoti nė cento iš paskolos, skirtos europiniams projektams įgyvendinti. Todėl neklaidinkite Tarybos narių ir tų, kurie dažnai žiūri Raseinių televiziją. Be to, kontrolieriaus išvadoje parašyta – europiniams projektams nuo biudžeto galime skolintis ne 3,4 proc., o 18 proc., taip pat išvadoj įvardinta ir paaiškinta, kokiems projektams skolinamasi pinigų.“ Meras išvardijo šiuos projektus: Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos rekonstravimo 2-as etapas, Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos pastato rekonstravimas, Šiluvos vidurinės mokyklos rekonstravimas, Ariogalos lopšelio-darželio pastato rekonstravimas, Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių paslaugų infrastruktūros plėtra, Molavėnų piliakalnio komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms, Dubysos upės gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai,  buvo paminėtas ir Vilkupis, Prabauda, Kaulakiai, Ariogalos gimnazija – štai šie projektai finansuojami iš Europos struktūrinių fondų. „Trys milijonai – tai suma, kurią mes skolinamės būtent šių projektų vykdymui, o ne „pravalgymui“, – tvirtino meras ir siūlė balsuoti už pateiktą sprendimo projektą. Penkiolikai Tarybos narių balsavus „už“, dešimčiai „susilaikius“, sprendimo projektas buvo patvirtintas. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl turto perdavimo pagal panaudos sutartis asociacijoms“. Jis supažindino su kai kurių šio projekto punktų papildomomis sąlygomis. Audringos diskusijos kilo dėl Ariogalos stadiono: pagal panaudos sutartį Raseinių rajono savivaldybė perduoda stadioną draugijai „Ariogalos vienybė“, tačiau savo reikmėms savivaldybė stadionu naudosis neatlygintinai.

Tarybos narys Liudas Kavaliauskas kreipėsi į pranešėją R.Pareigį prašydamas neįtraukti į sprendimo projektą punkto dėl Ariogalos stadiono, kadangi šis klausimas nėra išdiskutuotas Ariogalos bendruomenėje, labai prieštaringos nuomonės laikosi ir seniūnas, ir ariogališkiai apie tai nieko nežino bei yra šokiruoti. „Prašyčiau šiuo klausimu dar padiskutuoti ir reikalui esant svarstyti kitame Tarybos posėdyje. Ariogalos stadionas –  miestelio pažiba, juo daug kas naudojasi, o dabar norima jį atiduoti visuomeninei organizacijai. Manau, reikalingos platesnės diskusijos,“  – išsakė savo nuomonę L.Kavaliauskas. Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Lino Dargevičiaus teigimu, niekam ne naujiena, kokia buvo šio stadiono būklė. „Jaunimas pats susitvarkė stadioną, savo jėgomis padarė jį vienu geriausių Raseinių rajone. Kai jaunuoliai pradėjo dalyvauti Futbolo federacijos varžybose, atsirado natūralus noras šią veiklą stiprinti. Jaunimo iniciatyvą reikia palaikyti, – tvirtino L.Dargevičius, – tačiau mes neturėtume Tarybos posėdyje aptarinėti bendruomenės reikalų, aktyvūs Ariogalos žmonės galėjo tai išsiaiškinti žymiai anksčiau.“ Netikėtai į diskusiją įsiterpė šio sprendimo projekto pranešėjas  R.Pareigis, jis patikslino keletą detalių . „Ariogalos vienybė“ paramai gauti teikia paraišką, kurios terminas – spalio 30 diena, todėl šiai organizacijai labai svarbu, kad sprendimas nebūtų atidėtas kitam posėdžiui. Už gautas lėšas jaunieji futbolininkai padengtų organizacines, remonto, tvarkymo išlaidas, įsigytų įrangos stadiono priežiūrai. Tačiau salėje būta itin aršiai nusiteikusių personų: savo priekaištus išsakė Ariogalos seniūnas A.Valiu-šis, beje šiandien jau nebeeinantis seniūno pareigų. „Turbūt padarytumėte patį blogiausią darbą, jei šiandien priimtumėte tą sprendimą. Stadionu naudojosi visi Ariogalos gyventojai, o dabar turėsime kažko klausti, ar galime įžengti į stadioną  – tai baisu! Atsirado toks Nacius, neaišku, kieno stumiamas, nori užvaldyti šį gražų mūsų kampelį, – neslėpė pasipiktinimo seniūnas. – Atseit futbolistai, kurių amžius nuo 8 iki 12 metų. Jie neina į mokyklą, tėvai skundžiasi, kad tas Nacius atneša alaus, jie ten pijokauja! Prašau atidėti šį klausimą, tegu svarsto patys gyventojai, tada būtų galima priimti sprendimą.“ Seniūno nuostatai nepritarė nei administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, nei meras Petras Vežbavičius. „Nežinau, kaip ten Ariogaloj, – dalijosi savo įspūdžiais administracijos direktorius, – bet aš ne taip seniai mačiau pono Stepono Naciaus labai gražią iniciatyvą prie Šaltinio mokyklos – vaikai žaidė futbolą, gavo federacijos dovanų.“  Pasak D.Baltrušaičio, negalima užgniaužti jaunimo, nes negavę paramos savo veiklai, jie kaltins politikus, spjaus į viską ir išeis į gatves.

Direktoriaus nuomonei pritarė ir Savivaldybės meras: „Pats Ariogalos gimnazijos direktorius akcentavo, kad šią moksleivių grupę mokykloje padeda išlaikyti būtent tas treneris. Nežinau, iš kur seniūnas susidarė tokią nuomonę apie alų ir kitas „zbitkas“, bet reikėjo pamatyti tuos vaikus Šaltinio stadione: apranga pasirūpinta, vaikai suburti, atvežti į varžybas, vadinasi, yra iniciatyva. Jei ten tikrai yra kokių negerovių, siūlau pasirūpinti, pagloboti, bet tik neužgniaužti iniciatyvos.“ Nepaisant prieštaringų nuomonių, tik dviejų balsų persvara šiam sprendimo projektui buvo pritarta: „už“ balsavo 13 Tarybos narių, „prieš“ – 11. Posėdžio pabaigą vainikavo ir nuobodžiaujantiems dalyviams nuotaiką praskaidrino Tarybos nario Dainiaus Šadauskio paklausimas merui Petrui Vežbavičiui. Tarybos narys iš tribūnos kreipėsi į merą: „Šių metų rugsėjo 11 dienos mero potvarkiu Nr. 29MP14 jūs pavedėte sau, mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei, meno padėjėjui Antanui Vizbarui, administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Algirdui Griciui dalyvauti 2009 metų rugsėjo 12-13 dienomis Evangelijos žinios tūkstantmetei  Lietuvai jubiliejaus renginiuose Šiluvoje. Prašau paaiškinti, kuo remiantis jūs kiekvieno kataliko priedermę – dalyvavimą Šventose Mišiose – priskyrėte darbui ir pavedėte sau bei minėtiems asmenims išmokėti po dvigubą atlyginimą už kiekvieną jose praleistą dieną.“ Ačiū, be abejo, – tepasakė meras.  Teko viena ausim nugirsti, kad atsakymą į šį paklausimą jau ruošia mero padėjėjas A.Vizbaras. Juridiškai, ko gero, meras teisus, tačiau juk ir šįkart, kaip ir tvarkant  kitus oficialius savivaldybės reikalus, galėjo vadovautis moralės principais.