Karščiai

Viktoras Vitkus ir Vytautas Butkus

Lietuvą užklupusi kaitra atnešė ne tik malonumus, bet ir nemažai rūpesčių. Kalbinome Raseinių apylinkių ir Girkalnio krašto gyventojus, kokie tie rūpesčiai, kaip žmonės apsisaugo nuo kaitros, ar užplūdęs karštis yra žmonių veiklos padarinys…

Viktoras Motiejauskis – Girkalnio gyventojas:

- Kaitrą „pernešu“ labai sunkiai. Dar kol kas daržovės auga, bet neaišku, kiek ilgai. Esu bedarbis, verstis yra sunku, todėl daržas yra didelė parama. Daug vandens vartoju. Žmona padaro puikius šaltibarščius, tai beveik nėra nei dienos be jų. Klausti, kodėl atėjo tokie karščiai, reikia Galvonaitės, tos, kuri yra profesorė. Su gamta juokauti negalima, esame prisidirbę, todėl dabar tokius karščius ir turime. Prieš 30 metų tokių dalykų nebuvo, į žemę privaryta visokios chemijos. Būdavo karščių, bet ne tokių.

Irena Giedraitienė ir Bronė Nartautienė,

Gervinių kaimo gyventojos:

- Taikomės keltis anksčiau, nes kaitra tikrai nemaloni. Pavasarį stipriai užlijus, nuskendo bulvės, bet cukriniams runkeliams – nieko, gražūs. Karvės dabar labai kenčia, tenka parsivesti į tvartą, jos negali visą dieną ištverti laukuose. Pieno gauname mažiau, jis tapo liesesnis, jame daugiau vandens. Gyvulius labai puola vabalai.                          .

Šeima nieko ypatingo nevartoja, daug geriame vandens. Mes, kaimo žmonės, pripratę prie visokių gamtos išdaigų, jei yra darbo, tai nieko nelaukdami ir dirbame. Jeigu labai karšta, leidžiame sau ir alaus atsigerti. Kadangi pavasarį buvo lietaus, tai randame ir mėlynių, ir aviečių, tiesa, grybų buvo, tik labai trumpai. Miestiečiai mums netrukdo, nes čia miškelis nedidelis, visi važiuoja į Paupį.

Danutė Gylienė:

- Kolektyviniame sode gyvename nuo balandžio iki spalio mėnesio. Kaitra turėjo įtakos mūsų sveikatai. Dirbti galime tik anksti ryte ir vakare. Labai paplito kolorado vabalai – purškiant vidurdienį nėra jokio poveikio. Atrodo, ši kaitra turės neigiamą poveikį kopūstams, jų vidus sugedęs, išpuvęs. Galima prognozuoti didesnes kopūstų kainas turguje. Šiemet labai prastas braškių derlius.

Turime pernykščių obuolių sulčių, kurios gelbsti nuo karščio, anūkėlės gausiai smaguriauja ledais. Jos mėgsta pliuškentis baseinėlyje.

Ateina ir draugių. Tolėliau yra tvenkinys, tačiau ten susirenka be galo daug žmonių – kaip Palangos pajūryje. Vanduo tampa drumstas, o tai nėra gerai. Galima maudytis tik anksti ryte, kai vanduo dar yra švarus. Kodėl užplūdo tokia kaitra, sunku pasakyti. Panaši vasara, su taip ilgai užtrukusia kaitra, buvo jau senokai. Daug šnekama apie ledynų tirpimą. Manoma, kad prie kaitros padidėjimo prisidėjo ir didžiulis kiekis automobilių, į orą išmetamas didelis kiekis dujų. Intensyviai rūksta kaminai. Negalima atmesti ir besaikio chemijos (trąšų, dujų ir kt.) naudojimo. Anksčiau žinojome tik dustą ir pesticidus, dabar šis sąrašas žymiai ilgesnis.

Kęstutis Žongaila – verslininkas ir ūkininkas:

- Esu raseiniškis, Šarkių kaime turiu parduotuvę, ūkininkauju nuo 2003 metų. Turiu 86 ha ekologinį ūkį, kurį specialistai įvertino aukščiau už vidutinį lygį. Kaitros poveikis, aišku, yra: serbentų uogos mažesnės, jų yra mažiau. Būtinas tręšimas, o ekologiniams ūkiams dėl jo yra specifinių reikalavimų.

Taip pat turiu 36 avilių bityną Paklanių kaime. Pirmą medų šiemet išėmiau vėliau, negu anais metais. Tai buvo birželio pradžioje. Dabar jau viskas gerai. Apie 3 kilometrus nuo čia yra rapsų laukai, bitės pasiekia juos.

Saugotis nuo kaitros būtina. Ir aš gavau daugiau nei derėtų saulės vonių, dabar turiu naudotis „tepalais“. Darbas priverčia  daugiau būti saulėje, nes bitėms karštis yra medonešis. Būtina gydyti bites, to nedaro „mažieji“ bitininkai, – tai verčia daug laiko praleisti bityne.

Dabar stebime didžiulį gyvenimo tempą. Tiek viskas chemizuota, pažangu, kad pažeidžiamas įprastas gamtos ir žmogaus būsenos balansas.

Jonas Kacikas – Pramedžiavos kaimo gyventojas:

- Kadangi turių individualią įmonę – remontuoju automobilius, kaitra trukdo tik iš dalies, nes garažas vėsus ir dar galima dirbti. Žmonės yra teisūs sakydami: jei žiema šalta, tai vasara bus karšta. Turiu traktoriuką, vandens talpą, todėl reguliariai laistau ką pasodinęs. Dabar per karščius geriame daug skysčių (šaltibarščiai, mineralinis vanduo). Karščiai galbūt – Dievo bausmė. Gal reikėtų vaikščioti daugiau į bažnyčią, daugiau melstis. Esu tikintis žmogus.

Algimantas Stulgaitis – Girkalnio komunalinio padalinio vadovas:

- Kas nespėjo nusišienauti, tas dabar gali tai padaryti, tačiau dabartinis karštis yra nežmoniškas, ypač gyvuliams. Jiems nėra kur dingti – puola uodai, visokie vabalai.     .

Patiems kaimo žmonėms taip pat darosi sunku dirbti. Stengiamės pradėti darbą kuo anksčiau, per pietus darome ilgesnes pertraukas- nuo 11 iki 15 valandos. Ilgiau dirbame ir vakare. Reikia stengtis atlikti ir privalomus komunalinius darbus, ir krutėti savame ūkyje. Dabar intensyviai vyksta šienavimo darbai, pavyzdžiui, labai anksti ryte šienaujame kapines, nes vėliau pradeda rinktis žmonės kapų prižiūrėti.

Namuose turiu išsikasęs prūdelį, tai kiekvieną vakarą su šeimyna mirkstame, kiek galim. Sunkiau virškinamo maisto, mėsos patiekalų vartojame mažai, nes nesinori.

Valgome kokį rūgusį pieną, bulvę. Gėlo vandens dar nepritrūkstame.

Tokių oro permainų neatsimenu. Kalbu nebūtinai apie dabartinius karščius, bet ir apie dažnėjančias liūtis, užliejančias kiemus ir gatvės.

Vytautas Skliaudys –  Ražaitėlių kaimo gyventojas:

- Atstovauju dviems ūkiams: Jono Skliaudžio ir Justės Skliaudytės.  Prasidėjus karščiams mano rapsų laukuose situacija keičiasi kiekvieną dieną. Jausmas – kaip džiovykloje. Javai prinoks anksčiau laiko, grūdai bus nepilnaverčiai. Buvome sulaukę ketverių liūčių, drėgmės užteko, dabar viskas pasikeitė. Jeigu dar savaitę pakepins, be laiko ateis javapjūtė. Verčiamės augalininkyste, dukra, kaip jaunoji ūkininkė, gavo Europos Sąjungos paramą, todėl tokie pokyčiai mums yra labai svarbūs.

1994 metais buvo panašūs karščiai, tada per ilgesnes pertraukas rinkdavomės į buvusią pavėsinę. Dabar pradedame dirbti apie 5 val. ryto.

Tokios gamtinės situacijos vyksta visame pasaulyje. Sunku pasakyti, ar čia mes nusipelnėme tokios bausmės, ar ne. Tačiau esame tinginiai. Laiku nešienavome, užgriuvo liūtys, dabar karščiai – vėl pasiteisinimas…