Pilypas KANAP?NAS
[1]
UAB „Raseini? vandenys“ vyresnysis inžinierius technologas, liepos m?nes? laikinai ?j?s direktoriaus pareigas Povilas Vežbavi?ius sak?, kad j? ?mon? šiuo metu išgyvena išties ne pa?ius geriausius laikus. Bendrov? per metus gauna pajam? 3 mln. 677 t?kst. 800 lit?, o išleisti tenka 4 mln. 710 t?kst., skolininkai yra neatidav? 580 t?kst.ir neaišku, kada atiduos, taigi suktis reikia kaip vover?ms rate.
Senos puvenos
Raseini? vandenys šiuo metu valdo 47 rajono vandenvietes ir 108 gr?žinius, 9 nuotek? valyklas ir 24 nugeležinimo ?renginius. Vandentiekio tinkl? bendrov? aptarnauja 317 kilometr?, nuotek? – 82 kilometrus. „Per praeitus metus mes pak?l?me 9040 t?kst. kub? vandens, o realizavome – 734 t?kst. (už tiek gavome pajam?). Nuotek? išval?me 669 t?kst. kub?, iš kuri? 471 t?kst. kub? realizavome“, – sak? l. e. p. direktorius.
Taigi, Raseini? vandenys b?t? kaip ir turtingi savo objekt?, tik b?da, sak? P. Vežbavi?ius, kad didžioji dalis j? valdomo ir priži?rimo turto yra tik senos puvenos. N?ra dienos, kad kur nors neužsikimšt?,netr?kt? vamzdis. O avarijos, sako, it susimokusios, b?tinai ?vyksta skirtingose rajono vietose ir b?tinai atokiai viena nuo kitos. Nesp?jai parvažiuoti, tarkime, iš Gyli?, o jau reikia l?kti ? Ariogal? ar Žaigin?. L. e. p. direktorius sako, kad tik su naujaisiais objektais b?d? neb?na, o visa kita – vargo vakarien?. Dar viena b?da, kad avarijas likviduoti reikia aklai, tik iš nuojautos bandoma atsp?ti jos viet?, nes n?ra išlik? joki? tinkl? plan?, joki? žem?lapi?. „Su vandentiekio trasomis dar kiek lengviau, nes jos ne taip giliai, tuo tarpu nuotek? trasos b?na ir 3, ir 4 metr? gylyje.“
Paklaus?me, o kur tie planai – Juk ne prieštvaniniais laikais tinklai buvo tiesiami, tad kod?l dabar reikia vykdyti „archeologinius kasin?jimus“? P. Vežbavi?ius atsak?:
„O kas ten žino, kur ir kas juos nudaigojo. Mums j? niekas neperdav?. Juk daug kur taip yra: kas kolchozmet? buvo, tas pražuvo.“
[2]Be pagarbos net sau
Raseini? vanden? darb? labai apsunkina m?s? gyventoj? kult?ros stoka, negerbimas kito darbo. Jei jau nuotekos, mano nemaža dalis vartotoj?, tai galima elgtis su jomis nepaisant joki? kult?ros norm?, net pilti jas kaimynui ant galvos (jei jis gyvena žemesniame aukšte) ir negalvoti apie tuos, kurie visa tai turi tvarkyti. „Mes net galime pasakyti, kokie darbai vyksta daugiabu?i? šeimininki? virtuv?se: jei vamzdis užkimštas lapais, krapais,tai vyksta agurk? vakavimas, jei uog? išspaudomis, tai sultys spaudžiamos ar uogien? verdama, ruden? prasideda kop?stlapiai“. O apie ?vairius kamšalus su sparneliais ir be j?, apie vaik? sauskelnes P. Vežbavi?ius sakosi nekalb?ti nenorintis. Ir pasvarsto, kad ko gero tur?s užaugti nauja karta, kad tokios b?dos išnykt?. Prisiteisti žalos atlyginimo iš kalt?j? Raseini? vandenys n? nem?gino, nes kalt? ?rodyti b?t? labai sunku, kai laiptin?je ne vienas žmogus gyvena.
Dar, pažymi l. e. p. direktorius, žmon?s visiškai neturi kantryb?s. Jei tik užsukai vanden? keletui valand? (o kaip vandentiek? be to sutaisysi?), tuoj žmon?s skambina, barasi, pyksta, lyg ne j? labui b?t? remontuojama.
[3]Sustingusios kainos
Prie Raseini? vanden? r?pes?i? prisideda ir nuo 2006 met? sustingusios kainos. Viskas brangsta, kainos auga kaip ant mieli?, o j? tarifai – tarsi suakmen?j?. Štai šilumininkams leidžia kelti kainas, o jiems – ne. „Per visus pabrangimus mes per metus apie milijon? prarandame. Vien energetik? persivadinimas ? LESTO mums kas m?nes? prideda apie 10 t?kst. lit?. Mes labai daug sunaudojame elektros“, – pasiguod? vadovas. Jis sako, kad kain? komisija jau suderino tarifo didinim?, bet rajono taryba dar to nepatvirtino. Žinoma, joks sprendimas didinti kainas neb?t? populiarus, tad vietos politikai, nuo kuri? tai priklauso, taip ir dairosi ? rinkim? grafikus, kurie, kad juos kur bala, tokie dažni: jei ne ? savivaldybes, tai ? Seim?. P. Vežbavi?ius sak?si gird?j?s, kad d?l kain? perži?r?jimo ateityje gali nebereik?ti tarybos sprendimo ir tai, jo nuomone, b?t? gerai, nes bent tuo klausimu nebelikt? politikavimo.
Vieš?j? pirkim? aistros
Raseini? vanden? vadovai neslepia, kad nemažai problem? sukelia viešieji pirkimai. Tik iš pat pradži? jie vyk? ramiai, kol nebuvo tokios didel?s konkurencijos, kokia yra dabar. ?sisavindami ES paramos pinigus Raseini? vandenys ?m?si penki? projekt? ?gyvendinimo ir trij? viešieji pirkimai buvo apsk?sti teismui. D?l dviej? pirkim? teismai pripažino teisius buvus Raseini? vandenis, tuo tarpu d?l tre?iojo – „Vandens tiekimo ir nuotek? tvarkymo infrastrukt?ros pl?tra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Vidukl?s miesteliuose“, Raseini? vandenims atmetus AB firmos „VITI“ pasi?lym?, ši pasiskund? teismui. Liepos 8 dien? buvo gauta teismo nutartis sustabdyti projekto darb? pirkim? iki rugpj??io 8 dienos. Darb? atlikimui yra skirti treji metai (24 m?nesiai statybai ir 12 m?nesi? garantiniam laikotarpiui).
Viešiesiems pirkimams vadovav?s Raseini? vanden? direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kumpikevi?ius ir šiandien mano, kad jie, atmesdami „VITI“ pasi?lym?, buvo teis?s.
„Pirkimo dokumentuose labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad kiekvienas jungtin?s veiklos partneris privalo tur?ti LR Statybos ?statymo ir kit? teis?s akt? nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos dokumentus ir kt., tuo tarpu ši pretendent? to netur?jo. Netur?jo ji ir ?statymais reikalaujamo tokio darbo patirties. Šiuo atveju „VITI“ apskund? mus, bet jei j? b?tume paskelb? konkurso laim?toja, mus b?t? apskund? kiti, nes b?t? pažeistos kit? konkurso dalyvi? teis?s. „VITI“ pasi?lyta mažiausia kaina negal?jo b?ti svarbiausias argumentas, jei kiti dalykai neatitinka konkurso s?lyg?. Mes padar?me išvad?, kad pasi?lymo pateikimo dien? tiek?jo si?lomas subrangovas neatitiko pirkimo dokumentuose nurodyt? reikalavim? ir tiek?jas toki? reikalavim? atitikimo neužtikrino, kaip to reikalauja pirkimo dokumentai.“
[4]Savivaldyb?s administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, kuris yra ir Raseini? vanden? valdybos pirmininkas, mano kitaip: „Kadangi šiuo atveju UAB „Raseini? vandenys“ praloš? teismo byl? prieš AB „VITI“, tai rodo vandentiekinink? vieš?j? pirkim? komisijos nekompetentingum?. Tod?l mes nušalinome komisijos pirminink?
Algird? Kumpikevi?i? iš užimam? pareig?. „VITI“ sugr?žinta ? konkurs? ir grei?iausiai bus paskelbta laim?toja. Savivaldyb?s administracija d?l to nenusimena, nes iš ties? „VITI“ buvo mažiausi? kain? pasi?liusi ?mon?. Tuo tarpu priežastys, d?l kuri? vieš?j? pirkim? komisija „VITI“ atmet?, buvo nepakankamai reikšmingos. Pavyzdžiui, nebuvo pristatyta laiku pažyma apie atliktus darbus, arba kita priežastis: sertifikate vienos grup?s pogrupio pogrupyje nebuvo ?rašytas atitinkamas darbas.
Tik iš atostog? gr?ž?s UAB ,,Raseini? vandenys“ direktorius Gintautas Bernotas sak? nekomentuosi?s, ar teismo nutartis bus apsk?sta, kadangi nutartyje nurodytas terminas – iki rugpj??io 8 d. sustabdyti darb? pirkim?, dar nepasibaig?s. Pasak direktoriaus, yra pasamdyta juridin? konsultacin? firma, dirbanti vieš?j? pirkim? srityje, ji ir pateiks išvadas apie galimus tolimesnius veiksmus.G. Bernotas patvirtino, kad jo pavaduotojas A. Kumpikevi?ius nuo rugpj??io 4 d. atleidžiamas iš darbo, ta?iau vadovas to nesiejo su nesklandumais d?l vieš?j? pirkim?. Anot G. Bernoto, bendrov?s valdyba buvo pri?musi sprendim? panaikinti š? etat?, ir A. Kumpikevi?iui jau prieš 2 m?nesius buvo ?teiktas atleidimo lapelis.
Lašas j?roje
Akivaizdu, kad bene daugiausia laiko su?da teismai. Užuot dirbus rajonui, jo žmon?ms reikalingus darbus, ?sisavinus ES paramos pinigus, kuri? vien?dien gali ir nebelikti, tenka varstyti teism? duris. O pinigai ? rajon? ateina nemaži: antruoju etapu at?jo 11,5 mln. lit?, dumblo tvarkymui – 2,8 mln., ir dabar ?sisavinama dar 22 mln. Iš viso vien vandentvarkos objektams ? rajon? ateina apie 36 mln. Ta?iau, anot Raseini? vanden? specialist?, net tiek milijon? yra tik lašas j?roje, kiek j? reik?t? rajonui iš tikr?j?, kad b?t? išspr?sta vandens su jo gerinimo ?renginiais problema, nuotek? valymas. Tam yra numatytas ir specialusis vandentvarkos planas, o jame – net 400 mln. lit?. Juos ?sisavinti tame plane yra numatyta iki 2015 met?, ir tai Raseini? vanden? vadovai vadina utopija. Nors ir graži utopija, bet vis tiek utopija, kai n? 10-ties procent? neturima to, kiek reik?t? tur?ti, tuo labiau, kad tam ir sav? pinig? reikia, ne vien ES pinigai gula ? m?s? trasas.