Kas kaip i�mano, taip sau reklam? daro

Kristina BEND�I?T?

Gegu�?s 27 dien? vykusiame 51-ajame Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos pos?dyje buvo svarstyti ir patvirtinti 29 sprendim? projektai. Pos?d�io prad�ioje veiklos ataskaitas pateik? Kauno apskrities VPK Raseini? rajono policijos komisariato vir�ininkas K?stutis U�emeckas ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas.

Raseini? rajono policijos komisariato vir�ininkas K?stutis U�emeckas i�vardijo policijos darbo rezultatus ?takojan?ius veiksnius, tai: did?jantis nedarbas, puiki rajono geografin? pad?tis ir geri keliai susisiekimui ne vien ?statym? gerbiantiems asmenims, did?jantis gyventoj? socialinis nesaugumas ir ma�?jantis teigiamas moralines nuostatas turin?i? gyventoj? skai?ius.� 2009 m. i� Raseini? rajono savivaldyb?s prevencini? program? vykdymui tebuvo skirta 6 t?kstan?iai lit?, ta?iau, pasak K. U�emecko, net ir tokia nedidel? suma labai pagelb?jo.

?vardintos� pagrindin?s materialin?s baz?s ir apr?pinimo problemos:� senas, reikalavim? neatitinkantis policijos komisariato pastatas, kurio nuoma atsieina apie 8000 Lt per m?nes?; tr?ksta l?�? transporto i�laikymui (kurui), laisv? pareigybi? komplektavimui, pareig?n? motyvacijos skatinimui; vis daugiau pavedama vykdyti nauj? ir nepolicini? funkcij?.

D?l �i? prie�as?i?, komisariato vir�ininko teigimu, policijos darbo rezultatai ne visada tokie, koki? tikisi visuomen?. Operatyvaus valdymo poskyris, t.y. bud?tojai, gauna vis daugiau prane�im?, auga ir pristatyt? asmen? skai?ius � da�niausiai tai neblaiv?s ar ?vykd? smulkius nusikaltimus, vagystes asmenys. Nusikaltim? Raseini? rajone 2009 m. i�tirta 49,2 %. Did�iausi? nusikaltim? dal? sudaro vagyst?s, ta?iau i� 300 vagys?i? i�tirtos tik 96. Vie�ose vietose padaryt? nusikaltim? skai?ius jau treti metai auga, �iemet pastebimos tos pa?ios tendencijos. Administracini? teis?s pa�eidim? i�ai�kinta 5748, i� j? pats did�iausias yra Keli? eismo taisykli? pa�eidim? skai?ius � 4370. Eismo ?vykiuose 2009 m. m?s? rajone buvo su�alota 50 �moni?, 8 – �uvo.

Raseini? r. PK 2010 m. daugiau d?mesio skiria ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimui, ypatingas d?mesys sunki? ir labai sunki? nusikaltim? tyrimui, stiprinama operatyvin? veikla, siekiama u�kirsti keli? nusikaltimams, daromiems vie�ose vietose, t?siamos priemon?s, susijusias su senyvo am�iaus vienkiemiuose gyvenan?i? rajono gyventoj? saugumu. Planuojama aktyvinti darb?, u�tikrinant policijos ir kit? ?staig? bendradarbiavim? saugaus eismo tematika, daugiau d?mesio skirti vie�osios rimties, triuk�mo valdymo ir nepilname?i? darom? teis?s pa�eidim? prevencijai, suaktyvinti teis?s pa�eidim? ir nusikalstam? veik? ekonomikai tyrim?.

Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas informavo, kad �iais metais regioniniame parke prad?ta ?rengin?ti lauko informacin? sistema: rodykl?s ? gamtos ir kult?ros paveldo objektus, stendaviet?s, atokv?pio aik�tel?s prie j? ir pan. Taip pat bus sutvarkyta prie Betygalos esan?io �v. Jono �altin?lio (Gaivu?io) aplinka. Direkcija pareng? ir pateik? parai�k? Raseini? rajono Vietos veiklos grupei vietos projekto ,,Poilsiaviet?s prie Lukn?s tvenkinio ?rengimas� finansavimui gauti. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasira�yta �iemet. Pernai direkcija, panaudodama skirtas Keli? prie�i?ros ir pl?tros programos l?�as, ?reng? automobili? stov?jimo aik�teles Bernotuose prie Maironio sodybos – muziejaus ir stovyklaviet?je Bralinski? kaime.

Kaip ir kasmet, direkcijai l?�? yra skiriama i� Raseini? rajono savivaldyb?s biud�eto. Pernai savivaldyb? l?�? skyr? Dubysos regioninio parko rekreacini? zon? tvarkymui ir prie�i?rai bei informacini? stend? prie parko draustini? pastatymui. �iemet direkcija vykdo informacin? kampanij? ,,Poilsiauk atsakingai”. Kampanijos paskirtis – �viesti ir informuoti visuomen? apie Dubysos up?s gamtin? aplink?, jos apsaugos poreikius, apie Dubysos regioninio parko rekreacines teritorijas, raginti poilsiautojus ir turistus poilsiauti ir stovyklauti tik poilsiaviet?se ir stovyklaviet?se. Kampanijos tikslas yra pasiekti, kad b?t? poilsiaujama ir stovyklaujama tik nustatytose vietose, netrikdoma gamtin? aplinka (stabilios ret?j? gyv?n? r?�i? populiacijos), neniokojama ir atliekomis neter�iama gamta.

I�klaus? pos?d�io sve?i? ataskait?, Tarybos nariai grieb?si svarstyti darbotvark?s klausimus. Sprendimo projekt?� �D?l Raseini? garb?s pilie?io vardo suteikimo� pristat? mero pavaduotoja Gitana Ra�imien?. �iais metais Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisijai buvo pateiktos keturios kandidat?ros: Marcelijaus Martinai?io, Valerijos Kelbauskien?s, Mindaugo Pikelio ir Petro Bartkaus-�adgailos. Gegu�?s 13 d. komisijos nariai slaptu balsavimu nusprend? Garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui – i� Raseini? rajono, Paserben?io kaimo kilusiam vienam �ymiausi? XX am�iaus lietuvi? poet?, aktyviam S?j?d�io veik?jui, ir Petrui Bartkui-�adgailai – Raseini? apskrityje, Pakapurnio kaime gimusiam LLKS 1949 m.� vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Vy?io kry�iaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriui, pulkininkui.

Tarybos narys Sigitas Vai?ius �iuo klausimu pasisak? frakcijos vardu. Jis pasid�iaug?, kad pagaliau Garb?s pilie?io vardas suteikiamas m?s? kra�tie?iui, vienam i� partizaninio karo pradinink? Petrui Bartkui-�adgailai, kuris garsus ne tik savo nuopelnais, bet ir asmenin?mis savyb?mis. Apgailestavo, kad Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisija neskyr? nei vieno balso Valerijai Kelbauskienei, d?l savo doro elgesio patyrusiai KGB paty?ias ir Sibiro kan?ias.� S.Vai?ius papriekai�tavo, kad kartais garbingais apdovanojimais yra ta�komasi lyg supuvusiais grybais.

�Labai gaila, kad mes trejus metus b?dami �ios kadencijos Tarybos nariais nesugeb?jome pakoreguoti Garb?s pilie?io vardo suteikimo reglamento ir nuostat? taip, kad neb?t? ? vien? eil? statomi budelis ir auka, kovoj? ir savo gyvenim? paaukoj? u� Lietuvos laisv?, ir tie, kurie aktyviai kolaboravo su sovietiniais okupantais. Pagal �iandienin?� reglament? Garb?s pilie?iais gali panor?ti tapti ir Onut?s, ir Petrut?s, ir Liudai, ir Kavaliauskai, nors j? garb?s supratimas gana keistokas. Reik?t? pam?styti apie dalies komisijos nari? pakeitim? bei sutvarkyti Garb?s pilie?io vardo reglament? ir nuostatus taip, kad Garb?s pilie?iai neb?t? kepami� kaip blynai pas mo?iut?�, � vaizdingais palyginimais baig? kalb? S. Vai?ius.�� Meras Petras Ve�bavi?ius pasirod? es?s pagavaus proto. �A?i? prane�?jui, kai min?jote Petrutes, tai ?ia, tipo, man�, – juok?si humoro jausmo nestokojantis meras.

Trims minut?ms ? trib?n? stojo Tarybos narys Antanas Vizbaras – panoro tarti �od? ne apie kandidatus, o apie Garb?s pilie?io moralines savybes apskritai, i�reik�ti savo pozicij?. Atrado tam viet? ir laik?. �Garb?s pilietis paskelbiamas ne kaip tiksli?j?, humanitarini? ar socialini? moksl? �inovas, bet kaip asmuo. Labai smagu b?t? i�girsti kit? partij? vadov? ir Tarybos nari? nuomon? apie moralines savybes. Deja, �ioje kadencijoje apie tai kalban?i?j? � ma�uma�, � apgailestavo Tarybos narys. Jis pamin?jo kelet? Garb?s pilie?i?, primin? j? nuopelnus, sugeb?jim? atsispirti ir pasiprie�inti sovietinei vald�iai bei i�sak? ?mantriai supint? mint?: �Ka�kaip keista, kad Garb?s pilie?io vardus per 40 procent?, kurie yra suteikti, a� juos pavadin?iau serijiniais susidorojimais su komunist? statyb? prie�ininkais � jie dalyvavo, ar kas gird?jote, kad jie apgyn? �mog?, kada gal?jo apginti ir tur?jo pareig?.� A.Vizbaras pritar? ir ragino balsuoti u� Petr? Bartk?-�adgail? bei Marcelij? Martinait?, ta?iau Tarybos nariui buvo skaudu d?l Valerijos Kelbauskien?s, kuri dar 11-oje klas?je buvo re�tuota ir nuteista kaip politin? kalin?, gindama T?vyn? prarado t?vus. A.Vizbaro manymu, ji � ne pilka kaimo moter?l?, ji � did�ioji.

A.Vizbaras primin? Petro Bartkaus sukurt? dain?, kuri? dainavo visa Lietuva � �Tu neverk, mo?iute, kad prie K??i? stalo kartais viena vieta pasiliks tu�?ia�, ir pasi?l? pasiklausyti, kokias dainas dabar m?s? t?vyn?j dainavo visai neseniai, vasario m?nes?. �Gal jau 7 kart? vie�ai pasisakiau � gerbkite krik�?ioni�kas vertybes � gav?nia ir adventas yra gerbtini. Tai po to buvo i�platinti visokie ra�tai, kad Vizbaras draud�ia �imtadienius ir t.t. – piktinosi gerbtinas Tarybos narys, – pra�au ?jungti ?ra�?.�

Sal?je pasigirdo tranki muzika ir dainos �od�iai: �?-????… Vizbarin?s….�� Beje, ? dainos tekst? buvo ?pinta pora necenz?rini? �od�i?.

Pirm? kart? susiduriantiems su Vizbarini? s?voka: taip Raseini? jaunimas vadina gerbiamo mero pad?j?jo organizuojamas �ventes. A. Vizbaras� atrado tinkam? viet? ir laik? pavie�inti Raseini? jaunimo sukurt? dain?: iki �iol buvo net nenutuokian?i?, kad toks muzikinis k?rinys i� viso egzistuoja, ta?iau dabar �inan?i?, gird?jusi? ar trok�tan?i? i�girsti ratas labai i�sipl? t?. (Red. pastaba)

Nuskamb?jus dainos posmui, sal?je kilo �ioks toks �urmulys, ta?iau ypatingos reakcijos nesuk?l? ir balsavimo nesutrikd?. Bals? dauguma nutarta Raseini? garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui ir Petrui Bartkui-�adgailai.

Kiti sprendim? projektai buvo priimami konvejerio principu, vieningu arba beveik vieningu rank? pak?limu.� Pos?d�io pabaigoje meras informavo, kad vasar? Tarybos pos?d�iai bus rengiami tik bir�el? ir rugpj?t?, nes liepa � masini? atostog? metas, ir pakviet? pasisakyti norin?ius Tarybos narius.

Pasinaudodama proga, pirmoji prakalbo Tarybos nar? Ona Babonien?, ji �visus kviet? ? kasmetin?, jau 8 – ?j? daugiadien? dvira?i? �yg?, kuris prasid?s baland�io 25 dien?, 11 valand? � dviratininkai i�vyks i� �emai?io aik�t?s. Jie va�iuos 7 paras per 9 savivaldybes.

I� trib?nos pasisak? Tarybos narys Darius Ulickas: �Vie�ojoje erdv?je � spaudoje ir televizijoje � buvo paskelbta tokia informacija, kur Savivaldyb?s administracijos direktorius tapatinamas su Nauj?ja s?junga. A� atsakingai parei�kiu, kad administracijos direktorius nebuvo deleguotas kaip Naujosios s?jungos atstovas ? �ias pareigas ir nuo �i? met? vasario m?nesio jis yra atleistas i� Raseini? skyriaus. Taip pat pasakysiu, kad a� stabdau savo veikl? valdan?ioje daugumoje.� ��? tai tur?t? atkreipti d?mes? �Valio, Raseiniai�, – su gudria �ypsen?le veide pasteb?jo meras, – ta?iau tas krep�inio rezultatas nesikeis, vis tiek ma�daug 14:7.�

Tarybos narys Dainius �adauskis perskait? Savivaldyb?s merui Petrui Ve�bavi?iui parei�kim?, kuriame teig?, kad mero potvarkiu jis buvo paskirtas ? darbo grup? Raseini? kult?ros centro veiklos patikrinimo metu nustatytiems pa�eidimams patikrinti. Ta?iau d?l pav?luotai gautos informacijos negal?jo dalyvauti Raseini? kult?ros centro Sujaini? filialo patikrinime, tod?l atlikt? darb? patikrinim? atliko savaranki�kai. �Mano nustatyti faktai leid�ia teigti, kad aktuose u�fiksuoti objekte atlikt? darb? kiekiai �enkliai skiriasi, – tvirtino D.�adauskis. – Pra�au sudaryti darbo grup? i� kompetenting?, su objekte darbus vykd�iusiomis ?mon?mis nesusijusi? asmen?, ir atlikti pakartotin? �Kult?ros centro Sujaini? filialo remonto darb? atlikimo kieki? patikrinim?.�

Meras ? �? parei�kim? atsak?, kad Sujaini? filialo patikrinimui buvo sudaryta darbo grup? i� pozicijos ir opozicijos nari?, ir j? pateiktame protokole darb? kiekiai atitiko, tod?l jis nemat?s reikalo netik?ti protokole pateiktomis i�vadomis. Tik Tarybos nariui Vidmantui Karabinui, taip pat dalyvavusiam komisijos darbe, patvirtinus, kad darb? kiekiai i� ties? nebuvo tikrinti, meras nusileido ir sutiko i� naujo sudaryti darbo grup? ir atlikti pakartotin? Sujaini? filialo patikrinim?.

Tarybos narys K?stutis Skamarakas, Raseini? raj. G?r? vienkiemyje gyvenan?io Rimanto Ra?i?no pra�ymu, perskait? parei�kim? d?l neteisingos informacijos teikimo, adresuot? Savivaldyb?s merui, administracijos direktoriui, Tarybos nariams. Parei�kime kalbama apie Dum�i�kius, viet?, kurioje bus naujos kapin?s; jame teigiama, kad Savivaldyb?s administracija deklaruoja, jog i�gr?�ta 15 gr?�ini?, kuri? gylis � 4 metrai. Ta?iau R.Ra?i?nas tvirtina, jog tai netiesa � gr?�ini? gylis � tik 1 metras, ir nurodo �mones, galin?ius tai paliudyti. Taip pat Savivaldyb? nemini veikian?io hipodromo, nutiestos elektros linijos, fakto, kad didesnioji sklypo dalis drenuota, o vandenys suvesti ? �lynos upel? ir 4 sodybos patenka ? sanitarin? apsaugos zon?. R.Ra?i?no manymu, �i? informacij? pateikus Tarybai, neb?t? balsuota u� kapines Dum�i�ki? kaime. Parei�k?jo nuomone, rengiant naujas kapines, tur?t? b?ti i�naudoti plotai senosiose kapin?se ir aplink jas. R.Ra?i?no parei�kime teigiamas, kad �alia Algirdo g. yra didelis (7 ha) �em?s plotas, ta?iau �iame sklype nustatyti auk�ti gruntiniai vandenys. Problem? b?t? galima i�spr?sti vis? plot? u�pilant 1,5 m gruntu. Tai i�gelb?t? Raseini? kra�to �mones nuo did�iulio diskomforto persik?lus ? nauj?sias kapines Dum�i�kiuose.

Paskutinis i� trib?nos pasisak? meras Petras Ve�bavi?ius. Jis prisipa�ino nujaut?s, kad bus kreipimasis d?l Dum�i�ki? kapini?, ta?iau nusisteb?jo, kod?l j? perskaityti buvo patik?ta K?stu?iui Skamarakui. �Per�i?r?jau protokolus, – u�tikrintai kalb?jo meras, – Savivaldyb?s taryba d?l Raseini? rajono ir Raseini? miesto bendrojo plano balsavo vienbalsiai. Tod?l mes, visi 23 Tarybos nariai, jau pasisak?me, kad kapin?s b?t? Dum�i�ki? kaime.� Meras specialiai R.Ra?i?nui buvo paruo�?s atsakym?. ��tai �em?tvarkos instituto Geologijos tarnybos projektas, jame pasakyta, kad atlikta 15 gr?�ini?, visi jie nurodyti projekte, – pir�tu po br?�in? ved�iojo meras. – Kiekvieno gr?�inio gylis � 4 metrai. A� privalau tik?ti ir specialistais, ir seni?nu, ir komunalinio ?kio vadovais, kad Raseini? miestas gal?s laidoti gyventojus ma�daug �2-3 metus civilin?se kapin?se.�

Pasak mero, u�lyginti daub?, esan?i? vidury kapini?, prakti�kai ir techni�kai �ne?manoma: �Aplinkui aplaidota, kas sutiks, kad va�in?t? sunkiasvor? technika ir ve�t? grunt?. Tai baisiausia nes?mon? � sukelsime ne vien? ir ne 7 gyventojus, o visus artimuosius. Tod?l �apie �emi? u�pylim? ir �alia esan?i? sklyp? pa?mim? visuomen?s poreikiams nei kalbos negali b?ti, kadangi �alia esanti pieva i�sidalinta 13 asmen? � suderinti su jais visais, kad ten bus kapin?s, yra dar didesnis ko�maras, negu suderinti Dum�i�kiuose. Tos �em?s pa?mimas nieko nekainuos, kadangi tas sklypas jau paimtas visuomen?s poreikiams.�

Meras primin?, kad 1995 metais buvo sudaryta darbo grup? ir jau tada �is reikalas derintas su gyventojais, jie� �inojo, kad ateis laikas, ir ten bus kapin?s. �,,A� ?pareigojau administracij? surinkti med�iag?, kiek kart? buvo skelbta informacija d?l bendrojo rajono ir Raseini? miesto plano ruo�imo. Viskas atlikta labai teisingai ir tvarkingai, tod?l dabartiniu metu yra ruo�iamas �ios teritorijos detalusis planas, kurio vienas i� komponent? – poveikio aplinkai studija. Jeigu specialistai pasakys, kad �ita vieta tinka kapin?ms, mano pareiga yra paruo�ti visus dokumentus kitos kadencijos tarybai� , – i�po�kino meras ir paskelb? pos?d�io pabaig?.