Kas kaip išmano, taip sau reklamą daro
Kristina BENDŽIŪTĖ
Gegužės 27 dieną vykusiame 51-ajame Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstyti ir patvirtinti 29 sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje veiklos ataskaitas pateikė Kauno apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas.
Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas išvardijo policijos darbo rezultatus įtakojančius veiksnius, tai: didėjantis nedarbas, puiki rajono geografinė padėtis ir geri keliai susisiekimui ne vien įstatymą gerbiantiems asmenims, didėjantis gyventojų socialinis nesaugumas ir mažėjantis teigiamas moralines nuostatas turinčių gyventojų skaičius. 2009 m. iš Raseinių rajono savivaldybės prevencinių programų vykdymui tebuvo skirta 6 tūkstančiai litų, tačiau, pasak K. Užemecko, net ir tokia nedidelė suma labai pagelbėjo.
Įvardintos pagrindinės materialinės bazės ir aprūpinimo problemos: senas, reikalavimų neatitinkantis policijos komisariato pastatas, kurio nuoma atsieina apie 8000 Lt per mėnesį; trūksta lėšų transporto išlaikymui (kurui), laisvų pareigybių komplektavimui, pareigūnų motyvacijos skatinimui; vis daugiau pavedama vykdyti naujų ir nepolicinių funkcijų.
Dėl šių priežasčių, komisariato viršininko teigimu, policijos darbo rezultatai ne visada tokie, kokių tikisi visuomenė. Operatyvaus valdymo poskyris, t.y. budėtojai, gauna vis daugiau pranešimų, auga ir pristatytų asmenų skaičius – dažniausiai tai neblaivūs ar įvykdę smulkius nusikaltimus, vagystes asmenys. Nusikaltimų Raseinių rajone 2009 m. ištirta 49,2 %. Didžiausią nusikaltimų dalį sudaro vagystės, tačiau iš 300 vagysčių ištirtos tik 96. Viešose vietose padarytų nusikaltimų skaičius jau treti metai auga, šiemet pastebimos tos pačios tendencijos. Administracinių teisės pažeidimų išaiškinta 5748, iš jų pats didžiausias yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius – 4370. Eismo įvykiuose 2009 m. mūsų rajone buvo sužalota 50 žmonių, 8 – žuvo.
Raseinių r. PK 2010 m. daugiau dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimui, ypatingas dėmesys sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimui, stiprinama operatyvinė veikla, siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, daromiems viešose vietose, tęsiamos priemonės, susijusias su senyvo amžiaus vienkiemiuose gyvenančių rajono gyventojų saugumu. Planuojama aktyvinti darbą, užtikrinant policijos ir kitų įstaigų bendradarbiavimą saugaus eismo tematika, daugiau dėmesio skirti viešosios rimties, triukšmo valdymo ir nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencijai, suaktyvinti teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų ekonomikai tyrimą.
Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas informavo, kad šiais metais regioniniame parke pradėta įrenginėti lauko informacinė sistema: rodyklės į gamtos ir kultūros paveldo objektus, stendavietės, atokvėpio aikštelės prie jų ir pan. Taip pat bus sutvarkyta prie Betygalos esančio Šv. Jono šaltinėlio (Gaivučio) aplinka. Direkcija parengė ir pateikė paraišką Raseinių rajono Vietos veiklos grupei vietos projekto ,,Poilsiavietės prie Luknės tvenkinio įrengimas“ finansavimui gauti. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasirašyta šiemet. Pernai direkcija, panaudodama skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, įrengė automobilių stovėjimo aikšteles Bernotuose prie Maironio sodybos – muziejaus ir stovyklavietėje Bralinskių kaime.
Kaip ir kasmet, direkcijai lėšų yra skiriama iš Raseinių rajono savivaldybės biudžeto. Pernai savivaldybė lėšų skyrė Dubysos regioninio parko rekreacinių zonų tvarkymui ir priežiūrai bei informacinių stendų prie parko draustinių pastatymui. Šiemet direkcija vykdo informacinę kampaniją ,,Poilsiauk atsakingai”. Kampanijos paskirtis – šviesti ir informuoti visuomenę apie Dubysos upės gamtinę aplinką, jos apsaugos poreikius, apie Dubysos regioninio parko rekreacines teritorijas, raginti poilsiautojus ir turistus poilsiauti ir stovyklauti tik poilsiavietėse ir stovyklavietėse. Kampanijos tikslas yra pasiekti, kad būtų poilsiaujama ir stovyklaujama tik nustatytose vietose, netrikdoma gamtinė aplinka (stabilios retųjų gyvūnų rūšių populiacijos), neniokojama ir atliekomis neteršiama gamta.
Išklausę posėdžio svečių ataskaitų, Tarybos nariai griebėsi svarstyti darbotvarkės klausimus. Sprendimo projektą „Dėl Raseinių garbės piliečio vardo suteikimo“ pristatė mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Šiais metais Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai buvo pateiktos keturios kandidatūros: Marcelijaus Martinaičio, Valerijos Kelbauskienės, Mindaugo Pikelio ir Petro Bartkaus-Žadgailos. Gegužės 13 d. komisijos nariai slaptu balsavimu nusprendė Garbės piliečio vardą suteikti Marcelijui Martinaičiui – iš Raseinių rajono, Paserbenčio kaimo kilusiam vienam žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyviam Sąjūdžio veikėjui, ir Petrui Bartkui-Žadgailai – Raseinių apskrityje, Pakapurnio kaime gimusiam LLKS 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriui, pulkininkui.
Tarybos narys Sigitas Vaičius šiuo klausimu pasisakė frakcijos vardu. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau Garbės piliečio vardas suteikiamas mūsų kraštiečiui, vienam iš partizaninio karo pradininkų Petrui Bartkui-Žadgailai, kuris garsus ne tik savo nuopelnais, bet ir asmeninėmis savybėmis. Apgailestavo, kad Garbės piliečio vardo suteikimo komisija neskyrė nei vieno balso Valerijai Kelbauskienei, dėl savo doro elgesio patyrusiai KGB patyčias ir Sibiro kančias. S.Vaičius papriekaištavo, kad kartais garbingais apdovanojimais yra taškomasi lyg supuvusiais grybais.
„Labai gaila, kad mes trejus metus būdami šios kadencijos Tarybos nariais nesugebėjome pakoreguoti Garbės piliečio vardo suteikimo reglamento ir nuostatų taip, kad nebūtų į vieną eilę statomi budelis ir auka, kovoję ir savo gyvenimą paaukoję už Lietuvos laisvę, ir tie, kurie aktyviai kolaboravo su sovietiniais okupantais. Pagal šiandieninį reglamentą Garbės piliečiais gali panorėti tapti ir Onutės, ir Petrutės, ir Liudai, ir Kavaliauskai, nors jų garbės supratimas gana keistokas. Reikėtų pamąstyti apie dalies komisijos narių pakeitimą bei sutvarkyti Garbės piliečio vardo reglamentą ir nuostatus taip, kad Garbės piliečiai nebūtų kepami kaip blynai pas močiutę“, – vaizdingais palyginimais baigė kalbą S. Vaičius. Meras Petras Vežbavičius pasirodė esąs pagavaus proto. „Ačiū pranešėjui, kai minėjote Petrutes, tai čia, tipo, man“, – juokėsi humoro jausmo nestokojantis meras.
Trims minutėms į tribūną stojo Tarybos narys Antanas Vizbaras – panoro tarti žodį ne apie kandidatus, o apie Garbės piliečio moralines savybes apskritai, išreikšti savo poziciją. Atrado tam vietą ir laiką. „Garbės pilietis paskelbiamas ne kaip tiksliųjų, humanitarinių ar socialinių mokslų žinovas, bet kaip asmuo. Labai smagu būtų išgirsti kitų partijų vadovų ir Tarybos narių nuomonę apie moralines savybes. Deja, šioje kadencijoje apie tai kalbančiųjų – mažuma“, – apgailestavo Tarybos narys. Jis paminėjo keletą Garbės piliečių, priminė jų nuopelnus, sugebėjimą atsispirti ir pasipriešinti sovietinei valdžiai bei išsakė įmantriai supintą mintį: „Kažkaip keista, kad Garbės piliečio vardus per 40 procentų, kurie yra suteikti, aš juos pavadinčiau serijiniais susidorojimais su komunistų statybų priešininkais – jie dalyvavo, ar kas girdėjote, kad jie apgynė žmogų, kada galėjo apginti ir turėjo pareigą.“ A.Vizbaras pritarė ir ragino balsuoti už Petrą Bartkų-Žadgailą bei Marcelijų Martinaitį, tačiau Tarybos nariui buvo skaudu dėl Valerijos Kelbauskienės, kuri dar 11-oje klasėje buvo reštuota ir nuteista kaip politinė kalinė, gindama Tėvynę prarado tėvus. A.Vizbaro manymu, ji – ne pilka kaimo moterėlė, ji – didžioji.
A.Vizbaras priminė Petro Bartkaus sukurtą dainą, kurią dainavo visa Lietuva – „Tu neverk, močiute, kad prie Kūčių stalo kartais viena vieta pasiliks tuščia“, ir pasiūlė pasiklausyti, kokias dainas dabar mūsų tėvynėj dainavo visai neseniai, vasario mėnesį. „Gal jau 7 kartą viešai pasisakiau – gerbkite krikščioniškas vertybes – gavėnia ir adventas yra gerbtini. Tai po to buvo išplatinti visokie raštai, kad Vizbaras draudžia šimtadienius ir t.t. – piktinosi gerbtinas Tarybos narys, – prašau įjungti įrašą.“
Salėje pasigirdo tranki muzika ir dainos žodžiai: „Ū-ūūūū… Vizbarinės….“ Beje, į dainos tekstą buvo įpinta pora necenzūrinių žodžių.
Pirmą kartą susiduriantiems su Vizbarinių sąvoka: taip Raseinių jaunimas vadina gerbiamo mero padėjėjo organizuojamas šventes. A. Vizbaras atrado tinkamą vietą ir laiką paviešinti Raseinių jaunimo sukurtą dainą: iki šiol buvo net nenutuokiančių, kad toks muzikinis kūrinys iš viso egzistuoja, tačiau dabar žinančių, girdėjusių ar trokštančių išgirsti ratas labai išsiplė tė. (Red. pastaba)
Nuskambėjus dainos posmui, salėje kilo šioks toks šurmulys, tačiau ypatingos reakcijos nesukėlė ir balsavimo nesutrikdė. Balsų dauguma nutarta Raseinių garbės piliečio vardą suteikti Marcelijui Martinaičiui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.
Kiti sprendimų projektai buvo priimami konvejerio principu, vieningu arba beveik vieningu rankų pakėlimu. Posėdžio pabaigoje meras informavo, kad vasarą Tarybos posėdžiai bus rengiami tik birželį ir rugpjūtį, nes liepa – masinių atostogų metas, ir pakvietė pasisakyti norinčius Tarybos narius.
Pasinaudodama proga, pirmoji prakalbo Tarybos narė Ona Babonienė, ji visus kvietė į kasmetinį, jau 8 – ąjį daugiadienį dviračių žygį, kuris prasidės balandžio 25 dieną, 11 valandą – dviratininkai išvyks iš Žemaičio aikštės. Jie važiuos 7 paras per 9 savivaldybes.
Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Darius Ulickas: „Viešojoje erdvėje – spaudoje ir televizijoje – buvo paskelbta tokia informacija, kur Savivaldybės administracijos direktorius tapatinamas su Naująja sąjunga. Aš atsakingai pareiškiu, kad administracijos direktorius nebuvo deleguotas kaip Naujosios sąjungos atstovas į šias pareigas ir nuo šių metų vasario mėnesio jis yra atleistas iš Raseinių skyriaus. Taip pat pasakysiu, kad aš stabdau savo veiklą valdančioje daugumoje.“ „Į tai turėtų atkreipti dėmesį „Valio, Raseiniai“, – su gudria šypsenėle veide pastebėjo meras, – tačiau tas krepšinio rezultatas nesikeis, vis tiek maždaug 14:7.“
Tarybos narys Dainius Šadauskis perskaitė Savivaldybės merui Petrui Vežbavičiui pareiškimą, kuriame teigė, kad mero potvarkiu jis buvo paskirtas į darbo grupę Raseinių kultūros centro veiklos patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams patikrinti. Tačiau dėl pavėluotai gautos informacijos negalėjo dalyvauti Raseinių kultūros centro Sujainių filialo patikrinime, todėl atliktų darbų patikrinimą atliko savarankiškai. „Mano nustatyti faktai leidžia teigti, kad aktuose užfiksuoti objekte atliktų darbų kiekiai ženkliai skiriasi, – tvirtino D.Šadauskis. – Prašau sudaryti darbo grupę iš kompetentingų, su objekte darbus vykdžiusiomis įmonėmis nesusijusių asmenų, ir atlikti pakartotinį Kultūros centro Sujainių filialo remonto darbų atlikimo kiekių patikrinimą.“
Meras į šį pareiškimą atsakė, kad Sujainių filialo patikrinimui buvo sudaryta darbo grupė iš pozicijos ir opozicijos narių, ir jų pateiktame protokole darbų kiekiai atitiko, todėl jis nematąs reikalo netikėti protokole pateiktomis išvadomis. Tik Tarybos nariui Vidmantui Karabinui, taip pat dalyvavusiam komisijos darbe, patvirtinus, kad darbų kiekiai iš tiesų nebuvo tikrinti, meras nusileido ir sutiko iš naujo sudaryti darbo grupę ir atlikti pakartotinį Sujainių filialo patikrinimą.
Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, Raseinių raj. Gūrų vienkiemyje gyvenančio Rimanto Račiūno prašymu, perskaitė pareiškimą dėl neteisingos informacijos teikimo, adresuotą Savivaldybės merui, administracijos direktoriui, Tarybos nariams. Pareiškime kalbama apie Dumšiškius, vietą, kurioje bus naujos kapinės; jame teigiama, kad Savivaldybės administracija deklaruoja, jog išgręžta 15 gręžinių, kurių gylis – 4 metrai. Tačiau R.Račiūnas tvirtina, jog tai netiesa – gręžinių gylis – tik 1 metras, ir nurodo žmones, galinčius tai paliudyti. Taip pat Savivaldybė nemini veikiančio hipodromo, nutiestos elektros linijos, fakto, kad didesnioji sklypo dalis drenuota, o vandenys suvesti į Šlynos upelį ir 4 sodybos patenka į sanitarinę apsaugos zoną. R.Račiūno manymu, šią informaciją pateikus Tarybai, nebūtų balsuota už kapines Dumšiškių kaime. Pareiškėjo nuomone, rengiant naujas kapines, turėtų būti išnaudoti plotai senosiose kapinėse ir aplink jas. R.Račiūno pareiškime teigiamas, kad šalia Algirdo g. yra didelis (7 ha) žemės plotas, tačiau šiame sklype nustatyti aukšti gruntiniai vandenys. Problemą būtų galima išspręsti visą plotą užpilant 1,5 m gruntu. Tai išgelbėtų Raseinių krašto žmones nuo didžiulio diskomforto persikėlus į naująsias kapines Dumšiškiuose.
Paskutinis iš tribūnos pasisakė meras Petras Vežbavičius. Jis prisipažino nujautęs, kad bus kreipimasis dėl Dumšiškių kapinių, tačiau nusistebėjo, kodėl jį perskaityti buvo patikėta Kęstučiui Skamarakui. „Peržiūrėjau protokolus, – užtikrintai kalbėjo meras, – Savivaldybės taryba dėl Raseinių rajono ir Raseinių miesto bendrojo plano balsavo vienbalsiai. Todėl mes, visi 23 Tarybos nariai, jau pasisakėme, kad kapinės būtų Dumšiškių kaime.“ Meras specialiai R.Račiūnui buvo paruošęs atsakymą. „Štai Žemėtvarkos instituto Geologijos tarnybos projektas, jame pasakyta, kad atlikta 15 gręžinių, visi jie nurodyti projekte, – pirštu po brėžinį vedžiojo meras. – Kiekvieno gręžinio gylis – 4 metrai. Aš privalau tikėti ir specialistais, ir seniūnu, ir komunalinio ūkio vadovais, kad Raseinių miestas galės laidoti gyventojus maždaug 2-3 metus civilinėse kapinėse.“
Pasak mero, užlyginti daubą, esančią vidury kapinių, praktiškai ir techniškai neįmanoma: „Aplinkui aplaidota, kas sutiks, kad važinėtų sunkiasvorė technika ir vežtų gruntą. Tai baisiausia nesąmonė – sukelsime ne vieną ir ne 7 gyventojus, o visus artimuosius. Todėl apie žemių užpylimą ir šalia esančių sklypų paėmimą visuomenės poreikiams nei kalbos negali būti, kadangi šalia esanti pieva išsidalinta 13 asmenų – suderinti su jais visais, kad ten bus kapinės, yra dar didesnis košmaras, negu suderinti Dumšiškiuose. Tos žemės paėmimas nieko nekainuos, kadangi tas sklypas jau paimtas visuomenės poreikiams.“
Meras priminė, kad 1995 metais buvo sudaryta darbo grupė ir jau tada šis reikalas derintas su gyventojais, jie žinojo, kad ateis laikas, ir ten bus kapinės. ,,Aš įpareigojau administraciją surinkti medžiagą, kiek kartų buvo skelbta informacija dėl bendrojo rajono ir Raseinių miesto plano ruošimo. Viskas atlikta labai teisingai ir tvarkingai, todėl dabartiniu metu yra ruošiamas šios teritorijos detalusis planas, kurio vienas iš komponentų – poveikio aplinkai studija. Jeigu specialistai pasakys, kad šita vieta tinka kapinėms, mano pareiga yra paruošti visus dokumentus kitos kadencijos tarybai“ , – išpoškino meras ir paskelbė posėdžio pabaigą.
