Kas kaip imano, taip sau reklam? daro

Versija spausdinimui

Kristina BENDI?T?

Gegu?s 27 dien? vykusiame 51-ajame Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos pos?dyje buvo svarstyti ir patvirtinti 29 sprendim? projektai. Pos?dio pradioje veiklos ataskaitas pateik? Kauno apskrities VPK Raseini? rajono policijos komisariato virininkas K?stutis Uemeckas ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas.

Raseini? rajono policijos komisariato virininkas K?stutis Uemeckas ivardijo policijos darbo rezultatus ?takojan?ius veiksnius, tai: did?jantis nedarbas, puiki rajono geografin? pad?tis ir geri keliai susisiekimui ne vien ?statym? gerbiantiems asmenims, did?jantis gyventoj? socialinis nesaugumas ir ma?jantis teigiamas moralines nuostatas turin?i? gyventoj? skai?ius. 2009 m. i Raseini? rajono savivaldyb?s prevencini? program? vykdymui tebuvo skirta 6 t?kstan?iai lit?, ta?iau, pasak K. Uemecko, net ir tokia nedidel? suma labai pagelb?jo.

?vardintos pagrindin?s materialin?s baz?s ir apr?pinimo problemos: senas, reikalavim? neatitinkantis policijos komisariato pastatas, kurio nuoma atsieina apie 8000 Lt per m?nes?; tr?ksta l?? transporto ilaikymui (kurui), laisv? pareigybi? komplektavimui, pareig?n? motyvacijos skatinimui; vis daugiau pavedama vykdyti nauj? ir nepolicini? funkcij?.

D?l i? prieas?i?, komisariato virininko teigimu, policijos darbo rezultatai ne visada tokie, koki? tikisi visuomen?. Operatyvaus valdymo poskyris, t.y. bud?tojai, gauna vis daugiau praneim?, auga ir pristatyt? asmen? skai?ius daniausiai tai neblaiv?s ar ?vykd? smulkius nusikaltimus, vagystes asmenys. Nusikaltim? Raseini? rajone 2009 m. itirta 49,2 %. Didiausi? nusikaltim? dal? sudaro vagyst?s, ta?iau i 300 vagys?i? itirtos tik 96. Vieose vietose padaryt? nusikaltim? skai?ius jau treti metai auga, iemet pastebimos tos pa?ios tendencijos. Administracini? teis?s paeidim? iaikinta 5748, i j? pats didiausias yra Keli? eismo taisykli? paeidim? skai?ius 4370. Eismo ?vykiuose 2009 m. m?s? rajone buvo sualota 50 moni?, 8 – uvo.

Raseini? r. PK 2010 m. daugiau d?mesio skiria ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimui, ypatingas d?mesys sunki? ir labai sunki? nusikaltim? tyrimui, stiprinama operatyvin? veikla, siekiama ukirsti keli? nusikaltimams, daromiems vieose vietose, t?siamos priemon?s, susijusias su senyvo amiaus vienkiemiuose gyvenan?i? rajono gyventoj? saugumu. Planuojama aktyvinti darb?, utikrinant policijos ir kit? ?staig? bendradarbiavim? saugaus eismo tematika, daugiau d?mesio skirti vieosios rimties, triukmo valdymo ir nepilname?i? darom? teis?s paeidim? prevencijai, suaktyvinti teis?s paeidim? ir nusikalstam? veik? ekonomikai tyrim?.

Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas informavo, kad iais metais regioniniame parke prad?ta ?rengin?ti lauko informacin? sistema: rodykl?s ? gamtos ir kult?ros paveldo objektus, stendaviet?s, atokv?pio aiktel?s prie j? ir pan. Taip pat bus sutvarkyta prie Betygalos esan?io v. Jono altin?lio (Gaivu?io) aplinka. Direkcija pareng? ir pateik? paraik? Raseini? rajono Vietos veiklos grupei vietos projekto ,,Poilsiaviet?s prie Lukn?s tvenkinio ?rengimas finansavimui gauti. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasirayta iemet. Pernai direkcija, panaudodama skirtas Keli? priei?ros ir pl?tros programos l?as, ?reng? automobili? stov?jimo aikteles Bernotuose prie Maironio sodybos – muziejaus ir stovyklaviet?je Bralinski? kaime.

Kaip ir kasmet, direkcijai l?? yra skiriama i Raseini? rajono savivaldyb?s biudeto. Pernai savivaldyb? l?? skyr? Dubysos regioninio parko rekreacini? zon? tvarkymui ir priei?rai bei informacini? stend? prie parko draustini? pastatymui. iemet direkcija vykdo informacin? kampanij? ,,Poilsiauk atsakingai”. Kampanijos paskirtis – viesti ir informuoti visuomen? apie Dubysos up?s gamtin? aplink?, jos apsaugos poreikius, apie Dubysos regioninio parko rekreacines teritorijas, raginti poilsiautojus ir turistus poilsiauti ir stovyklauti tik poilsiaviet?se ir stovyklaviet?se. Kampanijos tikslas yra pasiekti, kad b?t? poilsiaujama ir stovyklaujama tik nustatytose vietose, netrikdoma gamtin? aplinka (stabilios ret?j? gyv?n? r?i? populiacijos), neniokojama ir atliekomis neteriama gamta.

Iklaus? pos?dio sve?i? ataskait?, Tarybos nariai grieb?si svarstyti darbotvark?s klausimus. Sprendimo projekt? D?l Raseini? garb?s pilie?io vardo suteikimo pristat? mero pavaduotoja Gitana Raimien?. iais metais Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisijai buvo pateiktos keturios kandidat?ros: Marcelijaus Martinai?io, Valerijos Kelbauskien?s, Mindaugo Pikelio ir Petro Bartkaus-adgailos. Gegu?s 13 d. komisijos nariai slaptu balsavimu nusprend? Garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui – i Raseini? rajono, Paserben?io kaimo kilusiam vienam ymiausi? XX amiaus lietuvi? poet?, aktyviam S?j?dio veik?jui, ir Petrui Bartkui-adgailai – Raseini? apskrityje, Pakapurnio kaime gimusiam LLKS 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Vy?io kryiaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriui, pulkininkui.

Tarybos narys Sigitas Vai?ius iuo klausimu pasisak? frakcijos vardu. Jis pasidiaug?, kad pagaliau Garb?s pilie?io vardas suteikiamas m?s? kratie?iui, vienam i partizaninio karo pradinink? Petrui Bartkui-adgailai, kuris garsus ne tik savo nuopelnais, bet ir asmenin?mis savyb?mis. Apgailestavo, kad Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisija neskyr? nei vieno balso Valerijai Kelbauskienei, d?l savo doro elgesio patyrusiai KGB paty?ias ir Sibiro kan?ias. S.Vai?ius papriekaitavo, kad kartais garbingais apdovanojimais yra takomasi lyg supuvusiais grybais.

Labai gaila, kad mes trejus metus b?dami ios kadencijos Tarybos nariais nesugeb?jome pakoreguoti Garb?s pilie?io vardo suteikimo reglamento ir nuostat? taip, kad neb?t? ? vien? eil? statomi budelis ir auka, kovoj? ir savo gyvenim? paaukoj? u Lietuvos laisv?, ir tie, kurie aktyviai kolaboravo su sovietiniais okupantais. Pagal iandienin? reglament? Garb?s pilie?iais gali panor?ti tapti ir Onut?s, ir Petrut?s, ir Liudai, ir Kavaliauskai, nors j? garb?s supratimas gana keistokas. Reik?t? pam?styti apie dalies komisijos nari? pakeitim? bei sutvarkyti Garb?s pilie?io vardo reglament? ir nuostatus taip, kad Garb?s pilie?iai neb?t? kepami kaip blynai pas mo?iut?, vaizdingais palyginimais baig? kalb? S. Vai?ius. Meras Petras Vebavi?ius pasirod? es?s pagavaus proto. A?i? prane?jui, kai min?jote Petrutes, tai ?ia, tipo, man, – juok?si humoro jausmo nestokojantis meras.

Trims minut?ms ? trib?n? stojo Tarybos narys Antanas Vizbaras – panoro tarti od? ne apie kandidatus, o apie Garb?s pilie?io moralines savybes apskritai, ireikti savo pozicij?. Atrado tam viet? ir laik?. Garb?s pilietis paskelbiamas ne kaip tiksli?j?, humanitarini? ar socialini? moksl? inovas, bet kaip asmuo. Labai smagu b?t? igirsti kit? partij? vadov? ir Tarybos nari? nuomon? apie moralines savybes. Deja, ioje kadencijoje apie tai kalban?i?j? mauma, apgailestavo Tarybos narys. Jis pamin?jo kelet? Garb?s pilie?i?, primin? j? nuopelnus, sugeb?jim? atsispirti ir pasiprieinti sovietinei valdiai bei isak? ?mantriai supint? mint?: Kakaip keista, kad Garb?s pilie?io vardus per 40 procent?, kurie yra suteikti, a juos pavadin?iau serijiniais susidorojimais su komunist? statyb? prieininkais jie dalyvavo, ar kas gird?jote, kad jie apgyn? mog?, kada gal?jo apginti ir tur?jo pareig?. A.Vizbaras pritar? ir ragino balsuoti u Petr? Bartk?-adgail? bei Marcelij? Martinait?, ta?iau Tarybos nariui buvo skaudu d?l Valerijos Kelbauskien?s, kuri dar 11-oje klas?je buvo retuota ir nuteista kaip politin? kalin?, gindama T?vyn? prarado t?vus. A.Vizbaro manymu, ji ne pilka kaimo moter?l?, ji didioji.

A.Vizbaras primin? Petro Bartkaus sukurt? dain?, kuri? dainavo visa Lietuva Tu neverk, mo?iute, kad prie K??i? stalo kartais viena vieta pasiliks tu?ia, ir pasi?l? pasiklausyti, kokias dainas dabar m?s? t?vyn?j dainavo visai neseniai, vasario m?nes?. Gal jau 7 kart? vieai pasisakiau gerbkite krik?ionikas vertybes gav?nia ir adventas yra gerbtini. Tai po to buvo iplatinti visokie ratai, kad Vizbaras draudia imtadienius ir t.t. – piktinosi gerbtinas Tarybos narys, – praau ?jungti ?ra?.

Sal?je pasigirdo tranki muzika ir dainos odiai: ?-????… Vizbarin?s…. Beje, ? dainos tekst? buvo ?pinta pora necenz?rini? odi?.

Pirm? kart? susiduriantiems su Vizbarini? s?voka: taip Raseini? jaunimas vadina gerbiamo mero pad?j?jo organizuojamas ventes. A. Vizbaras atrado tinkam? viet? ir laik? pavieinti Raseini? jaunimo sukurt? dain?: iki iol buvo net nenutuokian?i?, kad toks muzikinis k?rinys i viso egzistuoja, ta?iau dabar inan?i?, gird?jusi? ar troktan?i? igirsti ratas labai isipl? t?. (Red. pastaba)

Nuskamb?jus dainos posmui, sal?je kilo ioks toks urmulys, ta?iau ypatingos reakcijos nesuk?l? ir balsavimo nesutrikd?. Bals? dauguma nutarta Raseini? garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui ir Petrui Bartkui-adgailai.

Kiti sprendim? projektai buvo priimami konvejerio principu, vieningu arba beveik vieningu rank? pak?limu. Pos?dio pabaigoje meras informavo, kad vasar? Tarybos pos?diai bus rengiami tik birel? ir rugpj?t?, nes liepa masini? atostog? metas, ir pakviet? pasisakyti norin?ius Tarybos narius.

Pasinaudodama proga, pirmoji prakalbo Tarybos nar? Ona Babonien?, ji visus kviet? ? kasmetin?, jau 8 – ?j? daugiadien? dvira?i? yg?, kuris prasid?s balandio 25 dien?, 11 valand? dviratininkai ivyks i emai?io aikt?s. Jie vaiuos 7 paras per 9 savivaldybes.

I trib?nos pasisak? Tarybos narys Darius Ulickas: Vieojoje erdv?je spaudoje ir televizijoje buvo paskelbta tokia informacija, kur Savivaldyb?s administracijos direktorius tapatinamas su Nauj?ja s?junga. A atsakingai pareikiu, kad administracijos direktorius nebuvo deleguotas kaip Naujosios s?jungos atstovas ? ias pareigas ir nuo i? met? vasario m?nesio jis yra atleistas i Raseini? skyriaus. Taip pat pasakysiu, kad a stabdau savo veikl? valdan?ioje daugumoje. ? tai tur?t? atkreipti d?mes? Valio, Raseiniai, – su gudria ypsen?le veide pasteb?jo meras, – ta?iau tas krepinio rezultatas nesikeis, vis tiek madaug 14:7.

Tarybos narys Dainius adauskis perskait? Savivaldyb?s merui Petrui Vebavi?iui pareikim?, kuriame teig?, kad mero potvarkiu jis buvo paskirtas ? darbo grup? Raseini? kult?ros centro veiklos patikrinimo metu nustatytiems paeidimams patikrinti. Ta?iau d?l pav?luotai gautos informacijos negal?jo dalyvauti Raseini? kult?ros centro Sujaini? filialo patikrinime, tod?l atlikt? darb? patikrinim? atliko savarankikai. Mano nustatyti faktai leidia teigti, kad aktuose ufiksuoti objekte atlikt? darb? kiekiai enkliai skiriasi, – tvirtino D.adauskis. – Praau sudaryti darbo grup? i kompetenting?, su objekte darbus vykdiusiomis ?mon?mis nesusijusi? asmen?, ir atlikti pakartotin? Kult?ros centro Sujaini? filialo remonto darb? atlikimo kieki? patikrinim?.

Meras ? ? pareikim? atsak?, kad Sujaini? filialo patikrinimui buvo sudaryta darbo grup? i pozicijos ir opozicijos nari?, ir j? pateiktame protokole darb? kiekiai atitiko, tod?l jis nemat?s reikalo netik?ti protokole pateiktomis ivadomis. Tik Tarybos nariui Vidmantui Karabinui, taip pat dalyvavusiam komisijos darbe, patvirtinus, kad darb? kiekiai i ties? nebuvo tikrinti, meras nusileido ir sutiko i naujo sudaryti darbo grup? ir atlikti pakartotin? Sujaini? filialo patikrinim?.

Tarybos narys K?stutis Skamarakas, Raseini? raj. G?r? vienkiemyje gyvenan?io Rimanto Ra?i?no praymu, perskait? pareikim? d?l neteisingos informacijos teikimo, adresuot? Savivaldyb?s merui, administracijos direktoriui, Tarybos nariams. Pareikime kalbama apie Dumikius, viet?, kurioje bus naujos kapin?s; jame teigiama, kad Savivaldyb?s administracija deklaruoja, jog igr?ta 15 gr?ini?, kuri? gylis 4 metrai. Ta?iau R.Ra?i?nas tvirtina, jog tai netiesa gr?ini? gylis tik 1 metras, ir nurodo mones, galin?ius tai paliudyti. Taip pat Savivaldyb? nemini veikian?io hipodromo, nutiestos elektros linijos, fakto, kad didesnioji sklypo dalis drenuota, o vandenys suvesti ? lynos upel? ir 4 sodybos patenka ? sanitarin? apsaugos zon?. R.Ra?i?no manymu, i? informacij? pateikus Tarybai, neb?t? balsuota u kapines Dumiki? kaime. Pareik?jo nuomone, rengiant naujas kapines, tur?t? b?ti inaudoti plotai senosiose kapin?se ir aplink jas. R.Ra?i?no pareikime teigiamas, kad alia Algirdo g. yra didelis (7 ha) em?s plotas, ta?iau iame sklype nustatyti aukti gruntiniai vandenys. Problem? b?t? galima ispr?sti vis? plot? upilant 1,5 m gruntu. Tai igelb?t? Raseini? krato mones nuo didiulio diskomforto persik?lus ? nauj?sias kapines Dumikiuose.

Paskutinis i trib?nos pasisak? meras Petras Vebavi?ius. Jis prisipaino nujaut?s, kad bus kreipimasis d?l Dumiki? kapini?, ta?iau nusisteb?jo, kod?l j? perskaityti buvo patik?ta K?stu?iui Skamarakui. Peri?r?jau protokolus, – utikrintai kalb?jo meras, – Savivaldyb?s taryba d?l Raseini? rajono ir Raseini? miesto bendrojo plano balsavo vienbalsiai. Tod?l mes, visi 23 Tarybos nariai, jau pasisak?me, kad kapin?s b?t? Dumiki? kaime. Meras specialiai R.Ra?i?nui buvo paruo?s atsakym?. tai em?tvarkos instituto Geologijos tarnybos projektas, jame pasakyta, kad atlikta 15 gr?ini?, visi jie nurodyti projekte, – pirtu po br?in? vediojo meras. – Kiekvieno gr?inio gylis 4 metrai. A privalau tik?ti ir specialistais, ir seni?nu, ir komunalinio ?kio vadovais, kad Raseini? miestas gal?s laidoti gyventojus madaug 2-3 metus civilin?se kapin?se.

Pasak mero, ulyginti daub?, esan?i? vidury kapini?, praktikai ir technikai ne?manoma: Aplinkui aplaidota, kas sutiks, kad vain?t? sunkiasvor? technika ir vet? grunt?. Tai baisiausia nes?mon? sukelsime ne vien? ir ne 7 gyventojus, o visus artimuosius. Tod?l apie emi? upylim? ir alia esan?i? sklyp? pa?mim? visuomen?s poreikiams nei kalbos negali b?ti, kadangi alia esanti pieva isidalinta 13 asmen? suderinti su jais visais, kad ten bus kapin?s, yra dar didesnis komaras, negu suderinti Dumikiuose. Tos em?s pa?mimas nieko nekainuos, kadangi tas sklypas jau paimtas visuomen?s poreikiams.

Meras primin?, kad 1995 metais buvo sudaryta darbo grup? ir jau tada is reikalas derintas su gyventojais, jie inojo, kad ateis laikas, ir ten bus kapin?s. ,,A ?pareigojau administracij? surinkti mediag?, kiek kart? buvo skelbta informacija d?l bendrojo rajono ir Raseini? miesto plano ruoimo. Viskas atlikta labai teisingai ir tvarkingai, tod?l dabartiniu metu yra ruoiamas ios teritorijos detalusis planas, kurio vienas i komponent? – poveikio aplinkai studija. Jeigu specialistai pasakys, kad ita vieta tinka kapin?ms, mano pareiga yra paruoti visus dokumentus kitos kadencijos tarybai , – ipokino meras ir paskelb? pos?dio pabaig?.

Komentarų nėra