[1]
Pasaulin? pandemija paliko žym? daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo b?do, ta?iau specialistai ?sp?ja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pus? met?. Šiandien kalbinami skirting? šalies rajon? gyventojai sako nenorintys gr?žti ? ligos laikotarp? ir džiaugiasi galintys v?l m?gautis gyvenimu.
„Gr?žo karantino atimti malonumai“
Raseini? rajone gyvenantis Gintaras ? koronaviruso gniaužtus pateko dar ši? met? pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis ?manomomis priemon?mis vengiau kontakt? su pašaliniais žmon?mis, ta?iau sausio pabaigoje tur?jau kontakt? su koronavirusu sergan?iu žmogumi. Kad užsikr??iau ir aš, supratau tik pajut?s pirmuosius simptomus – galvos ir gerkl?s skausm?, slog?. Jie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana paken?iami.“
Pajut?s negalavimus ir bijodamas skaudži? ligos padarini?, rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkr?sti aplinkini? ir artim?j?.
„Izoliavausi namuose, tod?l visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dien? pablog?jo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperat?ra. Atlik? testus ir sulauk? teigiam? rezultat? kreip?m?s ? medikus pagalbos“, – patirtimi dalijasi vyras.
Nors kontakt? su sergan?iu asmeniu tur?jo Gintaras, jo žmona, užsikr?tusi nuo vyro, sirgo sunkiau, d?l šios priežasties persirgimas moteriai tur?jo dusinan?io kosulio ir pasunk?jusio kv?pavimo padarini?.
D?l priklausymo rizikos grupei galimyb? skiepytis Gintaras gavo gan?tinai anksti ir, sako, n? nesudvejoj?s pasirinkimo klausimu. „Pandemija sustabd? m?s? gyvenim?, o vakcinos atv?r? galimyb? gr?žinti j? ? senas v?žes – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelioni? teikiam? malonum?, kurio per karantin? taip tr?ko.“
„Neaplenk? mintis apie mirt?, ta?iau gyventi verta“
Lietuvoje prad?jus plisti virusui, K?daini? gyventoja Egl? sunerimo d?l sav?s ir savo artim?j?, kadangi niekam nebuvo aišku, kas laukia ateityje.
[2]
Šiandien moteris pasakoja apie tada atsiradus? nesaugumo jausm?, baim? bendrauti su žmon?mis, kol galiausiai šalyje d?l vis? saugumo buvo uždrausti bet kokie neb?tini susitikimai ir paskelbtas visuotinis karantinas.
Maisto preki? parduotuv?je dirban?ios moters darbo prasid?jusi pandemija nesutrikd? – dirbti ji gal?jo ir per karantin?. „Tokiame darbe kontaktas su žmon?mis yra neišvengiamas, tod?l, net ir atsakingai laikantis vis? rekomenduojam? saugos priemoni? bei reikalavim?, apsisaugoti nepavyko“, – pasakoja Egl?.
K?dainiet?s šeima užsikr?t? koronavirusu, o moteris sirgo kur kas sunkesne viruso forma nei jos vyras ir s?nus. Eglei pasireišk? ligai b?dingi simptomai – uosl?s praradimas, „kaul? laužymas“, raumen? tempimas, pakilo ir laik?si aukšta temperat?ra, kol galiausiai medikai diagnozavo plau?i? uždegim?.
Moteris prisimena, kad tai buvo labai baisus ir sunkus laikotarpis, kai neaplenk? mintis ir apie mirt?. „Nenor??iau gr?žti ? t? laikotarp? ir išgyventi visko iš naujo“, – atvirauja Egl?, šiandien džiaugdamasi gavusi galimyb? vakcinuotis ir tik?damasi nebesusirgti dr?siai teigia, kad gyventi verta.
Gr?žti ? pradin? b?sen? užtrunka tris m?nesius
Vilniaus universiteto ligonin?s (VUL) Santaros klinik? Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos teigimu, kiekvienos ligos atveju pasekm?s priklauso nuo ligos sunkumo, žmogaus amžiaus, turim? gretutini? lig? ir gydymo veiksmingumo.
„Koronaviruso liekamieji reiškiniai skiriami ? trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaik?s pasekm?s paprastai trunka kelis m?nesius ir apima vis? organizm? – tai silpnumas, greitesnis nuovargis, j?g? netur?jimas, kadangi stipriai sergan?iam žmogui ilg? laik? tenka praleisti lovoje ir b?ti nepakankamai judriam, taip pat turi reikšm?s ir buvusio plau?i? uždegimo stiprumas“, – pasakoja pulmonologas.
D?l ši? priežas?i? kuriam laikui nusilpsta raumenys, d?l buvusio uždegimo ir deguonies tr?kumo gali sutrikti ir kit? organ? veikla, bet b?gant laikui yra gr?žtama ? pradin? b?kl?. Pavieniais atvejais, kas sudaro 2–3 proc. vis? koronavirusine infekcija sirgusi? žmoni?, gr?žimas ? pradin? b?sen? gali užtrukti net iki pus?s met?.
Ilgalaik?s pasekm?s gali b?ti nulemtos itin stipraus plau?i? pažeidimo. 1–2 proc. sirgusi?j? yra pažeidžiama plau?i? strukt?ra – dalis pažeisto plau?io virsta randeliais, ta?iau E. Danila aiškina: „Plau?iai turi milžinišk? rezerv?. Keliolikos kvadratini? 
[3]centimetr? dydžio randeliai dažniausiai neturi ?takos plau?i? veiklai, kuri? išklotin? užima 40–80 kv. m plot?, ir net n?ra juntami.“
VUL Santaros klinik? specialistas dalydamasis patirtimi sako, kad pasitaiko atvej?, kai žmogaus juntamus simptomus, tokius kaip silpnumas, nuovargis ar kt., lemia ne fiziniai poky?iai. Neretai išlik?s nerimas, ligos, mirties baim? gali daryti ?tak? stipresniam simptom? jutimui, nei yra iš tikr?j?, ta?iau profesorius tvirtina, kad absoliuti dauguma koronaviruso sukelt? padarini? galiausiai išnyksta ir žmogus gr?žta ? pradin? b?sen?.