Ka�ton? al?ja � be ka�ton??

Nijol? PETRO�I?T?

Bili?n? kaimas �? pavasar? visus nud�iugino ?sp?dinga ka�ton? �yd?jimo �vente. Bet per �al? �liau�ianti b?da grasina i� Bili?n? atimti ne tik gra�i? �vent?, bet ir pa?ius ka�tonus.

Kaip po gaisro

Bili?n? ka�ton? al?ja atrodo kaip po gaisro, pra?�usio al?jos viduriu: tamsiai rudi, susisuk? lapai ?e�a po kojomis, nors dar tik liepos vidurys, tokie pat jie �nara ir ant �ak?. Ant med�i? beveik neliko �alumos, tik i�orin?je lap? pus?je matyti baltos d?m?s. Tokia i�vaizda ka�tonai �iurpina ir kit? vietovi? gyventojus. Ka�ton? �ruduo� jau paliet? net visi�kai jaunus ka�toniukus, o ypa? tuos, kurie auga grup?mis. Gal tik atokesn?se sodybose �ie gra�?s med�iai atsilaik? negandai, ma�iau ruduoja mi�kuose bei j? laukym?se.
Pana�?s vaizdai driekiasi keliaujant per Latvij?, Baltarusij?, Lenkij?… Gamtoje valstybini? sien? n?ra.

Be ka�ton? � ne Bili?nai

Bili?n? kaimo bendruomen?s pirminink? Vilma Ra?kauskien? sako, kad ji be ka�ton? Bili?nus sunkiai ?sivaizduojanti. Dar prie� ketvert? met?, kai nebuvo ne tik Bili?n? kaimo bendruomen?s, bet ir paties Bili?n? kaimo kaip ir nebuvo� (t. y.nebuvo net rodykl?s, nuo pagrindinio kelio rodan?ios krypt? ? kaim?, nebuvo gyvenviet?s �enklo), ka�ton? al?ja o�?. Tiesa, ji buvo gerokai praret?jusi nuo laiko ir pikt? �moni?, bet vis tik buvo. Apie 1970-uosius metus Raseini? veislininkyst?s stoties direktoriaus Antano Bartkevi?iaus r?pes?iu ? Bili?nus vedantis kelias buvo apsodintas ka�tonais (Bili?nuose veislininkyst?s stotis buvo ?kurta 1957 m.), ta?iau ilgainiui i� tos al?jos beliko tik gra�?s prisiminimai. U� tai prie� ketvert? met? tikrasis kaimo bendruomen?s b?rimasis prasid?jo b?tent nuo ka�ton? al?jos: nuo jos atsodinimo, pakel?s sutvarkymo. Daug bendro tri?so prireik?, kad pavasariais ka�ton? �vak?s ?si�iebt? beveik 700 metr? al?joje. Kai bendruomenei prireik? v?liavos, k? joje vaizduoti nebuvo n? diskusij? � ai�ku, kad ka�tono �akel?. Ir �tai dabar kaimo pasidid�iavimas nyksta tiesiog akyse.

U�puol? ker�akand?s

�inomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologin?s ?vairov?s skyriaus ved?jas Selemonas Paltanavi?ius neslepia, jog ka�tonams i�kilo rimtas pavojus. Gali b?ti, kad �i? med�i? Lietuvoje gali nelikti jau po kokio penkme?io. Lygiai taip, kaip ka�kada buvo ?ve�ti ? m?s? �al? i� Balkan? pusiasalio ir
spar?iai paplito, taip pat greitai gali ir i�nykti.
Tai invazinio kenk?jo, ka�tonin?s ker�osios kandel?s, darbas. Ker�akand? ? Lietuv? atkeliavo i� ten pat, kaip ir patys ka�tonai � i� Balkan?. Pa?ios neatskrido � atslinko nuo Lenkijos, Vokietijos. Pasak mokslinink?, ka�ton? siaubas plinta keliais, kartu su transporto priemon?mis.
Ka�tonus u�puolusi kandis yra labai ma�ut?, vos keli? milimetr?. Ir drugelis beveik nematomas. Lapus pa�eid�ia vik�riukai. Lape lieka l?liuk?s, kurios lapo viduje �liau�ioja ir grau�iasi sau takus.
Pakenkti lapai nuruduoja arba nukrinta liepos, rugpj??io m?n. Dalis ka�ton? rugs?jo m?nes? pakartotinai sulapoja. Med�iai nesp?ja pasiruo�ti �iemai, tod?l gali nukent?ti nuo �al?i?. Be to, labai sutrump?jus ramyb?s periodui, augalai vis labiau silpsta. Juos apninka grybai, kiti kenk?jai ir ligos. Intensyviai genimi med�iai ken?ia labiausiai. 2004 m. Kaune bei Vilniuje mokslininkai pirm? kart? u�registravo nauj? ka�ton? lig? � miltlig?.

Invazija

Ker�akand�i? invazija Lietuvai (ir ne tik) netik?ta. �i kandis, kaip biologin? r?�is, pirm? kart? buvo apra�yta tik 1986 m., o Lietuvoje pirm?kart pasteb?ta tik 2002 m. Tai buvo Klaip?dos priemiestyje, Smiltyn?je. 2007-aisiais kandeli? pasteb?ta jau 40 miest? ir gyvenvie?i?. Plitimas buvo itin staigus. Nuo invazin?s r?�ies pasteb?jimo iki masinio i�plitimo pra?jo vos a�tuoneri metai.
Apie ker�akand? �iandien �inoma viskas. Atlikti tyrimai, ir tai jau yra pasiekimas. S. Paltanavi?ius atremia priekai�tus Aplinkos ministerijai, neva ji nesir?pina ka�ton? gelb?jimu: �Tai yra ne m?s? gamtos dalis. Mes atsakingi u� nat?rali?, laukin? gamt?. Ka�tonai, kaip ir min?jau, yra atve�tiniai � sodyb?, park? med�iai.�
Lietuvoje auginami 6 r?�i? ka�tonai, taip pat hibridai ir veisl?s. Kaip paai�k?jo, pa�eid�iamiausi yra �eldynuose paplit? paprastieji ka�tonai, kurie m?s? �alyje introdukuoti seniausiai, prie� kelis �imtus met?. Vytauto Did�iojo universiteto Kauno botanikos sodo tyr?j? duomenimis, ka�toninei ker�ajai kandelei atspariausi yra gelton�ied�iai (Aesculus flava) ir raudon�ied�iai (A. pavia) ka�tonai bei hibridas A. x neglecta.

Chemikai nepad?s

Deja, kol kas efektyvi? priemoni? prie� nauj?j? kenk?j? n?ra. Pasak S. Paltanavi?iaus, bendro poveikio cheminiais preparatais galima apsaugoti nebent ma�us medelius.
Brand�ius med�ius nupurk�ti pernelyg sud?tinga, tuo labiau, kad purk�ti tekt? miestuose, gyvenviet?se.
Prie� de�imtmet? buvo paruo�tas Europos S?jungos projektas, skirtas parengti ilgalaik? naujo kenk?jo biologin?s kontrol?s strategij?. Ta?iau kol kas efektyvi? priemoni?, ma�inan?i? ker�akand?s darom? �al? ir plitim?, n?ra.

Geriausia � deginti

Lieka profilaktin?s kovos priemon?s � �eldynuose vengti sodinti kenk?jui neatsparius ka�tonus, o nukritusius ka�ton? lapus deginti ir kitaip naikinti, pvz., sumesti ? duobes ir u�pilti kalk?mis. Jei lapai liks po ka�tonais, pavasar? i� lapuose esan?i? l?liuki? i�siris drugeliai ir prie� ka�tonus pakils dar didesn? ker�akand�i? armija. Neutilizuotus lapus i�ve�us ? s?vartynus, kenk?jai i� ten v?l labai greitai susiras ka�tonus.
Deja, rekomendacija deginti lapus prie�tarauja kitiems ?statymams. Miestuose ir miesto tipo gyvenviet?se atliekas deginti draud�iama. Pagal Administracini? teis?s pa�eidim? kodekso 83 ir 83-1 straipsnius, u� tai gresia nuo 50 iki 400 lit? baudos. Bili?ni�kiai kaip ir gal?t? tai daryti, bet, svarsto V. Ra?kauskien?, i� kur paimti tiek rank?, kad paj?gt? visus lapus sugr?bti ir utilizuoti, jei j? bendruomen?je i� viso tik 36 �mon?s t?ra registruoti, o realiai j? t?ra koks 20?
M?s? gamtininkai viliasi, kad su ker�akand?mis susidoros pati gamta, nes paprastai m?si�kiems kenk?jams netrunka atsirasti kiti kenk?jai, kurie juos sunaikina. Ker�akand?ms gamtoje konkurencijos kol kas n?ra. Ta?iau �ie kenk?jai, sako, neatlaikyt? dideli? �al?i?. Jei stipriai pa�alt? ir neb?t? sniego, problema kaip ir baigt?si. Bet jei �al?iai su sniego patalais, tai juose kandys i��iemos. Beje, praeita �iema, rodos, pakankamai buvo �alta, bet ker�akand?s plitimo ji nesustabd?.
Vilties teikia pasteb?jimai, kad tose �alyse, kuriose kandel?s paplito seniau kaip prie� de�imtmet?, ka�tonai pradeda atsigauti, tad yra �iek tiek vilties, kad ilgainiui kenk?j? kiekis nat?raliai nusistov?s. Bet kiek i� to naudos, jei ker�akand?s i�nyks tik tod?l, kad nebebus ka�ton?. V. Ra?kauskien? sak?si gird?jusi apie kenk?j? gaudykles, bet kaip jas naudoti ir kur j? gauti, dar ne�inanti. Sako, net li?dna pagalvoti, jog Bil?nuose gali nebelikti �io kra�to �mones vienijan?ios al?jos. Bepigu tiems kaimams, kurie turi savo ba�ny?ias, o �ios � savo�vent?j? atlaidus. Tuo tarpu bili?ni�kiams, sako V. Ra?kauskien?, kaimo atlaidais buvo tap?s ka�ton? �yd?jimas.