Kaulakių bibliotekoje lankėsi rašytoja R. Vanagaitė

Siųsti Versija spausdinimui

Kaulakių bibliotekos skaitytojų kvietimu biblio­tekoje surengtas susitikimas su dalies skaitytojų prieštaringai vertinama rašytoja R. Vanagaite. Jos kūryba populiari ir skaitoma. R. Vanagaitė gyvena Ispanijoje ir tik savaitei grįžusi į Lietuvą apsilankė Kaulakiuose.
Klausėmės įdomaus pasakojimo apie naujausią, jau septintąją, knygą „Lukiškės: tamsioji Vilniaus širdis“. Visose savo knygose R. Vanagaitė nevengė laužyti taisyklių ir nagrinėti nelengvų temų. Ne išimtis ir ši knyga. Stebėjomės jos drąsa susitikimuose su Lukiškių kalėjime kalėjusiais kaliniais, kai reikėjo rinkti medžiagą knygai, netgi tokiais, kurie nuteisti iki gyvos galvos, vadinamais gyvagalviais. Knygoje atsispindi visa Lukiškių kalėjimo istorija, kuri tęsėsi ištisus 115 metų. Kalėjimas uždarytas 2019 m. liepą. Knygoje 25 istorijos papasakotos nuteistųjų ir juos pažinojusių lūpomis. Nuo revoliucionieriaus Kapsuko ar rašytojos Žemaitės, nuo Izraelio premjero ar prancūzų roko žvaigždės iki skaudžių ir baisių likimų tų, kurie sėdėjo ar tebesėdi už žmogžudystę ar net kelias. Ji sakė: „Atsiverskite knygą, išgirskite, kaip plaka tamsioji Vilniaus širdis.“
Rašytoja papasakojo ne tik apie naujausią knygą, bet ir apie save, gyvenimą trejus metus Izraelyje, kur nepritapo, nenorėjo paklusti griežtoms taisyklėms, kurių laikymasis yra aukščiau visko. Jai buvo nepriimtina gyvenimą kaustanti žydų religija. „Aš lietuvė, ne žydė, – sakė
R. Vanagaitė. – Pažiūrėkite į mano nosį.“
Grįžo į Lietuvą, o vėliau dėl palankesnio klimato ir lengvesnio pragyvenimo nusprendė įsikurti Ispanijoje. Pasakojo, kad kažkada, jai dar būnant Izraelyje, buvo užėjęs liūdesys. Tada buvusi kompanijoje ir pasakiusi: „Klausykit, man atrodo, kad esu geras žmogus, ir kodėl manęs žmonės šitaip nemėgsta? O man atsako: mes, žydai, taip jaučiamės du tūkstančius metų.“
Rašytoja kalbėjo apie kitas anksčiau išleistas knygas, „Ne bobų vasara“ leidyklos „Obuolys“ perleista pavadinimu „Renkuosi vasarą“, knyga atnaujinta, pridėta 100 naujų puslapių, o ant viršelio pačios autorės nuotrauka.
Atsivežė knygų: naujausių ir anksčiau išleistų. Knygą „Lukiškės: tamsioji Vilniaus širdis“ biblioteka jau turi, tai padovanojo anksčiau išleistą „Pareigos metas“. Dalį senesnio leidimo knygų išdalijo nemokamai.
Pokalbius pratęsėme prie kavos puodelio. Nesinorėjo išsiskirti, bet rašytoja žadėjo sugrįžti, kai parašys naują knygą, kurios temą rinkome kartu, nes, kaip ji sakė, iš anksto nieko neplanuoja, viskas gimsta spontaniškai.
Zita Gedminienė,
Kaulakių bibliotekos
vyresn. bibliotekininkė

Komentarų nėra