Kei?ianti gyvenim? piligrimyst?

[1]Iniciatyva „Šiluvoje skaitome“ ?gauna pagreit? – kiekvieno m?nesio 13 dien? laukiami skaitom? knyg? pristatymai. Kovo 13 dien? Šiluvos piligrim? centre kvie?iame ? pirm?j? J?rat?s Micevi?i?t?s knygos „5 šv. Ignaco kelio etapai: žmogaus tapsmas“ pristatym? Lietuvoje, simboliškai nurungiant net knyg? mug?. Apie knygas ir dar daugiau jungiant Šiluv? bei Ispanij? kalbam?s dviese – Šiluvos piligrim? centro atstov? Silvija ir senosios ispan? kalbos, mistik? ekspert?, piligrim? J. Micevi?i?t?.
– Šiluvoje m?gstame sakyti „malda kojomis“. Turb?t iš dalies tai ir gyvosios piligrimyst?s atributas. Eiti ir melstis, melstis ir eiti – kol ateisi ? šventov?. O štai tavo knyg? ciklas originalus tuo, kad tu tarsi si?lai keli? pakop? piligrimyst? – skaityti, ?sigilinti, ?sivaizduoti ir tik tada eiti (be abejo, ir melstis). Kaip gim? toks sprendimas?
– Tok? piligrimyst?s b?d? man padiktavo gyvenimas, o paragavusi taip ?junkau, kad panorau tokiu geru dalyku pasidalinti su kitais. Pirmoji mano „piligrimyst?“ prasid?jo neplanuotai: ketinau tik ?vykdyti užsakym?, atlikti labai sud?ting? darb? – išversti ? lietuvi? kalb? svarbiausi? šv. Teres?s Aviliet?s k?rin? „Vidin? pilis arba Buvein?s“. Žinojau, kas ji tokia – bent kiek prisilietus ispanakalb?s teologijos ne?manoma nežinoti – ir dar žinojau, kad patys ispanai jos tekst? prisibijo. Vis? pirma, ji raš? sen?ja kastil? kalba – XVI a. pirmoje pus?je literat?rin? ispan? kalba dar tik k?r?si, tad Migelis Servantesas XVII a.
pradžioje jau gavo j? suformuot?. Ir, antra, turinys. Žinant, kad šventoji rašo apie antgamtines patirtis, pagr?stai suabejoji, ar ?manoma skaitant suprasti, o juo labiau išversti ? kit? kalb? tai, ko, ties? sakant, nesupranti, nesi išgyvenusi? Žinoma, jei vert?jas pats yra mistikas ir dar užskaidintas „iki tre?io dangaus“, anot šv. Pauliaus posakio, tada taip, bet… kur rasti tok? vert?j?? Beliko save padr?sinti, kad ne šventieji puodus lipdo, ir leistis ? nuotyk?.
?miausi gilintis ? Teres?s žodži? kontekst?, etimologijas, tai yra, kiek ?manoma iš?iupin?ti jos sodri? ir itin gausi? palyginim? kalb?. Taip ne tik sukaupiau kr?v? medžiagos apie XVI a.
Ispanij?, bet ir aplankiau visus 17 miest?, kur ji ?steig? vienuolynus. Tiek daug prisiskai?ius nuvykti ir tai pamatyti, paliesti, steb?ti, kaip žodžiai virsta k?nu, buvo ne?tik?tina patirtis. Pajutau, kad Teres? man tapo gyvu žmogumi – labai išmintinga bi?iule, galin?ia patarti ir padr?sinti mane, XXI a. moter?.
Patirtis su šv. Terese mane išmok?, kad esama ir kitokios piligrimyst?s – kai ?jungiamas taip pat ir protas, m?s? sielos akys, Dievo duota šviesa. Tuomet keliavimas tampa galimybe perimti dalel? m?s? prot?vi? sukaupto dvasinio paveldo, ?sitikinti, kokie [2]aktual?s pamokymai t?, kurie jau išlaik? egzamin?, tai yra nugyveno s?kming? gyvenim?. Tad jei tur??iau kažkaip pavadinti toki? piligrimyst?s r?š?, saky?iau, kad ji yra Teres?s Aviliet?s – juk nuo jos prasid?jo šis nuotykis, jis t?siasi jau dešimt met? ir paskatino sukurti „Šventosios Ispanijos“ knyg? serij?, turin?i? jau tris knygas.
– Ir kaip tik kovo m?nes? Šiluvoje skaitome tavo naujausi? knyg? „5 šv. Ignaco kelio etapai. Žmogaus tapsmas“. J? vadini kelioni? knyga. Neabejoju, kad kelion? tau kur kas daugiau nei ?jimas iš taško A ? tašk? B. Tai tarsi visas gyvenimas su savais keliais ir klystkeliais. Kod?l pasirinkai b?tent šv. Ignaco kelion??
– Tikrai taip, knyg? serijoje „Šventoji Ispanija“ kelion? – tai visas vieno ar kito šventojo gyvenimas su jo keliais ir klystkeliais. Sekan?iam jo p?domis tai atveria galimyb? pasimokyti ir iš taikli? pasirinkim?, ir iš klaid?. Kod?l š? kart? mus ? keli? kvie?ia Ignacas Lojola? Ogi d?l to, kad k? tik atšvent?me jo jubiliej?, o tiksliau, net tris, supuolusius beveik ? vien? viet?.
– Pavadinimo dvilypumas: ar 5 kelio etapai simboliškai siejasi su Ignaco pratybomis? Ir kod?l žmogaus tapsmas – ne pokytis, persikeitimas, bet tapimas?
– Penki Ispanijos regionai, kuriuos per?jo piligrimas Ignacas, n? nenumanydamas tiesi?s keli? b?simiems piligrimams, išties siejasi su svarbiausiu jo veikalu – „Dvasin?mis pratybomis“. Ta?iau berašant atsiv?r? kita, daug svarbesn? s?saja – su paties Ignaco gyvenimo tarpsniais. Taigi kelioni? knygoje susipyn? trys linijos: konkretus beveik septyni? šimt? kilometr? kelias, Ignaco „Dvasin?s pratybos“ ir jo paties gyvenimas.
Žodis „tapsmas“ atskleidžia Ignaco poži?r? ? žmogaus brendim?: gyvenimo ?vykiai ne kei?ia jau esam? asmen?, bet j? formuoja, tampa plytomis, iš kuri? žmogus stato save bendradarbiaudamas su Apvaizda. Žmogus n?ra užbaigta b?tyb?, kokie yra gyv?nai. Jis yra atviras projektas, nes K?r?jas j? apdovanojo laisva valia ir pakviet? b?ti bendrak?r?ju – tiek pasaulio, tiek ir paties sav?s. Ar pastebi, kaip tai prieštarauja m?s? aplinkoje vyraujan?iam ?sitikinimui, kuris grindžiamas XIX a.
psichoterapijos atradimais? Populiariosios psichologijos žurnalai kvie?ia žmog? „save realizuoti“, išsiskleisti, tarsi jis jau b?t? užbaigtas vienetas – kaip koks pumpuras, ? kur? jau nuo pradži? yra sud?tas visas b?simojo augalo projektas, o aplinka gali t? jo skleidim?si tik paskatinti ar sužlugdyti. Beje, taip manydami pastatome ? centr? savo „aš“ ir imame labai ?tariai ir su baime ži?r?ti ? aplink? – juk ji gali mus sulaužyti. Dar blogesni atrodo kiti „pumpurai“, kurie skleidžiasi šalia ir iš m?s? „vagia“ or?, maist? – mus dusina. Daug kas manome kaip Jeanas Paulis Sartre‘as, kad pragaras yra kiti.
Krikš?ionyb?s žinia tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pesimistiška: taip, esame pažeisti prigimtin?s nuod?m?s, ji yra kaip kirminas, gl?dintis tame m?s? pumpure. Ta?iau K?r?jas neapleido savo sukirmijusio k?rinio – Jis ir toliau siun?ia pagalb? žmogui ir kaip koks futbolo sirgalius serga už mus kiekviename žingsnyje, išd?lioja mums ant kelio plytas, kad statytume save kaip katedr? – šventov? Šventajai Dvasiai, sakoma šv. Pauliaus laiške. Mes kiekvien? akimirk? ne „esame“ – tik Dievas „esti“, nes yra amžinas, bet tampame, kaip ir dera laikinoms b?tyb?ms. Ignaco „kirminas“ buvo ypa? karštas ir niršus b?das ir „Dvasines pratybas“ jis suk?r? siekdamas savo pažeistum? geriau pamatyti, ?vertinti galimybes, kaip iš tokio prasto molio nulipdyti geriausi? ?manom? puod?. Beje, molio prastum? liudija net jo gimin?s pavard? „Lojola“: bask? kalba tai reiškia… „dumblyn?“. Jo „Pratybos“ sumanytos kaip b?das mums pasimankštinti mokantis, kaip statyti bendradarbiaujant su Apvaizda. Tod?l gyvenimas kartais vadinamas penkt?ja evangelija: keturios pirmosios yra bendros visiems žmon?ms, penkt?j? Dievas rašo kiekvienam asmeniškai, kad pad?t? jam tapti geriausia ?manoma sav?s paties versija.
– Min?jai, labai džiaugiesi, kad pirmasis knygos pristatymas Lietuvoje vyks b?tent Šiluvoje – mariologin?je šventov?je. Kod?l?
– Knygos pristatymas Šiluvoje bus pirmas, kur? surengsime Lietuvoje – tarsi paties Ignaco kelio pas m?s? skaitytojus pradžia. Labai tuo apsidžiaugiau, nes rašydama knyg? kas žingsnis ma?iau, kaip kiekvienas svarbus jo gyvenimo tarpsnis prasid?jo Mergel?s Marijos akivaizdoje. Kai Ignacas gijo po baisaus sužeidimo, ? dvasin? atsivertim? j? past?m?jo Mergel?s Marijos reg?jimas – gal atvaizdas, o gal apsireiškimas (?ia tyrin?tojai abejoja). Pirmoji vietov?, kuri? jis aplank? iš?j?s ? piligrimyst?, buvo Aransasu šventov?, kur, anot tradicijos, piemuo 1468 m. surado Mergel?s Marijos skulpt?r?l?, tapusi? svarbiausia Ignaco gimtin?s, Baskijos užtar?ja. Jos akivaizdoje jis dav? pirm?j? ?žad? ir dangaus valdov?s padedamas j? išlaik? vis? gyvenim?. Ignaco kelion?s tikslas buvo Montserato Mergel?s Marijos šventov? – taip pavadintame kalne 810 m. irgi buvo rastas stebuklingas atvaizdas – Juodoji Madona, Katalonijos glob?ja, ir šiandien pritraukianti milijonus piligrim?. Jos akivaizdoje piligrimas Ignacas pakeit? apdar? – iš pasaulietinio riterio virto dvasios kariu – atsiskyr?liu atgailautoju. Dar viena svarbi pradžia Ignaco gyvenime: 1535 m. Monmartro ?žadas, kai jis su šešiais bi?iuliais pasiryžo imtis bendros misijos – tai buvo J?zaus draugijos užuomazga. ?žadui jie pasirinko Žolin?s dien?, nor?dami, kad ir Mergel? Marija „dalyvaut? j? Sekmin?se“. Galiausiai pirmosios Mišios: jas Ignacas paaukojo 1538 m. gruodžio 25 d. Didžiojoje Mergel?s Marijos bazilikoje Romoje. Netrukus J?zaus draugija iš popiežiaus gavo pirm?j? savo bažny?i? ir tai buvo Pakel?s Mergel?s Marijos parapija su romie?i? nepaprastai mylimu Marijos paveikslu. Visos šios naujos pradžios ir iškilo mano mintyse gavus kvietim? pirm?j? pristatym? surengti Šiluvos Mergel?s Marijos šventov?je – tarsi pats šv. Ignacas b?t? pasirink?s viet?, iš kurios prad?s savo keli? pas Lietuvos skaitytojus.
– D?koju už pokalb?.
Kovo 13 d. 14 val. kvie?iame ? J. Micevi?i?t?s knygos „5 šv. Ignaco kelio etapai: žmogaus tapsmas“ knygos pristatym? Šiluvos piligrim? centre, M. Jurgai?io a. 17A.