Keli odiai apie vietimo reform?
Kristina BENDI?T?
2012 metais gyvenimas i esm?s pasikeis: ugrius pasaulio pabaiga, ?sigal?s skaitmenin? TV ir bus ubaigtas mokykl? tinklo reorganizavimas. Pirm?sias dvi permainas priimame kaip savaime suprantamus dalykus, ta?iau vietimo reformos bei mokykl? tinklo reorganizavimas m?s? visuomen?je sukelia nemaai diskusij?: tiek pedagogai, tiek moksleiviai bei j? t?veliai suirz?, juos kankina neinia kas gi pasikeis 2012 metais mokyklose; kur bus galima ?gyti pagrindin?, o kur vidurin? isilavinim?, kaip pasiskirstys mokini? srautai ir koks likimas laukia pedagog? ar pasibaigus mokykl? tinklo reorganizavimui jie tebetur?s darbo vietas?
Pagal dabar rengiamas vietimo ?statymo pataisas, m?s? alyje vidurini? mokykl?, kuriose moksleiviai mokyt?si nuo 1 iki 12 klas?s, nebeliks. Nauja mokykl? tinklo strukt?ra tur?t? atrodyti taip: pradin? mokykla, pagrindin?, progimnazija ir gimnazija. Progimnazijoje b?t? arba 1-8 klas?s arba 5-8 klas?s. Pagrindin?je mokykloje 1-10 arba 5-10 klas?s, gimnazijoje 9-12 klas?s.
Raseini? rajono savivaldyb?s taryba m?s? rajono mokykl? tinklo pertvarkos 2005-2012 met? bendr?j? plan? pri?m? 2005m. birel?, ta?iau kasmet jis buvo koreguojamas, taisomas, papildomas. 2009 m. kovo 26 dien? buvo patvirtintas mokykl? steigimo, reorganizavimo, vidaus strukt?ros pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? planas, kuriame numatyta nuo 2010 met? rugs?jo Raseini? altinio ir Kalno vidurin?se mokyk-lose neformuoti 11 klasi?; 2012 met? Raseini? mieste vidurinio ugdymo paslaugas teiks tik Prezidento Jono emai?io gimnazija, o altinio ir Kalno vidurin?s mokyklos taps pagrindin?mis.
Teikti praymus akreditacijai gal?jo visos mokyklos
Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jo A. Milaausko, akredituotis ir siekti gimnazijos statuso gal?jo visos Raseini? mokyklos, ta?iau nei Kalno, nei altinio mokykla iki numatyto termino Tarybai nepateik? praymo d?l akreditacijos – leidimo mokyti 11-12 klasi? moksleivius. Tai buvo mokykl? bendruomeni? apsisprendimas. Gal buvo tikimasi, kad Vyriausyb? pakeis savo nutarimus ir leis vykdyti viduriniojo ugdymo program? be joki? akreditavim?? Nuo 2012 met? rugs?jo 1 d. juridikai ios mokylos nebegal?s mokyti 11-12 klasi? moksleivi?. Dabartin? Prezidento Jono emai?io gimnazija gimnazijos status? gavo prie 11 met? pagal tuo metu galiojusius ?statymus. Beje, pagal gyventoj? skai?i? ir kitus kriterijus Raseiniams utenka vienos gimnazijos.
Raseini? Kalno ir altinio vidurini? mokykl? deimtokai ? traukin? susp?jo
Anot mero Petro Vebavi?iaus, pagal tuomet galiojusius ?statymus mokykl? pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? planas buvo paruotas labai gerai. Ta?iau t? pa?i? met? balandio 15 dien? vietimo ministras ileido ?sakym?, leidiant? mokykl? reform? prat?sti pusme?iui: mokykl? pertvarka privalo b?ti baigta 2012m. rugpj??io 31d., tad 11 klases 2010m. formuoti galima, jeigu abiturientai susp?ja iki ios datos pabaigti mokslus. Netik?tai atsirado juridin? galimyb? dabartiniams deimtokams pabaigti dvylika klasi? savo mokyklose. Suinoj? apie ?statymin?s baz?s poky?ius, Raseini? Kalno ir altinio vidurin?se mokyklose besimokan?i? deimtok? t?vai sukruto: jie kreip?si ? Savivaldyb?s mer? ir Tarybos narius su praymu, kad j? vaikams b?t? leista ?gyti vidurin? isilavinim? savo mokyklose. Taryba turi teis? keisti savo sprendimus, ta?iau t?veliams teko ?d?ti nemaai pastang?, kol Tarybos narius pavyko perkalb?ti. i? met? kovo 25 d. Taryba, atsivelgdama ? t?v? pageidavimus, patvirtino pataisyt? mokykl? pertvarkos plan?. i?metiniai Kalno ir altinio deimtokai - tai paskutiniai i? mokykl? abiturientai. Dabartiniai devintokai pasirinkimo jau nebetur?s nor?dami ?gyti vidurin? isilavinim?, jie prival?s rinktis gimnazij?.
Devintokai prival?s rinktis gimnazij?
Tarybos nario, vietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininko Lino Dargevi?iaus nuomone, Tarybos sprendimas dabartiniams deimtokams ir j? t?vams yra palankus, ta?iau bendrai rajono strategijai tai ne ? naud? mokykl? tinklo reorganizavimo procesas nusit?sia dar vieneriems metams.
Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jo Art?ro Milaausko teigimu, 2010-2011 mokslo metams tiek altinio, tiek Kalno vidurin?se mokyklose dar bus komplektuojamos visos klas?s nuo 1 iki 12. Jei, tarkim, devintokai, pareik nor? ieiti ? gimnazij?, – jiems atviri keliai. Ateinan?iais metais moksleiviai patys gal?s rinktis, kurioje mokykloje mokytis. Nuo 2012m. rugs?jo 1 d. gimnazijoje bus mokomi 9,10,11,12 klasi? mokiniai, o altinio ir Kalno mokyklose liks tik 1-10 klas?s, ta?iau dalis vaik? ? gimnazij? galb?t ieis i karto po 8 klas?s. Visada buvo ir bus toki? moksleivi?, kurie, pabaig? 10 klasi? pagrindin?je, t?s mokslus profesin?se mokyklose ar eis dirbti. Tarp mokykl? atsiras nat?rali konkurencija, moksleiviams bus galimyb? rinktis. ? gimnazij? i pagrindin?s mokyklos moksleiviai tur?s teis? ieiti ir po 8, ir po 9, ir po 10 klas?s.
Sumaitis d?l gimnazijos patalp? 
Sumait? pastaruoju metu kelia gandai, jog Prezidento Jono emai?io gimnazija gali b?ti perkelta ? kitas patalpas, b?tent Raseini? Kalno vidurin?s mokyklos pastat?. Nors jokio oficialaus sprendimo d?l gimnazijos patalp? pakeitimo Taryba n?ra pri?musi, ta?iau mokykl? bendruomen?se nerimo s?kla pas?ta. Viena i prieas?i? – anks?iau min?to mokykl? pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? plano antras punktas, kuriame skelbiama: ?gyvendinus Raseini? rajono savivaldyb?s mokykl? tinklo pertvarkos 2005-2012 met? bendr?j? plan?, priimti sprendim? d?l gimnazijos perk?limo ? patalpas, geriausiai atitinkan?ias vidurinio ugdymo program?. Visuomen?s d?mes? ypa? patrauk? vieno i Tarybos nari? Antano Vizbaro aktyvumas, iniciatyva ir dedamos pastangos, kad Prezidento Jono emai?io gimnazija b?t? perkelta ? Raseini? Kalno vidurin?s mokyklos patalpas. Savo vizij? ir motyvus (istorin?s tiesos atstatymas, geografin? pad?tis, saugi aplinka, mokymo kokyb? ir kt.) Tarybos narys isak? per Raseini? krato televizij?, ta?iau tai ?ne? dar daugiau painiavos, o visuomenei taip ir nepaaik?jo, kaip, pagal Antan? Vizbar?, praktikai tur?t? b?ti ?gyvendinamas Raseini? mokykl? reorganizavimas.
Keistis patalpomis nesiruoia
Dabartin?je Prezidento Jono emai?io gimnazijoje 1994 metais buvo ?steigtos gimnazijos klas?s ypatingai gabiems mokiniams, o 1999 m. ?kurta Raseini? gimnazija. Prezidento Jono emai?io gimnazijos direktor? Aldona Mankauskien? teig?, kad drauge su iniciatyvine grupe gimnazij? k?r? b?tent kaip ios mokyklos raidos tam tikr? vystymosi etap?, patalp? perk?limo neplanavo ir neplanuoja, nes iuo klausimu n?ra joki? Tarybos sprendim?. Pasak direktor?s, gimnazija negauna pakankamai l?? patalp? renovacijai bei mokomosios baz?s stiprinimui d?l mao mokini? skai?iaus, ir Savivaldyb?s taryba apie tai ino. D?l tos pa?ios prieasties gan didel? pedagog? dalis gimnazijoje uima tik antraeiles pareigas jiems nesudaromas pilnas darbo kr?vis. Ta?iau padid?jus mokini? srautui, ios problemos tur?t? isispr?sti gimnazijai prireikt? daugiau mokytoj?, atsirast? galimybi? gauti finansavim? renovacijai.
Raseini? Kalno vidurin?s mokyklos direktorius Gediminas Dirys diskutuoti patalp? perk?limo klausimu nepanoro: Tai tik gandai, jokio oficialaus ios id?jos autori? pristatymo negird?jau, Tarybos sprendimo n?ra, o komentuoti gandus tai tas pats, kas ant vandens ak?mis rayti. Pasak direktoriaus, madaug prie 12 met? mokykloje prasid?jo renovacija, investuoti milijonai. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai daug met? d?l nuolat vykstan?i? remont? kent? nepatogumus, alo. Dabar, kai sukurta pakankamai gera mokomoji baz?, o remonto darbai eina ? pabaig?, pradeda matytis viesa tunelio gale, ar b?t? teisinga, jei tekt? isikelti ? kitas patalpas. Ne patalpos mokyklai suteikia patrauklumo, o mokytoj? kolektyvas, tvyranti atmosfera, tradicijos, istorija.
Papraytas pakomentuoti per paskutin? Tarybos pos?d? Tarybos nario Antano Vizbaro isakyt? pastab?, jog Raseini? Kalno vidurin?je mokykloje dirbama pagal neakredituot? 9-12 klasi? ugdymo program?, mokyklos direktorius G.Dirys atsak?: Tarybos nario pasisakym? nekomentuo?iau, nesupratau, k? jis nor?jo pasakyti. Daug mokykl? dirba pagal neakredituotas vidurinio ugdymo programas. Pagal patvirtintas akreditacijos taisykles rajone yra tik dvi mokyklos Vidukl?s S.Stanevi?iaus gimnazija ir Ariogalos gimnazija. Prezidento Jono emai?io gimnazijai statusas suteiktas visai pagal kitus, 1999 m. galiojusius kriterijus. Ne tik m?s? rajone, bet ir visoje respublikoje vidurin?s mokyklos iuo metu dirba pagal neakredituot? vidurinio ugdymo program?, kuri galioja iki 2012 met?. Tiek vidurin?se mokyklose, tiek gimnazijose mokiniai ieina t? pa?i? ugdymo program?.
Raseini? Kalno vidurin?s mokyklos mokytoja Daiva Rapolien? patikino, jog ios mokyklos kolektyvas tikrai nenori keistis patalpomis su Prezidento Jono emai?io gimnazija. iuo metu mokytoj? ir grupel?s t?v? iniciatyva organizuojama apklausa moksleivi? t?vams, ar jie nor?t?, kad patalpos b?t? sukeistos. Mokyklos bendruomenei n?ra suvokiamas siekis sunaikinti dvi mokyklas, j? istorij?, nes pasikeitus mokytoj? kolektyvui, sunykt?, pasikeist? ir mokyklos tradicijos. Kai kuri? moksleivi? t?vai dar pernai nor?jo, kad gimnazija b?t? ioje mokykloje, ta?iau jie man?, kad gimnazijoje bus mokoma nuo 1 iki 12 klas?s. Buvo daug nepatenkint? d?l vietimo reformos, ta?iau nieko nebepadarysi ji vyksta. Bet kokiu atveju moksleiviai, norintys ?gyti vidurin? isilavinim?, tur?s mokytis dviejose mokyklose: pabaigti pagrindin? ir tada eiti ? gimnazij?. M?s? nuomone, labai stipri turi b?ti pagrindin? mokykla; juk ? gimnazij? turi ateiti gerai paruoti mokiniai, – isak? mokytoj? kolektyve sklandan?i? nuomon? D.Rapolien?.
Apie kraustym?si kalb?ti per anksti
Pasak Tarybos nario Lino Dargevi?iaus, gimnazijos patalp? klausimas bus sprendiamas pasibaigus reformai, taigi anks?iausiai apie tai galima prad?ti nek?ti 2012 m. rugs?j?: Argumentas elementarus ir paprastas neinoma, kiek ? gimnazij? susirinks moksleivi?. Kalno mokykla, ? kurios patalpas si?lo perkelti gimnazij? Antanas Vizbaras, yra pritaikyta 1000 mokini?. Dabar gimnazist? yra 283 (9-12 kl.), taigi sukeisti vietomis patalpas b?t? nelogika. Tai idiotizmas, kuriam iuo metu niekas nepasirays. Jei susirinkt? labai daug gimnazist? ir jie netilpt? dabartin?se patalpose, tada b?t? iekoma geresni? patalp?. Orientacinis prognozuojamas gimnazist? skai?ius 2012m. apie 700. Ikyla klausimas: ar 700 gimnazist? ikelsime ? 1000 moksleivi? pritaikytas patalpas, o 1000 maiuk? sugr?sime ? patalpas, kurios pritaikytos 700?
Spr?sti tur?t? mokykl? bendruomen?s bei specialistai
Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Tamoaitis teig?, jog iuo metu nepritaria gimnazijos patalp? perk?limo id?jai: Tur?t? b?ti daroma tai, kas geriausia visuomenei, o ne ko usinori vienas mogus. iuo klausimu reikia vieai diskutuoti spaudoje, susitikimuose su mokykl? bendruomen?mis tai b?t? demokratika ir vadybika. Tai netur?t? b?ti politinis sprendimas, b?tent specialistai, imanantys vietimo vadyb?, tur?t? spr?sti ir iaikinti politikams, kaip pasielgti teisinga, o ne mogus be jokio isilavinimo. Tai netur?t? b?ti siekiama prastumti per politinius stal?ius nevariais metodais. Nei viena mokykla nori keltis, nei kita. Niekas negali b?ti daroma prie bendruomeni? vali?. J.Tamoaitis pamin?jo ir kit? ingsn?, apie kur? atvirai nekalbama: Jeigu gimnazij? perkeliam ? Kalno mokyklos patalpas, Kalno mokykla i viso inyksta, nes gimnazijos patalpose jau yra pagrindin? mokykla. O b?tent Kalno vidurin? mokykla turi vis? istorin? pamat? Raseiniuose, b?tent alia jos atsirado visos kitos mokyklos. Tai b?t? tarybini? laik? metodas. Juk istorij? kuria ir dabartiniai mon?s, jaunimas, taigi ir jie turi teis? apsispr?sti d?l pavadinimo, veiksm?, tipo. (Beje, minties, kad po didiojo kraustymosi Kalno mokyklos pavadinimas gali i viso inykti, nepaneig? ir Antanas Vizbaras, jis netgi pasi?l? nemaai kit? pavadinim?: Ar ?ia didelis atradimas Kalno mokykla? O kod?l ne Pakaln?s, kod?l ne Priekalnio, ?kalnio, Pien?s, Kvapnioji, Smirdiamoji?)
Pasak J.Tamoai?io, perk?limas sukelt? labai daug keblum? juk net eimos persikraustymas ? kitus namus sukelia begal? r?pes?i?. Ir ne tik d?l bald? ar mokomosios baz?s. Niekaip neatitinka nei moksleivi?, nei mokytoj? skai?iai. I karto yra tikimyb?, kad kakas liks be darbo, o lik?s be darbo sk?sis, ir teisme 100 procent? laim?s byl?, nes bus paeisti jo interesai. Jei mes suagituosime mones, ?rodysime, kad reikia perkelti gimnazij? ? kitas patalpas, o teismas sustabdys proces? k? tada darysime? Sustabdysime ties stotimi nu?jusius vaikus ir sugr?insime atgal? samprotavo vyriausiasis specialistas.
Daugiau darbo viet? neatsiras
Tarp pedagog? verda aistros d?l darbo viet?. A.Milaausko teigimu, vienose mokyklose pamok?, inoma, suma?s, ta?iau kitose – padaug?s. Moksleivi? skai?ius iliks tas pats, tik pasiskirstys j? srautai. Taigi pamok? mokytojams tur?t? utekti, ta?iau teorija ne visada engia koja kojon su praktika.
Vieai skelbiama, kad nei vietimo ministerija, nei Vyriausyb? nesiekia sunaikinti provincijos mokykl?. Ta?iau 2004 metais suplanuota vietimo sistemos reforma iimtinai paremta finans? taupymu ir kokybikesnio mokslo siekimu. Tod?l tik?tis, kad visiems pedagogams pavyks isaugoti darbo vietas, b?t? per daug optimistika.
