KELIAS

Versija spausdinimui

G.K.

,Kelias tiesiasi ir tiesiasi pirmyn:
Kalnai vien akmenys ir duob?s.
Ar tiesiai judam, ar alin -
Sielos m?s – neramios ir beglob?s…

Oia mediai, suokia pauk?iai,
O mes tik judame keliu.
Ar emumos, ar svaig?s auk?iai -
Vagojam j? savu ingsniu…

Ar liet?s lys, ar saul? vies,-
mogus keliu ingsniuos.
Kelius lig begalyb?s jis ities -
N?ra pradios ir pabaigos…

Ar tikrai nelaim?, nes?km?, b?da
Palydi mus? Ar atvirk?iai -
Gal tai mes palydim j?
Ir sau mes prikiam save…

Ar ruduo, ar vasara, iema -
Jud?sim tuo kli??i? keliu.
Ar vakaras, naktis, diena,
Plausim, plausim j? ingsniu…

O, vingiai, vingiai ir kalnai,
Kod?l tiek daugel j?s yra?
Kod?l taip sunkinat labai
Kelion? m?s? visada?

Umerkiu akis…Umerkiu save,
Matau… jau horizonto tolumoj
To kelio mano pabaiga…
Pabaiga pradios pradioj…

Ir dykuma bekrat?, ir sodai ali,
Ir tai, kas skaudina ir ne,
Tu?ioj beprasm?j lieka praeity
To kelio kelio kelyje…

Komentarų nėra