[1]Raseinių „Bočių“ bendrija rugsėjo 17 d. pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Socialinės atskirties mažinimas, aktyvumo ir sveikatingumo didinimas“ vyko į Birštoną. Nuo apžvalgos aikštelės grožėjomės miesteliu, Nemuno vingiais, o Geltonojoje biuvetėje, įsikūrusioje Vytauto parke, netoli Birštono kurhauzo, tiesiai iš šaltinio atsigaivinome tikru mineraliniu vandeniu, kuris savo cheminėmis ypatybėmis panašus į „Vytauto“ mineralinį vandenį.
Vytauto parke veikiančiame populiariame mineralinio vandens paviljone „Birutės vila“ įrengtas mineralinio vandens baseinas, fontanas, vandens garinimo siena. Paviljonas įsikūręs uždaroje patalpoje, po stogu, todėl čia galima lankytis ištisus metus. Tai vieša vieta, kur nemokamai gali užeiti kiekvienas norintis. Ant įrengtų gultų, kas norėjo, kvėpavo sveikatai naudingu mineralinio vandens prisotintu oru, ilsėjosi ir taip atgaivino jėgas.
Ta pačia kelione aplankyta Prienų rajono Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“. Didelį įspūdį paliko Šilavoto „Davatkynas“ – muziejus po atviru dangumi, įsikūręs šalia Šilavoto. Šioje vietoje XX a. veikė neformalus moterų vienuolynas.
Kaip mums papasakojo vienos „davatkėlės“ anūkė Danguolė, kuri šiuo metu ir prižiūri „Davatkyną“, moterys, neturėdamos materialinių galimybių stoti į vienuolyną, apsigyvendavo šioje atokioje vietoje. Jos netekėjo, gyveno labai kukliai, darė gerus darbus, globojo ligonius, padėjo bažnyčiai.
Visuose memorialiniuose „davatkėlių“ nameliuose įrengtos ekspozicijos, kuriose supažindinama su čia gyvenusių moterų buitimi, kasdieniais darbais ir pamaldumo tradicijomis. Nuo „Davatkyno“ namelių įrengtas koplytstulpių takas, kuris veda tiesiai į Šilavoto bažnyčią. Koplytstulpiuose įamžinti „davatkėlių“ atvaizdai.
Grįžtant aplankyta Jiezno baroko stiliaus Šv. Arkangelo Mykolo ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1670 metais didiko Kristupo Paco ir kurį laiką buvusi Pacų giminės rezidencija. Čia kiekvienas atrado tylos ir ramybės valandėlę.
Po kelionės supratome, kokia graži ir įdomi mūsų Lietuvėlė ir kiek daug dar nepamatyta gražių ir įdomių vietų.
Dalytė Raudonienė,
Raseinių „Bočių“ bendrijos pirmininkė
[2]