Tu klausi, kaip aš gyvenu.
Eil?raš?io taku einu.
Irena Vidmantien?
[1]Nemakštiškei Irenai Vidmantienei ,,eil?raš?io takas“ paž?stamas nuo jaunyst?s, bet rim?iau juo užsiima jau brandos laikotarpiu. Per šešerius metus išleido keturias poezijos knygutes, dvi iš j? skirtos vaikams.
Birželio 8 dien? ? Nemakš?i? bendruomen?s santalkos namus rinkosi Irenos šeima, an?k?s ir proan?kiai, b?relis buvusi? klas?s draug?, poezija besidomintys nemakštiškiai.
Renginys prad?tas Vidukl?s bibliotekos ved?jos vyresn. bibliotekinink?s Aušros Užmedzkien?s skaitomu posmu iš pristatomos knygut?s:
Poeto žodis – širdimi rašytas,
Kai aušta rytas,
Kai naktis g?di, aplink tamsu,
Iš t? pavasari?, kur pilna meil?s,
Iš saugomo, kas šventa ir brangu.
,,Širdimi rašytas“
Prieš rengin? kilo klausimas: kokiu aspektu apžvelgti eil?raš?i? visum?? Cituotasis posmas diktavo: eiti jautriausiu – meil?s taku, kur? žmogus atranda savo gyvenimo pavasaryje, patirdamas ?kvepian?i?, skraidinan?i? gali?. Irena apie tai prabyla subtiliai, tik keliomis eilut?mis, bet k?rinys jau alsuoja pilnatve, šios gyvenimo dovanos šventumo pajauta, nulemian?ia ir asmens ateities kelius:
Sako, žem?j tvir?iausi
Meile gr?sti tiltai.
,,Prilijo“
Vert?me toliau knygel?s puslapius, nepaleisdami iš akira?io ,,meil?s tilto“, jungian?io du žmones. Ir išgirdome skaudži? nederm?:
Neskubam išduoti
buv? išduoti…
,,V?l sugr?žta“
Meile gr?sti tiltai suveda žmones ilgam keliui per gyvenim?. Apie tai šeimos nam? jaukumo aur? skleidžiantis eil?raštis ,,50 met? kartu“. T?v? namai – kaip meil?s ir gerumo buvein?, kaip vieta, kur ?diegiamos svarbiausios vertyb?s:
Mok? kalb?t gerbiant žmog?,
Žod? jam šveln? surast.
Jeigu daryt to nemoki,
Liep? liežuv? prik?st.
,,Šitaip buvom auginti“
Ankstesnio istorinio laikotarpio šeima – savotiška b?ties tvirtov?, kurioje didžiausia j?ga – moters, motinos, mo?iut?s meil?, ne žodžiais deklaruojama, o realizuojama nuolatiniu darbu d?l artim?j? išgyvenimo. Pasiaukojanti iki sav?s išsižad?jimo, bet tikrasis garantas, saugantis silpnesn? nuo realyb?s atšiaurumo. Eil?rašt? ,,Mo?iut?s ir promo?iut?s“ galima priimti kaip labai tikrovišk? senosios žemdirbiškos m?s? krašto kult?ros paveiksl?:
Vaikus augino, verp?, aud?,
kep? duon?…
Laukuose lauk? v?l šimtai darb?
Nuo pat saul?tekio raudono
Iki tamsiausi? sutem?.
Šitokiu aspektu pristatymo valand? žvelg?me ? I. Vidmantien?s poezijos leidin? ,,Širdimi apkabinu pasaul?“. Toks pavadinimas, bibliotekinink?s A. Užmedzkien?s pasi?lytas, taikliai atskleidžia rašan?iosios jautr? emocin? santyk? su aplinka. Autor? teigia esant vien? teisingiausi? keli?:
Nesušaldyk širdies –
Tegul plaks, temyl?s…
,,B?na“
Irenos paklausus, kada dažniausiai mintyse suskamba eil?raš?io motyvas, ji atsak?: ,,Kai namuose tylu ir visi miega.“
Dalis knygut?s eil?raš?i? – trumpi palink?jimai feisbuko bi?iuliams. Taip per eiles užsimezgusi pažintis ? rengin? prišauk? grupel? žmoni? iš Mažeiki?. Su jais – bi?iul? Liucij? Jagielien?, LNRS, Mažeiki? men? studijos ,,Erdv?“ ir Plung?s literat? klubo ,,Vingiorykšt?“ nar?, Skuodo ,,Nojaus“ klubo nar?, poet? Bronislav? Paulauskien?.
Irenos rankraštinius tekstus spausdinimui ruoš? A. Užmedzkien? ir Živil? Lembutien?. Renginyje eil?raš?ius skait? RRKC Nemakš?iuose kult?rini? rengini? organizator? Lina Andrulien?, Ž. Lembutien?, A. Užmedzkien?, dukra Raimonda, an?k? Odeta. Skaityti eil?raš?iai paliet? klausytoj? širdis, pasiilgusias tikrumo ir nuoširdaus paprastumo. Muzikin? program? dovanojo RRKC Nemakš?iuose Eligijos ir Remigijaus duetas, Raseini? meno mokyklos Vidukl?s skyriaus moksleiv? Egl? Radži?t?.
Gausiai susirinkusieji ? rengin? k?r?jai negail?jo graži? sveikinimo žodži?, g?li?, link?jim? tolesn?s k?rybin?s s?km?s.
Živil? Lembutien?