Kiek daržovių mums reikia?
Kiekvienas žmogus, šeima, giminė turi savo daržovių vartojimo poreikius, tradicijas, patiekalus, mėgstamas ir nemėgstamas daržoves. Todėl pasakyti, kiek kilogramų vienų ar kitų daržovių žmogui reikia suvalgyti per metus, yra sunku.
Šiandien aišku, kad suaugęs žmogus per dieną turi suvalgyti 350-400 g daržovių arba apie 120-150 kg per metus. Ne tiek jau mažai. Mūsų lietuviškose daržininkystės knygose siūlomas vienam žmogui metams toks daržovių asortimentas: suvartoti 20-30 kg gūžinių kopūstų, 25-32 kg pomidorų, 10-13 agurkų, po 6-10 kg morkų ir svogūnų, 5-10 kg burokėlių, 5-8 kg žaliųjų žirnelių, 3-5 kg žiedinių kopūstų, 2-5 kg aguročių, cukinijų, moliūgų, 2-3 kg paprikos, 7-10 kg kitų daržovių.
Kaip begalvotume, bet, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai reikėtų išsiauginti ar nusipirkti apie 500 kg daržovių. Auginant savame darže, pakaks 2 arų, nes iš vieno kvadratinio metro nesunku užsiauginti 2-3 kg daržovių. O pirkdami turguje ar prekybos centre mokėsime vidutiniškai po kelis litus už kilogramą, beveik tūkstantėlį išleisime. Juk ir ankstyvesnių reikės pirkti, ir viduržiemy, kada daržovės brangios. Ar ne pigiau jų užsiauginti savame darže?
Keičiasi laikai, keičiasi ir mūsų mąstysena. Šiame taip vadinamame sunkmetyje reikia išgyventi ir jaunai šeimai, ir pensininkui. Todėl daržas vienam padeda sutaupyti litą, kitam jį uždirbti. Reikia, kad darbas darže teiktų malonumą ir grožį, kad neatbaidytų vaikų ir anūkų. Tokių galimybių yra, tik reikia jas žinoti, jomis pasinaudoti.
Nelengva atsakyti ir į klausimą, kurios daržovės vertingiausios. Net paprastai mąstant ir amžius, ir sveikata, o ir būdas gali lemti, kad vienos daržovės vertingesnės, tinkamesnės vienam žmogui, kitos – kitam. Tačiau per amžius, civilizacijas, tautų istorijas išlikusi viena bendra nuostata – daržovės buvo ir liks pagrindinis maisto šaltinis. Jos yra ne tik maistas, bet ir vaistas.
Daržovių vertė – ne tik vitaminai ir mineralinės medžiagos, bet ir gydomosios savybės. Pagal vokiečių mokslininką G.Rino, mūsų mėgstamiausių daržovių šešetuko maistingumo koeficientai išsirikiuotų taip: morkos – 8,2, žirniai – 4,7, pomidorai – 3,8, burokėliai – 2,5, kopūstai – 2,4, agurkai – 1,6. Taigi mūsų pamėgtas agurkėlis pačiame gale…
Vakarų šalyse daugiau mėgstamos tos daržovės, kurios turi daugiau vertingų maistinių savybių. Beje, kelios iš jų labai lengvai auginamos. Palyginkime tokių daržovių šešetuko maistingumo koeficientus: špinatai – 8,8, paprika – 8,5, mangoldai – 6,2, Briuselio kopūstai – 6,0, brokoliai – 5,8, gūžinės salotos – 4,6. Tad pradžiai pasisėkime tik po 1 m² šių daržovių. Nesigailėsime. Kitąmet ir lysvės prireiks…
Nelengva suplanuoti šeimos daržą, kad visos daržovės rastų sau tinkamą vietą. Antai vienoms juk reikia daug saulės, kitos, kaip špinatai ar burokėliai, ir pavėsyje pakenčia. Reikia pagalvoti, kur agurkams ar cukinijoms šilčiausią sodo kampelį surasti. O daržovių įvairovė, kad visą vasarėlę turėtume šviežių salotų, kad vis ką būtų į pietų puodą įdėti, o ir svečiui ką mandresnio duoti pasmaguriauti.
Skirtingi tie šeimos daržai. Antai keturių asmenų šeimos daržas, kur tėvai jauni, vaikai dar auga, bus vienoks. Pensininkų šeimos daržas, kad dar šiek tiek užsidirbtų pragyvenimui – kitoks. Pedagogės reprezentaciniame darže lyginama daug veislių, su noru pasigirti… Tinginio daržas, kurio šeimininkas vasarą atostogauja prie jūros, o rudenį vis tik nori prikasti daržovių pilną rūsį. Ir įvairenybių mylėtojo ar nuotaikos daržas, kur daug įvairiaspalvių moliūgų, kukurūzų, prieskoninių augalėlių… Kiek įvairiausių pasirinkimų, kiek įvairiausių sėklų reikia!