Kiek Lietuvoje beliko lietuviškos žem?s?

Nijol? PETROŠI?T? [1]

Po kelet? m?nesi? trukusi? karšt? diskusij? Vyriausyb? galop apsisprend? kreiptis ? Europos Komisij?, kad dar trejiems metams b?t? prat?stas draudimas žem?s ?kio ir mišk? paskirties žem? ?sigyti užsienie?iams. Sako, šitaip norima apsaugoti m?s? ?kininkus, kurie d?l daugelio aplinkybi? n?ra finansiškai paj?g?s varžytis su jais. Ta?iau seniai vieša paslaptis, jog užsienie?iai lengvai tokius draudimus apeina ir m?s? žemi? jau prisipirko tiek, kiek jiems j? reik?jo.

Statistikos n?ra

Kiek Lietuvos žemi? jau yra supirk? užsienie?iai, statistikos n?ra ir, ko gero, greitai jos nebus. Kol kas mes dar žaidžiame draudimus užsienie?iams parduoti ir statistika neužsiimame. Raseini? rajono Kaimo reikal? skyriaus ved?jas Arvydas Žukauskas sako, jog tik iš nuogird? gal?s susidaryti nuomon?,jog tokie procesai vyksta, nes tuo nepatenkinti ?kininkai tik pabamba, bet nieko konkretaus negali pasakyti. Daugiausiai nepatenkint? bals? sklinda nuo Betygalos pus?s. Ved?jas A.Žukauskas sakosi es?s iš t?, kurie mano, jog Lietuvos žem? turi priklausyti jos gyventojams, nes b?tent žem? yra svarbiausias tautos ir valstyb?s turtas, jos egzistavimo pagrindas. Žem? n?ra paprasta prek? ar rinkos santyki? objektas. Ved?j? guodžia tik tai, kad žem? m?s? rajone yra dirbama, n?ra apleist? plot?.

Supirko patys

Žem?tvarkos skyriaus ved?jas Jurgis Plieskis, be abejo, irgi yra gird?j?s apie užsienie?i? supirkin?jamas žemes, ta?iau patikino, jog n? vienas užsienietis ar jo atstovas n?ra at?j?s prašyti parduoti. „O ? tai, kas vyksta priva?iame sektoriuje, mes kištis negalime. Kam savo žemes parduoda savininkai, mes nežinome, nes tame procese nedalyvaujame. Tam užtenka dviej? institucij?: Registr? centro ir notaro.“
J.Plieskis pasidžiaug?, jog Raseini? rajonas yra tarp pirmaujan?i?j? respublikoje, kuriame parduota daugiausiai valstybin?s žem?s. „Kai tik buvo leista pardavin?ti valstybin? žem?, mes tai ir dar?me negaišuodami, tod?l didžioji valstybin?s žem?s pardavimo banga m?s? rajone yra kaip ir pra?jusi. Dar rengiame projektus, bet tai yra tik pavieniai atvejai. Kadangi pas mus buvo atkurta nuosavyb?, tai mes nemat?me priežas?i?, kod?l tur?tume drausti saviems ?kininkams išsipirkti naudojamas žemes“, – pasakoja J.Plieskis, nesl?pdamas, jog jis už tai net buvo iškviestas „ant kilim?lio“ pasiaiškinti.
Ved?jas Jurgis pripaž?sta, jog su pirm?ja banga pirkusieji valstybin? žem? šiandien gali džiaugtis, nes jie pirko ženkliai pigiau nei tai tenka daryti šiandienos pirk?jams.Nemakš?iuose gyvenanti ?kinink? Stanislava Pratašien?, ketinusi 2006 m. pirkti valstybin?s žem?s, patvirtina ved?jo žodžius: „Jau viskas buvo paruošta pirkimui, beliko nueiti pas notar?, kai ?statymas sustabd? valstybin?s žem?s pardavim?. Jei b??iau susp?jusi ? an? traukin?, b??iau už žem? mok?jusi po 1000 Lt/ha. Deja, po draudimo sustabdymo teko mok?ti jau po 2000 Lt/ha. O kadangi aš pirkau 10 ha, tai 10 t?kst. – kaip ? bal?. Štai tau ir sumaž?jo žem?s kaina per kriz?…“
J.Plieskis sako, jog dabar valstybin?s žem?s kain? išpu?ia nauji reikalavimai, už kuriuos turi susimok?ti patys ?kininkai: už žem?s vertinim?, už projektavim?, už
matavimus. O kur dar kr?vos kitoki? pažym?, kuriomis turi pasir?pinti pats ?kininkas. ?kininkai abejoja, jog šitaip išsip?tusios valstybin?s žem?s kainos bebus ?kandamos jiems, ko gero jos ir atiteks tik užsienie?iams. Kas iš to prat?sto laiko, jei m?s? ?kininkui nebe?kandama kaina. Jie min?jo kelet? pavardži?, kurie jau yra supirk? užsienio bendrov?ms ne vien? t?kstant? hektar? ir tik laiko klausimas, kuomet šie dalykai visu gražumu išl?s ? pavirši?, kaip tai neseniai išlindo Pakruojo rajone.

Paslydo ant milijono

Pakruojo ?vyki? pradžia žad?jo tik papras?iausi? kriminal?: pasikeitus vienos užsienio kapitalo bendrov?s „Kruojos holdingas“ vadovui, buvo pasigesta daugiau nei milijono lit?. Naujasis vadovas d?l galimo milijon? pasisavinimo kreip?si ? policij?, po ko netrukus buvo sulaikytas jo pirmtakas, bendrovei vadovav?s pakruojietis Jonas Sve?iulis. Ir nieko ?domaus tame neb?t?, jei ši istorija neb?t? atskleidusi Lietuvos žemi? supirkin?jimo modelio.
Tai, kad Pakruojo rajono savivaldyb?je ne vien? kadencij? pluš?j?s J.Sve?iulis supirkin?ja lietuviškas žemes užsienie?iams – seniai vieša paslaptis Pakruojo krašte. Dar a.a. Nepriklausomyb?s akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys Algirdas Ražauskas J.Sve?iul? net spaudoje yra g?din?s, jog jis, naudodamasis ?statym? spragomis ir gerai išmanydamas visas lietuviškos žem?s pardavimo subtilybes, išparduoda Lietuv?. Gi J.Sve?iulis yra buv?s Pakruojo rajono savivaldyb?s administratorius, Šiauli? apskrities Kaimo reikal? departamento Pakruojo rajono žem?s ?kio skyriaus ved?jas, ne vien? kadencij? buvo rajono tarybos narys, vadovavo rajono ?kinink? s?jungai, buvo net iškeltas kandidatu ? Seim?.
Vieša paslaptis buvo ir tai, jog J.Sve?iulis su keletu Norvegijos verslinink? Pakruojyje ?k?r? UAB „Rozapaula“, užsiiman?ia b?tent lietuvišk? žemi? supirkimu. Kontrolinis šios bendrov?s akcij? paketas priklauso norvegams. Supirkta žem? yra išnuomojama ?kininkams ir žem?s ?kio bendrov?ms. Kilus skandalui ir daugiau pakruojie?i? prisipažino sulauk? svetimšali? gundym? tapti lietuvišk? žemi? supirkin?tojais. Jiems už tai buvo žadamas geras atlygis, mat Pakruojo bei apie j? esan?i? rajon? žem?s savo derlingumu itin vilioja užsienie?ius. Ta?iau ?statymas, pasirodo, savo kodeksuose nieko baudžiamo n?ra numat?s tokiems veik?jams. Už pavogt? norvego milijon? atsakyti teks, o kad pardavei Lietuv?, tai nieko ?ia tokio.

? Kelm? veržiasi danai

Užsienie?iai nevengia ir mažiau derling? Lietuvos žemi?. Antai ? Kelm?s rajon? veržiasi danai, o k? reiškia šitokia svetimšali? kaimynyst?, savo kailiu jau yra patyr?s
Tytuv?n? seni?nijoje ?kininkauj?s Vytautas Puidokas: kai nu?m?s derli? ?kininkas at?jo žem?s ruošti naujam s?jimui, rado laukus jau užs?tus. Paaišk?jo, jog žem?s savinink? sugund? dan? bendrov? ir šis, ?kininko n? ne?sp?j?s, išnuomojo žem? svetimšaliams. Ta?iau kitas žem?s savininkas buvo doresnis ir pastumti savo ?kinink? atsisak?. Bet danai vis tiek jo žem? aps?jo. ?kininkui Vytautui nebeliko nieko kito kaip bylin?tis. Byl? ?kininkas laim?jo, bet kas sumok?s už nervus ir sugaišt? laik??
Kur garantija, jog danai v?l nenusiži?r?s kokio jo žem?s gabalo? Su dan? interesams atstovaujan?ia UAB „Luganta“ yra netgi toki? atvej?, kai vietos gyventoj? laukai
buvo suarti žem?s savininkams nieko n? nesakius.
Apmaudu, jog ?statym? k?r?jai pirmiau pasir?pino, kaip išparduoti Lietuvos žemes, o tik paskui suskato kreiptis su prašymu ? Europos Komisij?, kad b?t? prat?stas oficialus pardavimo laikas, lyg dar kam b?t? neaišku, jog draudimas parduoti žem? užsienie?iams Lietuvoje ir šiandien yra s?kmingai apeinamas, yra kuriamos akcinio kapitalo ?mon?s, kuri? akcininkai – užsienie?iai, o jiems atstovauja bet koks lietuvis bendrasavininkis. B?tent tas lietuvis, atstovaudamas užsienio kapitalui, supirkin?ja lietuvišk? žem? ir ruošiasi rinkos legalizavimui. Pa?i? ?kinink? nuomone, šiuo metu taip parduota yra apie 20 proc. vis? Lietuvos žemi?. Tad ir Žem?s ?kio ministerijos kreipimasis ? Europos Komisij? viso labo yra tik simbolinis reikalas. Kas nor?jo, tas m?s? žemi? jau prisipirko, ir tie metai ar kiti jau nieko nebepakeis.