Knyga apie S. Medekšait?-Paškevi?ien?, lietuvi? tautinio atgimimo atstov?

[1]Prof. ?eslovas Kalenda, kil?s iš Medekš? kaimo Raseini? rajone, padar? graž? dalyk? – paraš? „Lietuv?s iš Gedimino gimin?s Stanislavos Medekšait?s-Paškevi?ien?s biografin? apybraiž?“, o Vilniaus universitetas j? išleido (tiesa, kukliu tiražu – vos 100 egz.). Ne atsitiktinai pamin?jau apybraižos autoriaus gimtin?, prigludusi? prie Girkalnio miestelio, o kad iš karto atkreip?iau d?mes?, jog tikriausiai yra koki? nors s?saj? tarp jo ir S. Medekšait?s-Paškevi?ien?s (1846–1939). Ogi iš tikr?j? taip: Kalend? ir Medekš? šeimos kadaise gyveno kaimynyst?je, pats profesorius prisimena Paškevi?i? dukter? Juzef? ?ervinskien?, kod?l atsirado ši knyga, ?. Kalenda ir pats nurodo vien? iš motyv?, kad „S. Paškevi?ien? pagal kilm? ir gyvenim? yra mano kraštiet?“ (p. 10). O saugoti iškili? kraštie?i? atmint?, neleisti ainiams užmiršti j? tri?so – kiekvieno iš m?s? kilni pa­reiga. ?. Kalenda t? pareig? garbiai atliko.
Trumput?je anotacijoje knyga pristatoma taip: „Knygoje atskleidžiamas vienos gabiausi? lietuvi? tautinio atgimimo atstovi? Stanislavos Medekšait?s-Paškevi?ien?s vaidmuo kovoje d?l lietuvi? tautinio supratimo ir kult?rinio identiteto. S. Medekšait?-Paškevi?ien? – senos ir garbingos žemai?i? bajor? gimin?s atstov?. Ji priklauso paskutiniajai ryškiai gimin?s kartai.
S. Medekšait?-Paškevi?ien? demokratin?mis paži?romis pranoko konservatyvias sulenk?jusio kaimo tradicijas, puosel?jo lietuvišk? savimon?, buvo aktyvi lietuvi? tautinio s?j?džio dalyv?.“
S. Medekšait?-Paškevi?ien? priklauso žemai?i? bajor? giminei, kurios pradžia siekia XVI a. „Tai buvo sena ir garbinga bajor? luomo gimin?. Joje karta iš kartos buvo puosel?jamas darbštumas, išsilavinimas, mokslo ir meno vertinimas, dievobaimingumas, jauniems protams diegiama pagarba praei?iai, prot?vi? tradicijoms, ugdomas gimin?s orumo jausmas, patriotizmas ir pasiaukojimas T?vynei, – rašo ?. Kalenda. – Šios bajor? gimin?s atstovai buvo žem?s valdytojai, dvar? savininkai, kunigai, kunigaikš?i? ir karali? dvariškiai, kanceliarij? raštininkai, diplomatai, karininkai, karo lauko vadai, seim? politikai, teis?jai, apskri?i? bei vietovi? pareig?nai, seni?nai. J? kariniai laim?jimai buvo aprašomi grožin?s literat?ros k?riniuose; apie didvyriškas kovotoj? ž?tis kuriamos dainos, statomos atminimo koply?ios, geri darbai ?amžinami atminimo lentomis bažny?iose, aprašomi atsiminimuose. Medekšos r?m? bažny?ias ir ligonines, dovanodavo joms nam? ir pinig?, šelp? vargšus, r?m? m?rini? koplyt?li? statyb? pakel?se“ (p. 21–22). Pavyzdžiui, Steponas Pranciškus Medekša, gim?s apie 1626 m., buvo kunigaikš?io Jonušo Radvilos dvariškis, daugelio r?m? deputatas, Vilkaviškio valdytojas, vienuoli? kamanduli? bažny?ios Pažaislyje priži?r?tojas ir t. t. Jo an?kas Dominykas Medekša buvo Kauno apskrities maršalka, o Dominyko an?kas Adomas Medekša po 1863 m. sukilimo buvo ištremtas ? Perm?s gubernij?.
? Medekš? dinastijos istorij? gražiai ?siraš? ir S. Medekšait?-Paškevi?ien?, gimusi Surmantuose, netoli Paliesio dvaro, kurio savininkas buvo jos t?vas Antanas Medekša. Mok?si Vilniaus pensione, kur visi dalykai buvo d?stomi pranc?z? kalba. Ištek?jo už Konstantino Iljos Paškevi?iaus. Šeima susilauk? trij? vaik?: Stanislovo, Marijono ir Juzefos. Stanislava gyveno daugiausia kaime, dom?josi politin?mis aktualijomis, kult?ra, palaik? ryšius su rašytojais, pati band? rašyti. ?. Kalenda rašo, kad S. Paškevi?ien? išskirtin? d?mes? skyr? kalbai, kuri? man? esant neatskiriama ir svarbiausia žmogaus ir tautos dalimi, žmogaus ir tautos tapatyb?s išraiška“ (p. 36). Paškevi?ien? viešai spaudoje atviravo, kad „aš myliu lietuvi? kalb?“. Dom?josi ji ir Lietuvos istorija. Ne tik skait? istorinius veikalus, bet ir pati anuometin?je spaudoje raš? istorijos klausimais. Liko straipsni? ir rankraš?iuose. Ta?iau, pažymi ?. Kalenda, autor? nepakilo aukš?iau savo meto istorijos išsivystymo lygio ir b?dama romantik? praeit? vaizdavo [...] idealizuotai (p. 41).
Dom?jimasis istorija nul?m? ir S. Paškevi?ien?s grožin? k?ryb?. Ji negausi – vos viena nedidel? apysaka „Gintautas, paskutinis kriv?“. Ji pasirod? 1908 metais. „Siužetas lyg ir paprastas, – rašo ?. Kalenda. – Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas kartu su kunigais ir lenk? kareiviais vyksta ? Žemaitij? krikštyti pagoni?. Atvykus ? pirm?j? planuot? viet? – Betygal? ir prad?jus atlikti sumanytus veiksmus, iškilo sunkum?. Iš viršaus nuleistas sumanymas užkliud? esminius taut? ir žmoni? gyvenimo apskritai klausimus, kylan?ius iš gyventoj? patirties, j? poži?rio ? tradicijas, pirmiausia ? pagoni? tik?jim? ir ? numatyt? diegti nauj? religij?, ir d?l tokio užmojo sud?tingumo apysakos veiksmo raida ?gijo dramatiškumo bruož?“ (p. 46).
Pasiek? Kurpiškes ir Girkaln?, krikštytojai ?m? kirsti ?žuol? girias. Tai suk?l? didel? gyventoj? pasipiktinim? d?l j? švent? viet? išniekinimo ir sulauk? keršto. Vietinis žinovas keliavedys Jocius ?ved? juos ? pelkes ir li?nus, kuriuose nemažai keliaunink? su žirgais gal? gavo.
Kadangi apysaka pakartotinai m?s? dienomis nebuvo išleista, tod?l gerai, kad j? aptardamas ?. Kalenda pateikia ilgesnes jos ištraukas. Tai skaitytojui leidžia pajusti S. Paškevi?ien?s rašymo stili?, pasakojimo dinamik?, dialog? gyvum?, kalbos žodyno turiningum?.
Apysaka baigiama žynio Gintauto susideginimu.
Apie S. Medekšait?-Paškevi?ien? yra raš? tokie žinomi žmon?s, kaip rašytojas J. Tumas-Vaižgantas, prof. V. Daujotyt?, istorik?s
T. Baršauskait?, A. Butkevi?ien?-Šidiškyt?, lenk? istorik? T. Mackevi? ir kiti.
Atskirai nor??iau pamin?ti paskutin? šios knygos skyrel? „Vietoj pabaigos. Iš atsiminim? apie Stanislavos Paškevi?ien?s aplink?“. Tai vertingos autentiškos žinios apie S. Paškevi?ien?s sodybos likim?, jos dukters Juzefos gyvenim? pokario metais. Dukt? „kaip žmogus buvo lyg iš kito pasaulio, – prisimena ?. Kalenda. – Ji vilk?jo drabužius iš ankstesni?j? laik?, šiek tiek kitaip elg?si, matyt, jaut? savo kilm?s vert?, bet tuo nesididžiavo [...]. Pati jokia veikla neužsi?m?. Jokios profesijos, kiek teko sužinoti apie j?, lyg ir nebuvo ?gijusi, tik baigusi pranc?zišk? gimnazij?. Be to, kur? laik?, turb?t ištek?jusi, gyveno kaime. Vaik? netur?jo“. Paskutines gyvenimo dienas praleido Blinstrubiški? seneli? namuose.
Pedagogas Eugenijus Urbonas raš? istorin? roman? „Medekša“ – apie žemai?i? valstie?io s?naus Medekšos jaunyst? ir jo dalyvavim? Didžiojo kunigaikš?io Vytenio žygyje ? nuolat Lietuv? puldin?jan?i? totori? žemes. Romanas liko nebaigtas. Pirmoji jo dalis išleista 1993 m., antros papildytas leidimas – 2015 m.
S. Medekšait?-Paškevi?ien? – spalvinga asmenyb? lietuvi? tautinio jud?jimo istorijoje. Reikia tik?tis, kad ?. Kalendos knyga sukels dar didesn? dom?jim?si ja bei visa Medekš? gimine ir sulauksime nauj? mokslini? tyrin?jim?, grožin?s literat?ros k?rini?.
Jonas Laurinavi?ius,
Lietuvos nacionalin?s žurnalist?
k?r?j? asociacijos narys