Knygnešių dvasia gyva

Siųsti Versija spausdinimui

Pavasaris vis plačiau atlapoja duris ir po žiemos sąstingio kviečia burtis draugėn, ragina nors mintimis pakeliauti sudėtingais, vingriais, iki skausmo klampiais knygnešių takais. Kovo 16 dieną visoje Lietuvoje švenčiama Knygnešio diena. Knygnešystė – į jokias pasaulio kalbas neverčiamas žodis. Tai XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos draudimo politiką.
Kovo 18 d. Paliepių bibliotekoje svečiavosi humanitarinių mokslų daktarė, VU Kauno fakulteto docentė Inga Stepukonienė. Esame be galo dėkingi už padovanotas vertingas knygas mūsų biblio­tekai. Viešnagės metu ji pristatė savo monografiją „Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“, supažindino su kitomis mokslinėmis publikacijomis. I. Stepukonienės veikla gan įdomi: literatūrologė, kultūros istorikė, pedagogė, vertėja. Jos giminės istorija yra tiesiogiai susijusi su knygnešiais, kuriems buvo lemta iškęsti Sibiro katorgą.
Knygnešiai veikė įvardiję save slapyvardžiais ir caro žandarų buvo gaudomi, daužomi, šaudomi, tremiami. Dalis jų taip ir liko nežinomi. Atskiros knygos vertas kiekvienas knygnešys, nes jų istorijos – įkvepiančios, dramatiškos ir nepakartojamos. Jų žygdarbiai liudija neprilygstamą lietuvių tautos dvasinę tvirtybę. Kuo aktyviau knygnešiai buvo gaudomi ir baudžiami, tuo sparčiau didėjo jų gretos. Lietuvių tauta sugebėjo būti dvasiškai susitelkusi labai sunkiomis aplinkybėmis, dėjo visas pastangas pamatinėms savo vertybėms ginti – puoselėti gimtąją kalbą ir kultūrą.
Monografijoje „Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“ minima Čekiškės ir Ariogalos krašto knygnešė Ieva Ivanauskienė-Lukošienė, kuri 1912 metais ištekėjo už knygnešio P. Lukošiaus ir gyveno Paliepių kaime. 1948 metais birželio mėnesį ji mirė ir buvo palaidota Paliepių kapinėse. Mūsų užduotis – pildyti prasmingą krašto knygnešių istoriją ir pasistengti surasti knygnešės amžinojo poilsio vietą.
Knygnešių atminimas, be kitų vietų, įamžintas Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančioje knygnešių sienelėje. Joje iškalta šimto žmonių, aktyviai dirbusių lietuviškos spaudos draudimo laiku, pavardės. Ši sienelė nugriauta sovietmečiu, atstatyta atgavus Nepriklausomybę. Tautos žadintojai knygnešiai – nepailstantys kovotojai už lietuvišką žodį ir laisvę.
Nijolė Staškevičienė,
Paliepių bibliotekos bibliotekininkė

Komentarų nėra